2012 m. vasario 12 d., sekmadienis

Andrius Navickas. Apie neteisingą Dievą

2010-01-10
Rubrikose: Sankirtos  Religija » Komentarai ir pokalbiai  Multimedija » Audio 

Geroji Naujiena nėra popsas. Tai teko patirti ir pirmą kartą lankant nuteistus iki gyvos galvos kalinius Lukiškėse. Šviesus Kalėdų renginys, trijų nuteistųjų krikštas sukėlė tikrą audrą viešojoje erdvėje.

Prisipažįstu, pasipiktinimai pirmiausia nustebino.  Pagalvojau, kad tai interneto portalų anoniminių komentatorių specifika, kurie yra pasiryžę nulinčiuoti bet ką. Tačiau netrukus pajutau, jog pro bendrą cinizmo purslų srautą prasiskverbia ir nuoširdus sumišimas, abejonės. Netrukus įsitikinau, kad  žudikų krikštas tapo papiktinimo ženklu ne tik tiems, kurie neapkenčia Bažnyčios, bet ir tiems, kurie stengiasi būti Bažnyčios viduje, kurie bando sekti Kristų.

Tikrai  tarsi suprantama, kai žmogus jaučia nuoskaudą, jog kardinolas, kuris jau kuris laikas yra priverstas dėl sveikatos problemų riboti savo aktyvumą, randa laiko ateiti į kalėjimą, pas tuos, kurie, visuomenės požiūriu, prarasti, ir kurie tarsi patys kalti dėl to. O juk tiek gražių daugiavaikių šeimų, kurios taip pat norėtų, kad kardinolas pakrikštytų jų vaikus, kiek visuomenei nusipelniusių žmonių norėtų kardinolo dėmesio ir ilgesnio pokalbio.

Taip pat ir Vilniaus Bernardinų parapijoje pastoracinių rūpesčių pakanka ir  gali būti pikta, kai klebonas, užuot ilgiau pabuvęs su savais, kurie, regis, ir prie parapijos reikalų prisideda, ir išpažinties reguliariai eina, meta kasdienius darbus ir eina pas tuos, kurie to dėmesio, regis, nenusipelnė.  Vagys, žudikai, prievartautojai – jie juk nemūsiškiai, nepriklauso dorovingajai regimosios Bažnyčios partijai,  darančiai viską, kad laimėtų rinkimus į Dangaus Karalystę.

Natūralu, kad  didelė dalis Lietuvos katalikų jaučiasi kiek apgauti. Kardinolas ir populiarios parapijos klebonas turi stovėti Katedros aikštėje, gausiose tikinčiųjų šventėse, kur visi galėtume džiaugtis, jog Dievas mus myli, jog mūsų, nepaisant nuo Dievo nusigręžiančio pasaulio,  išlieka daug ir mes nepasiduodame medžiaginėms pagundoms. Mes esame pripratę manyti, kad esame labiau nusipelnę ne tik ganytojų, bet ir Dievo dėmesio.

Mes su Juo esame vienoje barikadų pusėje.  Mes daug iškentėme,  gindami Jo skelbtas vertybes. 

Šis pasipiktinimas logiškas, suprantamas, tačiau jame nebelieka to keisto evangelistų aprašyto ir šventųjų liudijamo Dievo. Jame nebelieka vietos paradoksaliai Gerajai Naujienai. O kiek apskritai tame Dieve, kurį garbiname, liko to Evangelijų Jėzaus Kristaus?

Koks keistas tas mūsų Viešpats, jei  kardinolui ir pranciškonui klebonui skubant Jo pėdomis, nusivylę lieka net tvirti tikėjimo vyrai ir moterys?

 Koks keistas tas mūsų Viešpats, jei  kardinolui ir pranciškonui klebonui skubant Jo pėdomis, nusivylę lieka net tvirti tikėjimo vyrai ir moterys?

Atsiprašau tų, kurie viliasi logiško teologinio paaiškinimo, kokios nors sielų buhalterijos, leidžiančios apskaičiuoti, kur ir kada turi keliauti Ganytojas, idant pastoracija būtų veiksminga. Aš tegaliu pritarti, kad, žmogiškos logikos požiūriu, neteisinga, jog budeliai ir aukos gali patekti į tą patį Rojų, neteisinga, kad Viešpats myli visus tiek pat – ir tuos, kurie triūsia Jo vynuogyne, kaip kad vyresnysis sūnus iš Evangelijos pasakojimo, tiek tuos, kurie Jį išduoda, tampa sūnumi palaidūnu.  Manau, suprantu dievotus fariziejus, kuriuos skaudino, kai tas, kurį taip norėjosi matyti kaip Mesiją, broliavosi su muitininkais, ligoniais, bičiuliavosi su prostitutėmis ir padugnėmis. Ar galėjo jie pripažinti, jog tas žmogus, kuris griauna įprastą tvarką, pamina Dekalogo etiką, išduoda išrinktosios tautos lūkesčius yra Mesijas?

O mes? O gal mes manome, kad Jis buvo toks tik prieš du tūkstantmečius metų, o paskui subrendo,  priprato prie šio pasaulio logikos, tapo civilizuotu etikos sergėtoju, ramiai ilsisi mūsų jam sukonstruotoje prakartėlėje, ramiai snaudžia šventoriuje?

Galima melstis ir tokiam Dievui. Veikiausiai Jis net patogesnis, tačiau ką bendro jis turi su Jėzumi Kristumi, kuris nelogiškas, neracionalus ir reikalauja neįmanomo? Ką bendro jis turi su Gerąja Naujiena, išbalinančia mus nekaltojo Avinėlio krauju?

Ir mes, krikščionys, turime būti ne šio Dievo advokatai , ne jo auklėtojai, net ne Jo kariuomenė, mes pašaukti liudyti tą meilę, kurią Jis mus pamilo.

 Ir mes, krikščionys, turime būti ne šio Dievo advokatai , ne jo auklėtojai, net ne Jo kariuomenė, mes pašaukti liudyti tą meilę, kurią Jis mus pamilo.

Taip - liudyti ne tvarką ir teisingumą, bet meilę, kuri  viską sujaukia, kuri  sugeba  prasiskverbti net į nuodėmių tirštumą – kalėjimą. Ta meilė, kuri yra stulbinančiai Gera Naujiena, nes ištraukia iš pakarpos iš mūsų racionalaus ir etiško pasaulio.

Neturiu logiško paaiškinimo, kodėl Jėzus skuba pas sergančiuosius, o ne pas sveikuosius. Kodėl jis ragina piemenį palikti bandą ir ieškoti paklydusios avies.  Tegaliu pasidalyti Juliaus Sasnausko žodžiais, kuriuos atradau ką tik išleistoje jo ir Giedrės Kazlauskaitės „Postilių“ knygoje: „Galime sau atrodyti padorūs ir tvarkingi katalikai, tačiau dangaus vartus pasieksime tik dėl to, kad mumyse buvo atpažintas prarastasis“

Parengta pagal komentarą, skaitytą „Mažojoje studijoje“

KOMENTARAI

Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)

« < 4 - 5 - 6 - 7 - 8 > »
Gyti 2010-01-11 14:59

Šis straipsnis išdava Romos katalikų doktrinos, kuri liaudiškai tariant tokia: „ Kai kurie dvasininkai yra geresni (šventesni) už kitus ir tai tiesiogiai įtakoja krikšto kokybę ir kitus sakramentus“ pvz.“kun.J.Sasnauskas vienas dalija TIRĄ KOMUNIJĄ. Pas kitus kunigus eiti neapsimoka“. Kol neišvarysite šitos erezijos iš savo doktrinų ir katalikų galvų, tol tęsis šita velniava.

Kadangi nepabrėžiamas faktas, kad krikštijama “Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios vardu” (Mt 28,19); o DIEVAS yra suverenus (nepaperkamas ir neįtakojamas dvasininko „kokybės“) tuomet atsiranda esminis nukrypimas nuo krikščioniškos doktrinos. Dėl to ir vaisiai tokie neskanūs, o straipsnis labai jau pataikaujantis tikinčiųjų kaprizams.

Klausimas Edmai. C.S.Lewio knygą „Kančios problema“ jau galima deginti, nes atsirado Uranija?

Edma 2010-01-11 14:18

"Tėvas yra toks jus mylintis ir toks gailestingas, kad Jam nereikia jokių jūsų aukų. Jis atleidžia jums nuodėmes net ir tada, kada Jo šito net ir neprašote. Tik šito atleidimo jūs nepajusite savo sieloje tol, kol jūsų siela Jam neatsivers visu savo nuoširdumu. Tik tokiu atveju jūs patys, ir realiai, pajausite, kad jums palengvėjo. Nieko daugiau neaukojant. Tik tampant nuoširdžiu su pačiu Dievu. Tai vienintelė, tariama, auka, kuri patenkina Tėvą. O dar geresnė Jam dovana yra jūsų nuoširdi meilė tiek Jam, tiek man, tiek bet kuriam savo sielos broliui ar sesei. Nieko didesnio jūs Tėvui padovanoti negalite, nes Tėvas yra pats visos gausos Šaltinis. Tai ką gi jūs Jam dar galite padovanoti, kada Jis turi viską? Jis turi net jus visus, ir kiekvieną, savo paties viduje, o savo dalelę, savo dvasią, Minties Derintoją, yra padovanojęs kiekvienam iš jūsų. Ir šitoji Tėvo dvasia gyvena jūsų viduje ir visą laiką jus veda tolyn nuo nuodėmės.

Dėl to Tėvui pati didžiausia dovana yra tokia, kuri yra pati reikalingiausia ir jums patiems. Kiekvienam. Be jokių išimčių. Nesvarbu ar tu esi prezidentas, ar vargšas benamis. Pati geriausia Jam dovana yra viena – Tėvo dvasios atradimas savo viduje ir Jo meilės pajautimas tiek Tėvui, tiek visiems savo sielos broliams ir sesėms. Be jokių materialių dovanų ar savojo aš atsižadėjimų.

Jūs taip pat turite žinoti dar ir kitą labai svarbų dalyką, kodėl aš neatėjau jūsų nuodėmių atpirkti. Ką tik aš jums dar kartą pasakiau, kad Tėvui reikalinga jūsų meilė. Ir tik ji vienintelė jus gali išvaduoti iš nuodėmių. Dabar pasakysiu ir šitokį dalyką. Negali vienas, kaip jūs sakote, atpirkti kito nuodėmės. Tai taip pat reiškia, kad negali atpirkti ir visų kitų nuodėmių. Dėl to, kad ir kokia buvo sunki manoji fizinė kančia ant kryžiaus, aš negalėjau atpirkti net pačios lengviausios jūsų nuodėmės. O kodėl taip, aš jums ką tik sakiau. Tėvas yra gailestingas ir mylintis, dėl to nereikalauja jokios kančios iš jūsų, kad pasitenkinęs jūsų kentėjimu pajaustų pasitenkinimą ir tartų jums: “Atleidžiu, pakaks.”, Urantijos Knygos svetainė. Jėzus Kristus: KALBU JUMS VĖL

Vilkė 2010-01-11 14:02

Ne sveikiesiems reikia gydytojo, o ligoniams. Juk paties Jėzaus yra pasakyta: "buvau nuogas – mane aprengėte,

ligonis – mane aplankėte,

kalinys – atėjote pas mane'" Dabar visus labai papiktino, kad kardinolas atėjo pas kalinius ir juos pakrikštijo. Ir kad suaugusio sąmoningas krikštas panaikino nuodėmes. Bet iš kalėjimo tai juk neišleido. Ir iš savo sielos-nuodėmių kalėjimo niekur nepabėgsi. Juk tam, kuris ėmė suvokti savo darbus kaip nuodėmę, laukia dar ilgas sveikimo kelias. "Koks keistas tas mūsų Viešpats, jei kardinolui ir pranciškonui klebonui skubant Jo pėdomis, nusivylę lieka net tvirti tikėjimo vyrai ir moterys?" Jei lieka nusivylę, tai tikėjimas buvo menkai tvirtas. Nes labai lengva mylėti tuos, kurie ir tave myli. Labai lengva mylėti patogius, gerus, dosnius, tuo pačiu atsilyginančius... Bet Jėzus mus moko visai ko kito. Ir kardinolo bei pranciškonų pavyzdys parodo-iliustruoja to Mokymo esmę. Ir staiga iš sukilusio komentarų antplūdžio aišku, kad didumos tikėjimas tik paviršutiniškas... Na, Kalėdos-tai Kalėdų senelis su maišu dovanų, Velykos- tai kiaušinių dažymas, na, laidotuvės- tai dideli vainikai ir gedulingi pietūs, vestuvės- tai kuo gražesnė suknelė ir didesnis balius, krikštynos- irgi tik proga pabaliavot. ... O kur atleidimas savo broliui ne 7, o 77 kartus?

skalsu 2010-01-11 13:10

Na, kas jums darbo, kad nuteistuosius pakrikštijo ne kapelionas, o vyskupas?

Eilinį sykį lankė kalėjimą ir pakrikštijo. Kadangi suaugusius, tai turbūt ir Sutvirtinimą suteikė, o jį priklauso teikti būtent vyskupui.

Už savo blogus darbus jie jau nuteisti, sėdi iki gyvos galvos... Visuomenei būtų geriau, jei Kristaus padedami, jie pasitaisytų ir galima būtų juos iš kalėjimo paleisti. Argi ne?

si 2010-01-11 12:21

"Pražūties sava tvarka - Velnio darbas, nuoseklus ir lėtas...":)

Slade 2010-01-11 12:13

Kristus pramatė tokias situacijas, tokius "tarnų" fokusus. Ir tokiu atveju patarė:

"visa, ką jie liepia, darykite ir laikykitės, tačiau nesielkite, kaip jie elgiasi, nes jie kalba, bet nedaro <...>

Jie viską daro, kad būtų žmonių matomi <...>

Jie mėgsta pirmąsias vietas pokyliuose bei pirmuosius krėslus sinagogose, mėgsta sveikinimus aikštėse ir trokšta, kad žmonės vadintų juos 'rabi'." bet vis tiek

"ką jie liepia, darykite ir laikykitės

bet

"nesielkite, kaip jie elgiasi, nes jie kalba, bet nedaro"

Slade 2010-01-11 11:45

Navickas savo pseudokrikščioniškuose pamąstymuose neteisus. Kristus ėjo pas apleistuosius. Bačkis gi - vienoje valtyje su mafija ir valdžia, tik tokioje kompanijoje jį gali pamatyti iš tolo paprastas žmogus. Apleistieji prie Bačkio - ne "šio pasaulio" galingieji, o paprasti žmogeliukai. Bačkis, Navickai, ne prieš srovę didvyriškai plaukia, o nuolankiai pasroviui plūduriuoja. Paulius (Rom. 14, 1Kor. 8 ir pan.) Bažnyčią statyti mokė kitaip, nei Bačkis demonstruoja - "Savo valgymu nepastūmėk į pražūtį to, už kurį mirė Kristus!" ir t.t.

P.S. nemanau, kad nusikaltėliui negalima teikti sakramentų. Bet jis šią malonę (būtent, Dievo malonę) galėtų nepasididžiuoti ir priimti iš parapijos kunigo. Kaip visi Bažnyčios nariai. Tada būtų tikras narys. Dabar - proteže. Nuo šiol galiu Bačkiui pasakyti "Žodžiai tavo gražūs ir pilni išminties. Bet liudijimas tavo ganomiesiems ne pavyzdys"

mastytojas 2010-01-11 11:45

Ar tai reiškia, kad turime didžiuotis nusidėjėliais ir jais džiaugtis? Jei Viešpats taip myli nusidėjėlius, tai kodėl Judas prastai baigė? Kodėl mes skatinami elgtis dorybingai, o ne raginami dauginti nuodėmes?

Londoniskes 2010-01-11 03:52

Ne daznai tenka skaityti tokius nuosirdziai krikscioniskus straipsnius. Dazniausiai pasitaiko drungni isvedziojimai ir pasiteisinimai, pamirstant apie tai , kad musu Viespats nugalejo pasauli ir mes esame Nugaletojo puseje. Mes neprivalome teisintis, bet butent va sitaip nuosirdziai, nepiktai piktintis zmoniu nenuovokumu. Pagarba.

ramune27 2010-01-10 23:42

baisiausiu nusikalteliu zemiskieji tevai verkia, kai ju vaikai baudziami. jie myli, net ir su savo zmogiska sirdim... o jau ka kalbet apie ta Teva, kurio vardas yra Meile... stai cia as pradedu matyt ta logika...

« < 4 - 5 - 6 - 7 - 8 > »
Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (80)
  • komentarų RSS
  • spausdinti