2010 m. kovo 14 d., sekmadienis

Rytas Staselis. Vagnoriaus Trečiojo „pupulizmas“

2010-01-31
Rubrikose: Politika » Komentarai ir pokalbiai 
Rytas Staselis

Iš tikrųjų pirmoji į galvą ateinanti aliuzija mėginant prisiminti praėjusį savaitgalį įsikūrusios Krikščionių partijos lyderio Gedimino Vagnoriaus karjeros pradžią - gana netikėta. Užkietėjusius oponentus Vagnorius Pirmasis dažniausiai vadino populistais. Politiko lūpose žemaitiška maniera tariama šio žodžio daugiskaita kažin kaip pavirsdavo į „pupulista“ (jokių pupulių Lietuvoje dar nebuvo!). Ogi suvis, jo požiūriu, pražuvusiems priešams tada dar jaunas premjeras prikabindavo antrą etiketę, todėl suirzusio parlamento tribūnoje G.Vagnoriaus politinės leksikos kaskadai skambėdavo kaip „kumunista-pupulista“.

Su Sąjūdžio banga 1990-ųjų vasarį išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą (Atkuriamąjį Seimą), G.Vagnorius ėmė vadovauti trečiajai atkurtos Lietuvos Vyriausybei bene sunkiausiais pripažinimo laukiančiai šaliai laikais. Ministru pirmininku tapo prieš devyniolika metų: kruvinąją 1991-ųjų sausio 13-ąją svarbiausiame Vyriausybės kabinete pakeitęs tąnakt „nežinia kur dingusį“ Albertą Šimėną. Ten sėdėjo iki pat savo pirmosios rezignacijos 1992-ųjų liepą. Priminti šiuos istorinius faktus svarbu ne tik dėl to, kad Vagnorius Trečiasis į aktyviąją politiką (gal net į Vyriausybę) beldžiasi pro tokias duris, kurių vos prieš metus nebūtų užuodęs net didžiausias lietuviškos politikos orakulas.

Dramatiškus išmėginimus praėjusio amžiaus devyniasdešimtaisiais metais patyrė visi G.Vagnoriaus kolegos Rytų ir Vidurio Europoje. Tačiau istorijoje kai kurie iš jų tapo Reformuotojai iš didžiosios raidės. Kiti liko nevykėliai. Jeigu neklystu, kažkur lietuviškoje spaudoje prieš keletą metų skaičiau didžiulį interviu su G.Vagnoriumi, kuriame buvo iš tolo užsimenama apie nedėkingus lietuvius, neįvertinančius savo vietinių pranašų ir, suprask, nesuvokiančių Vagnoriaus Pirmojo istorinės vietos šalia didžiųjų: Leszeko Balcerowicziaus, Vaclavo Klauso, Marto Laaro ar Jegoro Gaidaro.

Taigi tuščia toji vieta. Apie G.Vagnorių Rytų Europoje žinoma dar mažiau nei Lietuvoje, kur vienas kitas žmogus vis prisimena monokratinį valdymo stilių, gniaužiamą savivaldą, hiperinfliaciją, keliamas biurokratų ir valstybės sektoriaus tarnautojų algas beigi inicijuotą draudimą lietuviams iš Rusijos į Vakarų Europą reeksportuoti spalvotųjų metalų laužą. Premjeras, per pusantrų metų buvimą savo poste (iš jų 10 mėnesių vadovavęs tarptautiniu mastu pripažintos šalies Vyriausybei) nesugebėjęs liberalizuoti kainų, istorijoje yra tuščia vieta. Kaip ekonomistas - savo šansu nepasinaudojęs nevykėlis. Net jei ir sakytų, jog dėl visko kalti „kumunista-pupulista“.

Vagnoriaus Antrojo (1996-1999) premjerystės istorija daug neįdomesnė. Nebent Mokesčių inspekcijos „žiauriomis akcijomis“ ir garsiuoju politiniu posmu 1998-aisiais: „Lietuva galimai Rusijos finansų krizei ėmė ruoštis dar pavasarį, todėl dabar jai persimesti į Lietuvą ekonominių priežasčių nėra; Vyriausybei didesnį rūpestį kelia ne Rusijos krizė, o tuščios politikų kalbos, ažiotažo kurstymas, nepagrįsti gąsdinimai.“ (BNS)

Beje, viena to meto (1998-1999 Rusijos krizės) G.Vagnoriaus paskelbtų programinių tezių verčia suabejoti dėl politiko nuoseklumo. O gal apskritai dėl pasaulėžiūros tvirtumo. Toliau - dvi citatos.

* Lietuva turi ne vieną šimtą milijonų grynųjų pinigų atsargą. (...) Mes suprantame, kad nuostolių dėl Rusijos krizės turės kai kurios Lietuvos bendrovės ir eksportuotojai, tačiau subsidijuoti eksporto iš biudžeto lėšų Vyriausybė nenumato.“ (Iš 1998 08 27 ministro pirmininko G.Vagnoriaus spaudos konferencijos)

* „Padidinti limitus valstybės teikiamoms eksporto kreditų garantijoms, taip pat pradėti eksporto į „problemines“ (ne ES) šalis rėmimo programą, kuri pagerintų atskirų produktų realizavimą ir biudžeto įplaukas, sumažintų bedarbių rėmimo išlaidas.“ (Iš 2010-ųjų sausį Krikščionių partijos Vyriausybei siūlomo Neatidėliotinų veiksmų plano).

LTV „Teisėje žinoti“ skelbta, kad naujos politinės jėgos (susikūrusios susibėgus G.Vagnoriaus Krikščionių socialinei sąjungai su nuo Tautos prisikėlimo partijos atskilusia Laimonto Diniaus vadovaujama „Vieningos Lietuvos“ Seimo frakcija) Andriaus Kubiliaus ministrų kabinetui siūlomas Neatidėliotinų veiksmų planas nėra išankstinė sąlyga, kurią įvykdžius naujoji partija remtų ar formaliai prisijungtų prie valdančiosios koalicijos. Krikščionių partijos lyderis sako dėl kiekvieno plano punkto pasirengęs diskutuoti. Tačiau nelabai įsivaizduoju, ar A.Kubilius šiandien galėtų rimtai svarstyti apie valstybinio banko steigimą, valstybės finansinę paramą laikinų atsiskaitymo už kreditus sunkumų turinčioms šeimoms, draudimą ES fondų lėšas panaudoti pirminių bankų finansavimui. O gal turi slaptą mintį Vagnorių Trečiąjį nutremti kur nors į Kultūros ministeriją? Manau, taip pigiai neišdegs. „Pupulizms“ kainuoja daug brangiau.

Autorius yra žurnalo "Kelias" vyriausiasis redaktorius

KOMENTARAI

Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)

« < 1 - 2 > »
vinija 2010-02-03 11:15

Dar vienas įrodymas, kodėl sąmoningai žlugdoma pedagoginė, mokslinė ir šviečiamoji sritis--- tokiems pupulistams reikia kvailių bandos, kas LiEtuvoje beveik jau pasiekta. Tik Dievo galia nušvinta kartais žmonių protai, kas būna baisus smūgis tautos kvailintojams. pvz; įvardijimas tų kriminalinių- mafijinių struktūrų(leolt, atominė,) kurios skurdina Lietuvą. netikiu, kad kas nors balsuos už Vagnorių.

Pranas 2010-02-02 12:54

būkime žmonės atsargūs. Yra du Lietuvoj Lansbergio kūriniai: Vagnorius ir Čilinskas. Konservai po savo "vadovavimo" į valdžią tikrai nepateks, tai sukūrė dvi partijas, kurios bet kokiu atveju tęs jų politiką. Jeigu bus kitaip, galit mane ..............

just'as 2010-02-01 21:29

Su Vagnorium teko asmeniškai susidurti. Didesnio demagogo ir neišmanėlio nesu sutikęs. Antra vertus, lietuviški durniai-rinkėjai visai realiai gali jį vėl valdžion pasodinti. Kaip renkame, taip ir gyvename.

123 2010-02-01 14:08

Gal reiktų sakyti- lietuviški konservatoriai, lietuviški socialdemokratai . Na, su nacionaliniais ypatumais :)

Andre's 2010-02-01 11:53

Konservatoriai, kaip politinė jėga pasaulyje formavosi remiama kapitalistu ir visuotinai priimta, kad dažniausiai atstovauja verslo interesus... Profsajungos, privataus investuotojo šalinimas iš Leo projekto, mokesčiu kėlimas tikrai neatitinka konservatoriškos ideologijos.

Populizmas gi - pataikavimas, iliuziju kurimas norint pelnyti rinkėju (ar kitų grupiu pvz. profsajungu) prielankuma, kad ir nerealiais ir niekuo nepagrįstais pažadais. Visiška priešprieša savo ideologiniu vertybiu laikymuisi (jeigu tokios yra)...

P.S. ne klaidas ar pasiekimus akcentuoju, o IDEOLOGIJA, kurios nelabai yra...

123 2010-02-01 11:20

Andresui- Leo išardymą, nacionalinį susitarimą su profsąjungomis, kad be profsąjungų leidimo nebus didinami mokęsčiai, laikote konesrvatorių klaidomis ir kaltinate populizmu? Labai įdomus jūsų požiūris.

Andre's 2010-02-01 09:57

Kitokia nuomonė apie "pupulistus"...

Manau sutiksite, kad galima išskirti tris pagrindines politines kriptis: dešiniaja (konservatoriai), centra (liberalai) ir kaire (socialdemokratai). Manau sutiksite ir su tuo, kad jos turėtu turėti savo ideologine krypti. Manau neprieštarausite ir dėl to, kad pasakysiu jog jos ideologijos vis dar neturi (socdemai per 2 kadencijas nesugeba įvesti progresiniu mokesčiu, mistiniais būdais palaiko kapitalistus... liberalai, ko gero geriausiai eina savo ideologiniu keliu... o štai konservatoriai vietoj to, kad padėtu verslui jį smaugia, ne privatizuoja, o "nacionalizuoja" VST pavyzdys ir glėbesčiuojasi su profsajungomis). Ar čia ne populizmas? O jei tokios politikos laikosi tradicinės partijos, tai ko jau tikėtis iš naujųjų, dažniausiai paremtų siaurais asmeniniais interesais partiju. O opozicija, che, che... nei alternatyvios programos, nei šešėliniu ministrų, nei argumentuotu alternatyvu (bent iš socdemu ir tvarkiečiu nesigirdėjo).

Manau turime išaugti iš postkomunistiniu laiku politiku kartos ir tik tuomet išsigrynins politinis elitas. O šiuo metu dauguma jų tėra populistai... O gal globalėjantis pasaulis atsisakis ideologiju ir remsis pragmatizmu?

Klasikas 2010-01-31 23:35

G.Vagnorius dar anais laikais pasižymėjo kaip valstybinio intervencionizmo ir protekcionizmo šalininkas, mėgdavo pasiremti J. M. Keynes'o idėjomis. Gyvenimas ilgainiui parodo, kad tokia politika ne tik neperspektyvi, bet ir pavojinga savo pasekmėmis. Daugelis dar turėtų prisiminti jo „garsias“ mintis - „tauta negali klysti“ ir „valdininkams reikia duoti tokias algas, kad jie nenorėtų imti kyšių“. Tikras minčių „aukso fondas“! Kol kas negalima padaryti išvadų, kad jis atsisakė ankstesnių paklydimų.

baltrus 2010-01-31 22:36

Vagnorius yra taip visiems įsiėdęs, kad jo "prisikėlimas" vargiai įmanomas. Be to, neturi charizmos.

123 2010-01-31 21:59

Bjonui- norėčiau tikėti, kad neužkibs, bet kai kurių žmonių atmintis trumpesnė už Marytės plauką, be to juos labai lengva suvilioti pažadais. Kuo nerealesni pažadai, tuo labiau tiki. Žmonės masiškai tiki Palmiros horoskopais, burėjomis, parapsichologais, skraidančiomis lėkštėmis, poltergeistais, telepatija, gandais, pletkais, o už menką dovanėlę- alaus bambalą , padėvėtus škudurus ar senas sriubas iš Vokietijos- parduos ir sąžinės likučius, ne tik balsą.

« < 1 - 2 > »
Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (12)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

REKOMENDUOJAME

knygų mugė 2010. elektroninė knyga

Įžeidžių interneto komentarų rašytojai tapo interaktyvaus žiniasklaidos bendrovių verslo partneriais.

Vygantas Malinauskas

Moderniųjų laikų Lietuvos visuomenės, kultūros, politikos, mokslo, sporto raidos neįmanoma atsieti nuo asmenybių, glaudžiai susijusių su ateitininkija arba jos išugdytų.

paroda "Lietuviais esame mes gimę"

„Diskusijai ir svarstymui apie vertybes, kuriomis kursime Lietuvos ateitį, labai tinkamas laikas. Projektas „Lietuva“ šiuo metu yra kryžkelėje: vertybinis diskursas senka ir jį keičia vadybinis diskursas.

Leonidas Donskis

Tibetas yra tapęs keistos politinės ir moralinės įtampos šaltiniu. Niekas turbūt nebetiki, kad ši šalis artimesnėje ateityje gali ištrūkti iš Kinijos pančių ir tapti nepriklausoma...

Liudvikas Jakimavičius

Į akis krenta iškalbingas ir atsikartojantis mūsų politinės realybės siužetas.