2010 m. kovo 14 d., sekmadienis

Arkiv. S. Tamkevičius. Laisvė ir Dievo žodis

2010-02-02
Rubrikose: Religija » Prisikėlimo kelionė 
Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ

Povilo Zaleskio nuotrauka

Laimingas gali būti tik laisvas žmogus. Iš netolimos istorijos žinome, kaip žmonės prievarta buvo verčiami kurti rojų žemėje ir kas iš to išėjo.

Nehemijo knygoje pasakojama apie Izraelio tautos sugrįžimą iš Babilono tremties ir naujo gyvenimo kūrimą. Nehemijo vadovaujama ji atstatė Jeruzalės sienas – tai prilygtų mūsų Nepriklausomybės paskelbimui. Tačiau tai buvo tik didelio darbo pradžia. Dar reikėjo atsikratyti pagoniško gyvenimo įpročių bei nuostatų ir tik tuomet kurti laisvą gyvenimą, į kurį buvo pašaukti iš Egipto į Pažadėtąją žemę keliaujantys izraelitai.

Įsidėmėtina, kas buvo daroma atstačius Jeruzalės sienas. Visa tauta – vyrai ir moterys – buvo sukviesti į susirinkimą, o kunigas Ezdras atsinešė Įstatymo knygą ir skaitė ją. Visi atidžiai klausėsi; daugelis verkė. Tai buvo skausmo ir džiaugsmo ašaros, panašios į tas, kurios lietuvių skruostais riedėjo matant pirmą kartą Gedimino kalne pakeliamą trispalvę. Izraelitai džiaugėsi, nes Dievas leido jiems sugrįžti į protėvių žemę ir pradėti naują gyvenimą ne pagoniškų stabų apsuptyje, bet Dievo globoje.

Baigęs skaityti Įstatymą kunigas Ezdras paskelbė: „Ši diena yra šventa Viešpačiui, jūsų Dievui. Neliūdėkite ir neverkite! <...> Eikite, valgykite rinktinių valgių ir gerkite saldžių gėrimų, skirdami jų dalį tiems, kurie nieko neturi sau pasiruošę, nes ši diena yra šventa mūsų Viešpačiui. Nebūkite liūdni, nes džiugesys Viešpatyje yra jūsų stiprybė“ (Neh 8, 9–10).

Nehemijo knygą reikėtų daug kartų perskaityti mūsų tautos vadams, tuomet nereikėtų šimtąjį kartą išradinėti dviračio ieškant atsakymo, kaip kurti tautos gyvenimą laisvėje. Šią knygą reikia skaityti visiems mums, kad suprastume, jog laisvė – tik pradžių pradžia. Toliau reikalingas Dievo Įstatymas, kuris padėtų susivokti, ką reikia daryti ir ko vengti, kad išsilaisvinusioje tautoje būtų kuriama, bet ne griaunama.

Šiais metais minėsime savo Nepriklausomybės dvidešimtmetį. Bus proga ne tik švęsti laisvės jubiliejų, bet ir apmąstyti, ką, žengdami laisvės keliu, padarėme gerai ir ką turime ištaisyti, kad ateityje nereikėtų valgyti dar kartesnių vaisių, sunokusių neatsakingai naudojantis laisve.

Tik neišmanėlis sakytų, kad soti vergovė yra geresnis pasirinkimas už laisvę, kuri negarantuoja žmogui saugumo. Net paauksuotos grandinės visuomet liks grandinėmis, ir žmogus jas norės nusimesti. Jis sutvertas laisvei, ir tai giliai įrašyta mūsų prigimtyje. Apaštalas Paulius patvirtina: „Broliai, jūs esate pašaukti laisvei“ (Gal 5, 13).

Kai prieš dvidešimt metų atgavome laisvę, dalis tautiečių nepadarė pirmiausio ir svarbiausio darbo. Vieni skubėjo prasigyventi, važiavo laimės ieškoti į kitas šalis, kiti nesibodėjo net sukčiauti ir plėšikauti. Jie manė, kad Dievas nereikalingas, nebūtina paisyti to, kas įrašyta žmogaus prigimtyje. Šiandien dėl šių klaidingų pasirinkimų kenčia visi – ir kalti, ir nekalti.

Ne tik Nepriklausomybės pradžioje, bet ir dabar daugelis save apgaudinėja, manydami, kad užtenka per šventes nueiti į bažnyčią, nepadarius atgailos priimti Komuniją (nors tai šventvagystė!), ramiai gyventi be kasdienės maldos ir be rūpesčio turėti gryną sąžinę. Šiandieninės savižudybės, alkoholizmas, tautos išsivaikščiojimas, ekonominiai sunkumai natūraliai kilo iš to, jog laisvas mūsų gyvenimas daug kur buvo kuriamas ne remiantis Dievo Įstatymu, o žmogaus egoizmu.

Pati svarbiausia Bažnyčios misija – skelbti Dievo žodį, visai panašiai, kaip tai darė Jėzus Kristus Nazareto sinagogoje, Galilėjos miestuose ir kaimuose. Tačiau tai tik pusė darbo. Dievo žodį reikia priimti ir juo gyventi. Nuo kiekvieno žmogaus priklauso, ar jis Žodį priims, ar užsikimš ausis ir maitins savo dvasią postmoderniosios kultūros atliekomis.

KOMENTARAI

Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)

kama 2010-02-05 12:51

Roma geriau supranta Jėzaus valią, negu arkivyskupas...

Roma 2010-02-05 10:23

Didžiausia žmogaus laisvė yra turėti gryną sąžinę. Bet ir bažnyčioje dažnai ji 'tėvų' slopinama prieš Jėzaus valią.

seksas 2010-02-03 16:20

"Ne tik Nepriklausomybės pradžioje, bet ir dabar daugelis save apgaudinėja, manydami, kad užtenka per šventes nueiti į bažnyčią, nepadarius atgailos priimti Komuniją (nors tai šventvagystė!), ramiai gyventi be kasdienės maldos ir be rūpesčio turėti gryną sąžinę". Tamkevičiau.. tokių ramių žmonių Lietuvoje yra apie aštuoniasdešimt procentų.. Likusiame laisvame pasaulyje - dar daugiau. Manai visi debilai, ir tik tu ir tavo uab'as teisūs? Reikia tik džiaugtis, kad žmonės nebetiki save rimbais plakančiais ar pedofilus proteguojančiais popiežiais, ar nesveiko iškrypimo senovės žydų dievu, liepiančiu išniekinti kiekvieną kątik gimusį kūdikį nurėžiant jam dalį apyvarpės.. taip pat visus užkniso palaimingai buku žvilgsniu į dangoraižius lekiantys teroristai, ar tai, kad dauguma karų ir šiandieną - religiniai.. užkniso jūsų moralizavimas, kam su kuo ir kaip miegot, kai savo pedofilų ne tik kad neišsikuopiat, bet ir slepiat bei ginat.. atsipeikėkit..

Sluoksnas 2010-02-03 10:03

Puikus pamokslas!

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (4)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

REKOMENDUOJAME

Trispalvė

Apie Lietuvą kalba, rašo ir galvoja – kas tik netingi. Laisvė žodžiui ar minčiai išreikšti – viena demokratijos pagrindų.

Kretinga, Pranciškonų kapitula 2010 01 11

Neseniai „Bernardinai.lt“ perspausdintas kunigo Oskaro Petro Volskio tekstas, po juo pasirodęs arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus raginimas diskutuoti apie liturgiją, verčia imtis plunksnos ir drįsti prabilti šia tema.

Antonio Baggio

Esame praleistų progų specialistai. Šiandien būtų proga iš ekonominės krizės žengti žingsnį į etiškesnį gyvenimą, tačiau nežinia, ar pasinaudosime proga. Kad ir kaip ten būtų, pasaulis visada mažais žingsneliais eina pirmyn.

meldziuosi uz lietvuos valdzia

Ši akcija galėtų vienyti ir stiprinti besimeldžiančius už valdžią, liudyti visuomenei kitą požiūrį į valdžią ir tuo pačiu į šiandieninę Lietuvą apskirtai.

Šiais metais Vilniaus jėzuitų gimnazija mini dvigubą jubiliejų. Kuo ši mokykla patraukia Vilniaus moksleivius?