Andrius Navickas. Apie neteisingą Dievą
 |
Geroji Naujiena nėra popsas. Tai teko patirti ir pirmą kartą lankant nuteistus iki gyvos galvos kalinius Lukiškėse. Šviesus Kalėdų renginys, trijų nuteistųjų krikštas sukėlė tikrą audrą viešojoje erdvėje.
Prisipažįstu, pasipiktinimai pirmiausia nustebino. Pagalvojau, kad tai interneto portalų anoniminių komentatorių specifika, kurie yra pasiryžę nulinčiuoti bet ką. Tačiau netrukus pajutau, jog pro bendrą cinizmo purslų srautą prasiskverbia ir nuoširdus sumišimas, abejonės. Netrukus įsitikinau, kad žudikų krikštas tapo papiktinimo ženklu ne tik tiems, kurie neapkenčia Bažnyčios, bet ir tiems, kurie stengiasi būti Bažnyčios viduje, kurie bando sekti Kristų.
Tikrai tarsi suprantama, kai žmogus jaučia nuoskaudą, jog kardinolas, kuris jau kuris laikas yra priverstas dėl sveikatos problemų riboti savo aktyvumą, randa laiko ateiti į kalėjimą, pas tuos, kurie, visuomenės požiūriu, prarasti, ir kurie tarsi patys kalti dėl to. O juk tiek gražių daugiavaikių šeimų, kurios taip pat norėtų, kad kardinolas pakrikštytų jų vaikus, kiek visuomenei nusipelniusių žmonių norėtų kardinolo dėmesio ir ilgesnio pokalbio.
Taip pat ir Vilniaus Bernardinų parapijoje pastoracinių rūpesčių pakanka ir gali būti pikta, kai klebonas, užuot ilgiau pabuvęs su savais, kurie, regis, ir prie parapijos reikalų prisideda, ir išpažinties reguliariai eina, meta kasdienius darbus ir eina pas tuos, kurie to dėmesio, regis, nenusipelnė. Vagys, žudikai, prievartautojai – jie juk nemūsiškiai, nepriklauso dorovingajai regimosios Bažnyčios partijai, darančiai viską, kad laimėtų rinkimus į Dangaus Karalystę.
Natūralu, kad didelė dalis Lietuvos katalikų jaučiasi kiek apgauti. Kardinolas ir populiarios parapijos klebonas turi stovėti Katedros aikštėje, gausiose tikinčiųjų šventėse, kur visi galėtume džiaugtis, jog Dievas mus myli, jog mūsų, nepaisant nuo Dievo nusigręžiančio pasaulio, išlieka daug ir mes nepasiduodame medžiaginėms pagundoms. Mes esame pripratę manyti, kad esame labiau nusipelnę ne tik ganytojų, bet ir Dievo dėmesio.
Mes su Juo esame vienoje barikadų pusėje. Mes daug iškentėme, gindami Jo skelbtas vertybes.
Šis pasipiktinimas logiškas, suprantamas, tačiau jame nebelieka to keisto evangelistų aprašyto ir šventųjų liudijamo Dievo. Jame nebelieka vietos paradoksaliai Gerajai Naujienai. O kiek apskritai tame Dieve, kurį garbiname, liko to Evangelijų Jėzaus Kristaus?
Koks keistas tas mūsų Viešpats, jei kardinolui ir pranciškonui klebonui skubant Jo pėdomis, nusivylę lieka net tvirti tikėjimo vyrai ir moterys?
Koks keistas tas mūsų Viešpats, jei kardinolui ir pranciškonui klebonui skubant Jo pėdomis, nusivylę lieka net tvirti tikėjimo vyrai ir moterys?
Atsiprašau tų, kurie viliasi logiško teologinio paaiškinimo, kokios nors sielų buhalterijos, leidžiančios apskaičiuoti, kur ir kada turi keliauti Ganytojas, idant pastoracija būtų veiksminga. Aš tegaliu pritarti, kad, žmogiškos logikos požiūriu, neteisinga, jog budeliai ir aukos gali patekti į tą patį Rojų, neteisinga, kad Viešpats myli visus tiek pat – ir tuos, kurie triūsia Jo vynuogyne, kaip kad vyresnysis sūnus iš Evangelijos pasakojimo, tiek tuos, kurie Jį išduoda, tampa sūnumi palaidūnu. Manau, suprantu dievotus fariziejus, kuriuos skaudino, kai tas, kurį taip norėjosi matyti kaip Mesiją, broliavosi su muitininkais, ligoniais, bičiuliavosi su prostitutėmis ir padugnėmis. Ar galėjo jie pripažinti, jog tas žmogus, kuris griauna įprastą tvarką, pamina Dekalogo etiką, išduoda išrinktosios tautos lūkesčius yra Mesijas?
O mes? O gal mes manome, kad Jis buvo toks tik prieš du tūkstantmečius metų, o paskui subrendo, priprato prie šio pasaulio logikos, tapo civilizuotu etikos sergėtoju, ramiai ilsisi mūsų jam sukonstruotoje prakartėlėje, ramiai snaudžia šventoriuje?
Galima melstis ir tokiam Dievui. Veikiausiai Jis net patogesnis, tačiau ką bendro jis turi su Jėzumi Kristumi, kuris nelogiškas, neracionalus ir reikalauja neįmanomo? Ką bendro jis turi su Gerąja Naujiena, išbalinančia mus nekaltojo Avinėlio krauju?
Ir mes, krikščionys, turime būti ne šio Dievo advokatai , ne jo auklėtojai, net ne Jo kariuomenė, mes pašaukti liudyti tą meilę, kurią Jis mus pamilo.
Ir mes, krikščionys, turime būti ne šio Dievo advokatai , ne jo auklėtojai, net ne Jo kariuomenė, mes pašaukti liudyti tą meilę, kurią Jis mus pamilo.
Taip - liudyti ne tvarką ir teisingumą, bet meilę, kuri viską sujaukia, kuri sugeba prasiskverbti net į nuodėmių tirštumą – kalėjimą. Ta meilė, kuri yra stulbinančiai Gera Naujiena, nes ištraukia iš pakarpos iš mūsų racionalaus ir etiško pasaulio.
Neturiu logiško paaiškinimo, kodėl Jėzus skuba pas sergančiuosius, o ne pas sveikuosius. Kodėl jis ragina piemenį palikti bandą ir ieškoti paklydusios avies. Tegaliu pasidalyti Juliaus Sasnausko žodžiais, kuriuos atradau ką tik išleistoje jo ir Giedrės Kazlauskaitės „Postilių“ knygoje: „Galime sau atrodyti padorūs ir tvarkingi katalikai, tačiau dangaus vartus pasieksime tik dėl to, kad mumyse buvo atpažintas prarastasis“
Parengta pagal komentarą, skaitytą „Mažojoje studijoje“
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
"Matau akivaizdzia paralele tarp Hitlerio kalbos pries uzgrobiant Austrija, ir tamstos kryziaus zygiu i Jeruzale pateisinimo." Seksai, dar 17 a. turkai stovėjo prie Vienos sienų ir ketino mus visus paversti musulmonais. Ar abejojate, kad musulmonų elgesys su užgrobtais Rytų krikščionimis ir ramiai gyvenančiomis krikščionių valstybėmis buvo netinkamas? Jei taip, pateikite argumentus. Jei ne, eikime toliau: jei jau prašnekome apie Hitlerį... Įsivaiduokite, kad Hitleris nepradeda WW2, bet toliau vykdo dalies Vokietijos gyventojų žudymą. Atsakykite: ar turi teisę kitos valstybės užpulti Vokietiją tam, kad užkirstų nusikaltimus, ar ne? Mano nuomone, jos turi. Kitas dalykas, kad jėgą jos turi teisę panaudoti TIK tam, kad apgintų skriaudžiamuosius ir daugiau niekam. Kryžiaus žygiai peržengė šią ribą. Bet dėl kokių priežasčių? Nerasite jų popiežiaus kalboje (nebent, kad labai aistringa buvo), nes joje kaip tik buvo kalbama tik apie skriaudžiamųjų apgynimą. Net jei patys popiežiai norėjo grobimo, katalikiška teologija, kuria jie naudojosi, kalba visai ką kita. Jeigu jie melavo apie gynybą, tai apkaltina už melą, kad čia gynyba, juos, o ne teologiją, kuri leidžia tik gynybą ir dėl to neleidžia jiems bent įžūliai skelbti, kad puolimas leistinas. Ribos peržengimo priežastys labai banalios - godumas, pyktis ir pan. O visa tai krikščionybė smerkia.___ "O kad krikscionims tikslas pateisina priemones, rodo ir pati Biblija" Nelabai tikiu, kad ją skaitėte. O va kai moterį prievartauja, kad jai padėtumėt, turite nuskriausti prievartautoją, gal net nužudyti jį, jei jis nepasiduos. Ar čia tikslas nepateisina priemonių?_______"Gali pvz nuzudyt keliasdesimt zmoniu, o paskui nuosirdziai atgailaut, ir viskas bus ok:)" O norite, kad jei žmogus padarė nusikaltimą, o tik po to suprato, kad tai blogai, kad jam niekada jau nebūtų gerai ir kad jis visą gyvenimą tik jaustų kaltę prieš Jus ir atsiprašinėtų kasdien? Jei žmogus nusideda ir sako "Dievas vis tiek man atleis", tai po to gailėtis turi jau dėl dviejų dalykų: ir dėl to nusižengimo, ir dėl to, kad taip manė. Žmogus NEGALI numatyti, kad nuoširdžiai gailėsis, nei apsimesti prieš Dievą, kad gailisi. Jei daro nusikaltimą, reiškia nesigaili. O jei nuoširdžiai gailisi, tai nebenori daugiau niekada jokių nusikaltimų daryti. "Gailisi" krikščionybėje reiškia ne juridinį paskelbimą "aš gailiuosi ir tuo atsiperku", "gailisi" reiškia "myliu ir noriu visada mylėti, o to kaina ar atpildas man nesvarbūs".
į teiginį - "Gali pvz nuzudyt keliasdesimt zmoniu, o paskui nuosirdziai atgailaut, ir viskas bus ok:)" - Dievo ir savo sąžinės neapgausi. Jei darai blogą darbą su tokia mintim, tai jau šantažas. O jei, sakysim, tas kuris ką tik nužudė keliasdešimtą, na, nevisai taikliai nužudė ir pats ką tik galą gavo? Ne tik, kad iki bažnyčios nespėjęs nubėgti, bet ir persižegnoti ar Dievo vardą ištarti?
Matau akivaizdzia paralele tarp Hitlerio kalbos pries uzgrobiant Austrija, ir tamstos kryziaus zygiu i Jeruzale pateisinimo. Principiniu skirtumu nera. Taip ir toliau. O kad krikscionims tikslas pateisina priemones, rodo ir pati Biblija, taigi cia nieko nuostabaus kaip ir nera.
Seksui____Neseniai sociologė Elaine Howard Ecklund atliko tyrimą svarbiausiuose JAV universitetuose (21-ame). Paaiškėjo, kad Dievą tiki maždaug trečdalis visų mokslininkų, trečdalis netiki, trečdalis agnostikai. Turint omeny nuolatinį agresyvų religijos kompromitavimą žiniasklaidoje, žemąją kultūrą, kurioje visi tarpsta, verčiančią gyventi šiandiena ir pamiršti religinius klausimus apskritai, tai, kad daug žmonių jau tiesiog nepažįsta religijos ir tiki visuomenės sąmonėje sukurta jos baidykle, tai ne taip jau blogai. Jei daliai mokslininkų ir atrodo, kad religija nedera su moksline pasaulėžiūra, yra jos paneigta, jie nėra daugumoje. Ši JAV statistika nelabai skiriasi, jei imsime atskirai gamtos mokslus ir socialinius mokslus. O ir tie 7% JAV NMA yra visai nieko, turint omeny kaip religijos įvaizdį JAV gadina fundamentalistai, bet tai nereiškia, kad likę 93% negerbia kitų žmonių tikėjimo, kurio patys neturi. Mokslininkų tikėjimui trukdo ne mokslas ir ne jo atradimai, bet filosofinė nuostata "Mokslas ir religija aiškina pasaulį toje pačioje pažinimo plotmėje ir todėl kertasi"; tuo tendencinga antireliginė propaganda sugebėjo įtikinti gana daug žmonių, nepažįstančių religijos (beje, labai dažnai gerai nepažįstančių nė paties mokslo).____Kai kalbėjau apie tikinčius mokslininkus, neturėjau omeny Einšteino, žinau jo (ne)religines pažiūras. Asmeniško Dievo jis netikėjo, neturėjo tikėjimo, bet, būdamas išmintingas, religiją ir tikinčius žmones vertino daug aukščiau ir pagarbiau nei Jūs._______ "popiezius su pasaulietiniu valdovu pagalba jas siuncia uzgrobti teritorija kazkur Vidurio Rytuose. CIA GINYBA? Musulmonai mat neleido pas save daryti proxodnoj dvor?" Kodėl "pas save"? Patys musulmonai šią teritoriją užgrobė - tos žemės buvo krikščioniškos, tais laikais krikščionių procentas tose žemėse buvo vis dar daug didesnis nei dabar, jų tikėjimo teisės buvo pažeidinėjamos, musulmonai grasino sunaikinti svarbiausią tais laikais krikščionišką valstybę - Bizantiją, stabdžiusią jų agresiją prieš visą Europą , ir visa tai buvo puolamasis karas. Iki to laiko nuo pat Arabijos suvienijimo krikščionys tik prarasdavo žemes ir nieko negalėjo padaryti. Ar jie turėjo su visu tuo taikstytis?___Apie žydų "pasakas", kuriomis esą jau iš principo negalima tikėti: jei esate tame Biblijos teksto supratimo lygyje, kuriame yra kreacionistai - užuojauta.
"nes Dievu ir Biblija tiki ir Nobelio premijos laureatai, fizikai, chemikai, biologai. Ir tie biologai, kurie šiuo metu gilina ir vysto Darvino teoriją". Na ka, ir vel elementari demagogija ir standartiniai klaidinantys atsakymai. Nepastebejot, kaip suplaket '''dievu ir Biblija"? Zinot, ka Einstein laike dievu? Dievu jis laike moksline nuostaba, dievo termina naudojo grynai kaip metafora. Paklauskit bet kokio zymesnio mokslininko siandien, ar tiki jis i senoves zydu dieva, i visas tas nesamones su vaiduokliais, angelais, Jezumis ir panasiai. Bijau, atsakymai bus gana vienareiksmiski, neskaitant keleto isimciu.. Filosofinis klausimas, ar dievas yra, i kuri mazuma mokslininku vis dar atsako teigiamai, neturi absoliuciai nieko bendra su senoves zydu, arabu, afrikieciu, mormonu ir kitokiom pasakom. Apklausos yra gana vienareiksmiskos - tik 7% zymesniu mokslininku tiki i dieva apskritai (1998 m. zurnalo 'Nature' darytas tyrimas), kiti tyrimai - dar pesimistiskesni.. Taip kad nereikia demagogijos ir "quote miningo", nes su mokslininkais realybe, deja, yra kitokia.. "Popiežius, skelbdamas kryžiaus žygius, nesakė kad leistina išnaikinti žmones vien dėl jų tikėjimo, išvalyti nuo jų kraštą - jis pateikė tai kaip gynybą: musulmonai neleido piligrimams lankyti šventų vietų". Cinizmas auksciausio lygio! Apginkluojamos bandos is visu kampeliu (eit zudyt galejo kas tik nori - popiezius oficialiai pazadejo atleist visas nuodemes), ir popiezius su pasaulietiniu valdovu pagalba jas siuncia uzgrobti teritorija kazkur Vidurio Rytuose. CIA GINYBA? Musulmonai mat neleido pas save daryti proxodnoj dvor? Ateinu pas tave i chata, tu manes neisileidi, tada as pasikvieciu vyskupo zonoj pakrikstyta Gaidjurgi ir isskerdziu tavo seima, isprievartauju zmona ir prisiplesiu tavo turto. GINYBA!
Kodėl atsitinka nelaimės? Dievas sukūrė pasaulį ir viskas buvo gera ir gražu. Dievas pasakė savo kūriniams savo valią. Paklūstant Viešpaties valiai, išlaikomas ir pratęsiamas grožis ir gėris. Dievas yra meilė. Jis neprievartauja, Jis suteikė kūriniams laisvą valią pasirinkti. Buvo kūrinys Liuciferis, kuris pasididžiavo ir norėjo būti lygus Aukščiausiajam Dievui, mūsų Tėvui Kūrėjui. Jam tai liūdnai baigėsi. Jis buvo išmestas iš dangaus, pašalintas nuo Dievo šventumo artumo. Liuciferis nenorėjo teisingai panaudoti laisvės. Jis sotinsis savo išdidumo, nepaklusnumo vaisiais amžinos ugnies kančiose pragare. Biblioje, Pradžios 1:27-31 mes matome, kad Dievas sukūrė Adomą ir Ievą pagal savo panašumą ir apgyvendino pilnoje grožio, gėrio žemėje. Viešpats pasakė savo valią: daugintis, valdyti žemę, valdyti kiekvieną gyvą padarą, kuris kruta, bei (Pradžios 2:17) nevalgyti nuo medžio pažinimo gero ir blogo, kad nemirtų (dvasiškai nebūtų atskirti nuo Švento Dievo artumo). Žinome, kad Adomas su Ieva neteisingai panaudojo laisvę:su jiems suteikta valdžia valdyti neišvijo gundytojo šėtono, gyvatės iš žemės (uždraudžiant sugrįžti), ir sąmoningai nepaklusdami mylinčiam Tėvui Dievui, valgė uždraustąjį vaisių. Pirmieji žmonės, neteisingai panaudojią laisvę, numirė dvasiškai, tapo atskirti nuo Dievo ir per nepaklusnumo nuodėmę pateko į .velnio įtaką. Yra dvasinis sėjos ir derliaus dėsnis,todėl Aomo palikuonys natūraliai gimsta panašūs į tėvą: dvsiškai mirę. Jėzus Kristus, Dievo Sūnus (gimęs iš Dievo Žodžio sėklos) išlaikė paklusnumą Dievui Tėvui, atpirko savo krauju iš nuodėmės ir prakeikimo visus žmones. Tačiau Dievas yra meilė. Jis neprievartauja. Kiekvienas žmogus turi laisvą valią: priimti Jėzų Kristų savo Gelbėtoju ir Viešpačiu,tapti Jėzaus mokiniu, vykdyti Tėvo valią, ar ne. Kiekvienas žmogus už tai, kaip jis panaudojo savo laisvą valią, kokius darbus, pasirinkimus darė, atsiskaitys paskutinę teismo dieną. Ištikimi, mylintys Dievą, paklusnūs: džiaugsis Viešpaties artumu, amžinuoju gyvenimu Neištikimi, išdidūs savivaliautojai - praleis amžinybę su savo dvasiniu lyderiu - šėtonu amžinų kančių vietoje pragare. Gražūs žodžiai: laisvė, lygybė, gali būti įkvėpti Šventosios Dvasios, arba apgaulingos suvedžiotojos - piktosios dvasios, iškreipiančios Tiesą į melą. Kadangi Dievas atidavė žemę valdyti žmonėms, Jis niekur nesikiša į žemės ir žmonių gyvenimą, jei žmogus neprašo. Kai žmonės melžiasi "Tėve mūsų", kada su pasninku šaukiasi Dievo valios įvykimo - dalykai pradeda keistis į gera Šventosios Dvasios jėga. Šėtonas žino, kad Jėzus Kristus jį nugalėjo, tačiau, kišdamas melagingas mintis, jis siekia, kad žmonės to nesužinotų ir nesinaudotų dvasine Jėzaus vardo valdžia, kurią turi iš Šventosios Dvasios gimę vaikai. Todėl Jėzus ir sakė: "melskitės, kad nepatektumėte į pagundymą" ,nebūtumėte apgauti. Ką Jėzus Kristus išlaisvina, tas iš tiesų yra laisvas. Kai žmogus pasirenka visą li kusį gyvenimą skaistinti save, išlikti ištikimu, paklusniu Dievo Žodžio, patepto Šventąja Dvsia klausytoju ir vykdytoju, išlaikyti tarno ir Jėzaus mokinio dvasią ir prašo visame kame Šventosios Dvasios pagalbos - Tėvo dvasinė šviesa pasilieka žmoguje. Žmogus dėkoja, šlovina, garbina Aukščiausiąjį Dievą už malonę laisvai pasirinkti vykdyti Dievo įsakymus ir turėti to pasirinkimo šlovingus, džiaugsmingus amžinojo gyvenimo vaisius. (Romiečiams 1: 18 - 32)
>seksui____Pats nelabai besiskriate biblinio teksto supratimo lygiu nuo vulgariųjų kreacionistų - jį suvokiate taip, kaip jie. Ir taip pat esate neišprusęs moksle, jei manote, kad mokslas pagrindžia Jūsų poziciją, nes Dievu ir Biblija tiki ir Nobelio premijos laureatai, fizikai, chemikai, biologai. Ir tie biologai, kurie šiuo metu gilina ir vysto Darvino teoriją.____"VISOS BAZNYCIOS oficialia praktika, oficialiai pagrista teologija ir pacia Biblija" Aš neneigiau, kad tai buvo oficiali praktika; taip pat tiesa, kad ją buvo bandoma grįsti ir Biblija. Bet tai, kad buvo bandoma grįsti, nereiškia , kad PATI Biblija to moko ir kad inkvizicijos nusikaltimai seka iš Biblijos ir apskritai iš krikščionybės. Aš sakau, kad jie sekė iš tuometinio žmonių mentaliteto, kuris buvo veikiamas ne vien krikščionybės, bet ir įvairiausių objektyvių žmonių prigimties, visuomenės ydų, paveldėtų iš ikikrikščioniškos žmonių būsenos, skatinusių juos iškraipyti krikščioniškas tiesas, klaidingai jas taikyti, pritempti iki savo barbariško supratimo. Beje, jei pažiūrėtume, kuo buvo grindžiamos inkvizicijos blogybės: kankinimai teismo metu buvo pagrįsti didžiausiu to meto teisės laimėjimu: antikine Romos teise; būtent ten kankinimai teismuose (ne vien Bažnyčios, bet absoliučiai visuose) buvo įtvirtinti kaip teisinė norma. Taigi tas kilo ne iš Biblijos - o Biblija čia galėjo būti panaudota ir vėliau buvo panaudota kankinimams paskelbti neleistinais, prieš šiuos kankinimus kovojusius žmones dažnai vedė krikščioniškos nuostatos. Kita inkvizicijos blogybė - žmonių baudimas (net mirtimi) už jų asmeninius religinius įsitikinimus. Bet taip daryti Bažnyčia sau teisės nepriskyrė - po inkvizicijos teismo, kuriame buvo tik nustatoma, ar teisiamojo nuostatos katalikiškos, nuosprendį vykdė pasaulietinė valdžia. Pažymėtina, kad kai taip nutiko pirmą kartą (ne Bažnyčios, bet tuometinės krikščioniškos Romos imperijos valdžios inciatyva) Bažnyčia tam pasipriešino kaip neleistinam dalykui. O jau vėliau leidosi į kompromisą su šiuo valdžios noru viską kontroliuoti ir palaimino šią praktiką. Bet va kur čia krikščionybės ir Biblijos vaidmuo, kad tokia praktika atsirastų, aš nematau. Tai buvo valdžios noro kontroliuoti religiją tęsinys (pagoniškoje Romoje visi turėjo garbinti imperatorių, o nepaklusę buvo baudžiami mirtimi), tik dar su bažnytinės valdžios, kaip ir atskiros nuo pasaulietinės, autoritetu ir labai aktyviu įsijungimu, tačiau nepagrįstas Biblija. Biblija skatina aktyviai skelbti krikščionybę, bet būtinai taikiai ir be prievartos. Popiežius, skelbdamas kryžiaus žygius, nesakė kad leistina išnaikinti žmones vien dėl jų tikėjimo, išvalyti nuo jų kraštą - jis pateikė tai kaip gynybą: musulmonai neleido piligrimams lankyti šventų vietų ir riteriai turėję šią teisę krikščionims garantuoti, apginti juos. Su musulmonais reikėję kariauti, nes jie negarantavo krikščionims jų teisių. Ir to smurto, kuriuo šis kvietimas pavirto, krikščionybė nepateisina.
>si___Kad krikščionys paėmė iš Jono, akivaizdu (jis dar iki Jėzaus pradėjo krikštyti). Kad Jonas paėmė iš žydų, akivaizdu (Jono pagrindinė koncepcija buvo atsivertimas, o jo paties religijoje, judaizme, atsivertimas buvo atliekamas būtent taip). Kad žydai būtent tokius ritualus savo ruožtu turėjo nuo Toros parašymo, akivaizdu (jie minimi Toroje). Taigi belieka klausimas, iš kur paėmė žydai, jų religijai atsirandant. Įrodyti, kad jie nepasiskolino iš ko nors dar, o gavo tiesioginį įsaką iš Dievo, neįmanoma, nes tai įvyko per daug seniai ir, be to, tai tikėjimo, kad jų Dievas jiems apsireiškė, dalykas. Bet net jei jie būtų ir pasiskolinę iš kitų tautų, yra akivaizdu, kad jau pas juos (gerokai iki krikščionybės atsiradimo) tokie ritualai nebeturėjo magiškos reikšmės (jie pavazduoti tokiais Toroje).___O jei pagonybėje yra kažko, kas Jums primena krikštą, paaiškinimas tam taip pat yra paprastas: vanduo visur toks pats, pvz. jis turi objektyvią savybę fiziškai nuprausti žmogų, nepriklausomai nuo jo religinių nuostatų, be to, jis gyvybiškai svarbus visiems žmonėms. O tai savo ruožtu kelia žmonėms panašių religinių asociacijų, pvz., jei žmonės laiko vandenį gyvybės šaltiniu ir kartu religiniu dvasinio gyvybės šaltinio simboliu, tai neįrodo, kad jie vieni iš kitų tai perėmė, taip yra tik todėl, kad vanduo yra objektyviai gyvybės šaltinis bet kokiam bet kurios kultūros žmogui. O štai ką vanduo simbolizuoja, ką būtent žmonės pasirenka pačiu dvasiniu gyvybės šaltiniu radikaliai skiriasi ir yra svarbi takoskyra tarp religijų ir jų formuojamų kultūrų. Tie skirtumai, ar tu laikai ritualą sakramentu, ar tik formaliu gestu, ar magišku veiksmu, yra esminiai, tai yra tai, kuo žmogus tiki, tai laisvo žmonių pasirinkimo reikalas, o išoriniai panašumai nulemti tik to, kad gyvename tame pačiame pasaulyje!
"Ir jokia Biblija nebūtų privertusi jų taip elgtis". Plyyz, nu kam ta demagogija, gi ne su vaikais diskutuojat.. Inkvizicija buvo simtams metu virtusi VISOS BAZNYCIOS oficialia praktika, oficialiai pagrista teologija ir pacia Biblija. Zinot, kas inicijavo kryziaus zygius? O gi dievo vietininkai zemeje - Romos Popieziai, pasiule 'ishvalyt' shventa zheme nuo musulmonu.. kas jau kas, bet popieziai tai vadovavosi Biblija, ar ne? "Taip pat su kreacionistais - kas gi kaltas dėl to, kad kai kurie mano Bibliją esant biologijos vadovėlį? Ar ne jie patys?" Ir vel.. o tai neskaitet Genezes? Ten yra labai konkreti 'teorija', kaip ir is kur zmogus atsirado.. Vadinamieji 'kreacionistai' yra bent saziningi pries savo senoves zydu rastus, kad ir kokius kreivus, tuo tarpu jus sukat uodega ir bandot prisiplakti prie vis daugiau atskleidziancio mokslo..
mane is principo nervina tas bandymas nuolat nepagristai skalbti ta religijos mundura. Faktas: vadinamieji dievo vietininkai zemeje sankcionavo grobiamuosius zygius i tolimuosius pasaulio kampelius, liepe zudyti ir automatiskai atleidinejo uz tai kiekvienam prie plesiku bandos prisidejusiam bomzui nuodemes. Sakot, kalti pavieniai popieziai, bet ne senoves zydu rashtai ar teologija? Come on.. paskaitykit ka Akvinietis apie inkvizicija rashinejo.. arba ka senajam testamente ishdarineja pats dievas ir jo sebrai-recidyvistai zemeje.. TAIP, yra sv. raste ir geru dalyku!!! Tikrai yra! BET - YRA IR BLOGU, IR LABAI DAUG, IR LABAI BLOGU! Ir to nepaneigsit, kad ir kaip stengtumetes viska 'sualegorizuoti' ir 'susimbolinti'! O kas kokiais seka, cia jau interpretacijos klausimas, ir zinoma, visuomet atsiras debilu, kurie pasirinks neigiama biblijos puse. Kaip tai dare net popieziai, leide inkvizicijas ir kryziaus zygius, ir saziningai surasdave tam pateisinima biblijoj. Zinot, kodel siandien dauguma krikscioniu seka tik ''nekaltais'' dalykais biblijoje? Ogi todel, kad prarado valdzia, ir jei elgtusi priesingai, butu pasaulietines valdzios susodinti, ir tiek. Jei bent kiek zinot istorijos - turetumet zinoti, kad NE SAVO NORU baznycia atsisake valdzios. Ja KRAUJU ateme is jos pasaulietiniai valdovai. Jei to nebutu pavyke padaryti - kazin, ar cia siandien galeciau taip laisvai reikstis siomis temomis.