Kęstas Kirtiklis. Apie Skandinavijos mitą
Kai prieš savaitę susikūrusios Krikščionių partijos pirmininkas Gediminas Vagnorius informavo visuomenę, jog naujosios partijos programa, pavadinta „Nauja Lietuva“, leis per dešimt metų Lietuvai tapti nauja Skandinavijos šalimi, aš, šitai girdėdamas, labai džiaugiausi. Džiaugiausi ne dėl tos šviesios perspektyvos. Atvirai kalbant, aš ja truputį netikiu, ypač artimiausio dešimtmečio bėgyje. Džiaugiausi tuo, kad skandinaviškas mitas vis dar nemarus. O jis, mano kuklia nuomone, yra vienas iš įdomiausių šiuolaikinėje populiariojoje lietuviškoje sąmonėje.
Antropologams ir mentalitetų istorikams Skandinavijos įvaizdžio kaita Baltijos šalyse būtų vaisinga tema. Sąžiningai ir nuoširdžiai jos ėmusis, patyrinėjus jos atgarsius abipus Baltijos jūros, pamiklinus plunksną ar, tiksliau – klaviatūrą, būtų galima sukurti veikalą ne prastesnį nei Larry Wolffo „Rytų Europos išradimas“ („Inventing Eastern Europe“ - kažkodėl dar neišversta į lietuvių kalbą knyga, nagrinėjanti Rytų Europos pakraščio vietą Apšvietos epochos Vakarų europiečių sąmonėje) ar net Edwardo Saido „Orientalizmas“ (šią klasika tapusią Rytų pasaulio sukūrimo Vakarų sąmonėje studiją galima paskaityti ir lietuviškai). Žinoma, gali paaiškėti, kad vertinimo aspektas čia visiškai kitas, nes lenkams buvo ir veikiausiai tebėra itin svarbu, ką apie juos mano prancūzai, o arabai kolonijinės pastarųjų sąmonės vingius patyrė ginklų ir administracijos pavidalu. Savo ruožtu švedams ir norvegams turbūt vienodai šviečia, kas apie juos rašoma lietuviškoje žiniasklaidoje ir kaip mes juos regime.
Nežinia, kaip latviams ar estams, bet mums tai rūpi! Mums tai kone gyvybiškai svarbu! Mes manome, kad švedų bankai, ko blogo, užsakė viską, nuo ko dabar kenčiame, pradedant savo paskolomis išprovokuota ekonomine krize ir baigiant „tik jiems vieniems naudinga“ aukštojo mokslo reforma. Tik iš suomių malonės estai gyvena gerai, o mes – ne. Ir dar reikėtų pasidomėti, ar už tokias kuro kainas, kokios yra dabar, nėra atsakingi kokie nors ponai iš norvegiškų ir rusiškų oilų, pasirašę kokį slaptą susitarimą. Kartkartėmis žiniasklaidoje Skandinavija pasirodo, kaip nedori ir neteisingi turčiai.
Bet kartu tai - kraštas primenantis rojų. Nors politikai, iki pastarojo laikotarpio šią temą buvo primiršę, po „skandinavofilo“ K. Antanavičiaus mirties rimtai šalies „skandinavizacijos“ klausimu pasisakė tik dabartinė Prezidentė, populiariojoje sąmonėje kito Baltijos kranto ilgesys išliko gyvas. Triukšmas, kilęs dėl praėjusios vasaros reklamos hito–konkurso „Padovanok Lietuvai viziją“ kampanijos (pamenate? „Atiduokime Lietuvą valdyti Skandinavijai“) tai labai aiškiai rodo. Ak, raginimas atiduoti valdymą skandinavams neetiškas, ak, jis pažeidžia Konstituciją – kalbėjo vienas Seimo narys. Aš nekalbu apie siaubą keliančią autoironijos bei humoro jausmo stoką ir tikruosius kampanijos siekius. Man įdomu, o jei tokį klausimą („ar sutiktumėte, kad Lietuvą valdytų Švedijos karalius ir vyriausybė?“) išties užduotume kokiame visuomenės nuomonės tyrime, kokie būtų atsakymai?
Noras gyventi kaip Skandinavijoje Lietuvai būdingas turbūt nuo paties Respublikos atkūrimo prieš dvidešimtmetį (jei ne anksčiau). Pradžioje atrodė, kad pakaks atsiskirti nuo TSRS ir jau šitaip gyvensim. Paskui paaiškėjo, kad reikės šiek tiek padirbėti. Dar vėliau paaiškėjo, kad padirbėti kažkodėl nepavyksta...
Bet kodėl Skandinavija?
Išties jokia šalis, joks regionas nepasitelkiamas tokiu lūkesčiu modeliu kaip Skandinavija (dažniausiai Švedija, bet ir kitos šalys neaplenkiamos). Lietuviai gali dirbti Didžiojoje Britanijoje, gauti padorius atlyginimus, sėkmingai įsilieti į tenykštę darbo rinką (nieku gyvu nesakau, kad visais atvejais taip būna), bet vis tiek nė vienas žurnalistas, politikas, studentas ar darbininkas Lietuvai nelinki tapti Jungtine Karalyste. Nors svaras sterlingų ir gerovės lūkesčiai galvoje kažkuriuo būdu susisieja, britų gyvenimas ir lietuviška kasdienybė - niekaip. Gal kultūra per tolima? Tarkim.
Yra kitų kandidatų. Lietuviai gali žavėtis baltarusiška tvarka: laiku mokamomis pensijomis, neegzistuojančiu nedarbu, žemomis komunalinių paslaugų kainomis ir kitais tikrais ar tariamais kaimyninės šalies privalumais, bet raginimas atiduoti šalies valdymą Aleksandrui Ryhorjevičiui nuskambėtų ne žaismingai autoironiškai, o, švelniai tariant, nelabai protingai.
O skandinavai čia kažkaip išlieka, įsipina. Nepriklausomai nuo to, kaip jie gyvena iš tiesų (mitui tai nesvarbu, juk disidentinėse virtuvėse išsvajotosios JAV mažai ką turėjo bendro su tikrosiomis), ten randame viską, ko reikia, – žmoniškus atlyginimus, padorias darbo sąlygas ir dar padoresnes pensijas, aukštą ekonomikos lygį ir puikią švietimo sistemą, švarą ir tvarką, ir jokio karo keliuose. Ir taip toliau, ir panašiai.
Ar orientuoti šalies politiką pagal populiariosios sąmonės mitus yra vykęs sprendimas – nežinau. Bet, atvirai kalbant, skandinavai man patinka.
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
ar galima rimtai kalbeti su tokiu tusciaskambiu anti - reksniu? sakai skirtumai, vadoveliuose nurodyti? parodyk toki vadoveli ir jame nurodomus skirtumus. Pasakyk nors viena mokslininka, galinti drasiai teigti radusi atskyrimo principa. Paskaityk Europos zmogaus teisiu teismo sprendimus ir USA auksciausiojo teismo sprendimus (i juos lygiuojasi viso modernaus vakaru pasaulio teise) - ten ne su ziburiu nerasi jokiu "skirtumu" aptarimo, bet rasi konstatavima, kad tokiu skirtumu mokslas negali atskleisti, todel tenka ieskoti kitu argumentu. Tiesa, USA precedentas senas, 1972 metu, bet Europos zmogaus teisiu teismu - visai sviezi, i visus naujus mokslo pasiekimus atsizvelgta
Oi koks gajus mitas! Samogitian, kokios čia pasakos apie sterilizavimą antro aborto metu? Švedijoje teisminis precedentas (2009 pavasarį): abortas dėl nepageidaujamos kūdikio lyties neprieštarauja įstatymams. Darykit kiek norit. Čia piliules panelėms išrašo pirmo vizito metu (14-16), net neklausę. Čia Švedija, čia *korennyje* daro viską, ką tik nori. Įdomu, kad būtent tokia diskusija Lietuvoje "stumiama", juk šiaip jau mums nėra priimtinas tas beribis savanaudiškumo, tingumo (o taip, Švedijoje jo rieškutėmis semti galima!) aukštinimas.
Dzyvam, taip pasidomek, tada galesim pasikalbeti :-) linkiu sekmes. Besidomint tau vienas faktas. Daugiausia abortu yra padaroma salyse, kurios yra ekonomiskai atsilikusios, katalikiskos, kur svietimo lygis mazas, kur zmones yra religingi ir prietaringi. Maziausiai valstybese, kurios yra issivysciusios ir kuriose abortai yra legalus. Kaip tavo nuomone kodel?
Kokie mokslininkai? Kokie apibrezimai? Kokie rimti tesimai? Kur tu cia dabar plaukioji. Jau Hitleris nebeidomus. Duok konkretu pavyzdi ir nustok tauzyti, kaip kokia davatka.
anti-teistas. Labai sureikšminate mokslą, ir kažkodėl imate tik tuos mokslininkų pasisakymus, kurie Jums parankūs :) Jeigu pasidomėsite, kokius "tyrimus" mokslininkai padaro vardan farmacijos pramonės, taip jų nebesudievinsite. Labai nustebsite sužinoję, kad už didesnius pinigus tyrimų rezultatai atitinka užsakovo pageidavimus.
Kad jau siūlote pasižiūrėti, ką sako 6 klasės vadovėlis, pasižiūrėsiu.
Nenustebčiau, jei vadovėlis daugmaž tokio lygio, kur išugdo amerikonus nevertinančius gyvybės ir kaip ugdymo rezultatas atsikleidžia masiniu šaudymu mokyklose. Bet tikiuosi, kad iki tokio lygio nenusiritome.
Ir, tikiuosi, kad jūsų žinios apie žmogų nesibaigia kaip apie atomų sankaupą, ir jeigu nepripažįstat jokios religijos, kuri teigia žmogų turint sielą, tai esat bent girdėję apie psichologus, kurie, gal bus Jums keista, bet teigia kad žmogus daugiau nei bejausmė atomų sankaupa.
neisijausk, antiteiste, jokie mokslininkai tau nebus pagalba, jie kaip tik ir nesutaria del gyvybes savokos apibrezimo, negimes ir gimes vaikas daznai ne tik neturi jokiu rimtu biologiniu skirtumu, bet negimes gali buti geriau issivystes, nei pries laika gimes, jau turintis teisine apsauga kaip visi kiti gime zmones, todel jokio skirtumo jokiame rimtame vadovelyje nerasi, taip tik rodai savo primityvu neismanyma. Paskaityk rimtu teismu sprendimus, "ginancius" abortus - ten nerasi ne uzuominos i toki atskyrima, o juk tai butu paprasciausias argumentas. Priesingai, teismai visuomet pabrezia, kad mokslas cia bejegis duoti atsakyma, todel remiamasi formaliu kriterijumi - gime- negime. Taip jau buna gyvenime - kuo bukesnis, tuo garsiau rekia, savo kvailuma demonstruodamas, bet to ne nematydamas.
dzyvams bla bla bla bla. gilios mano mintys? Prie ko cia Hitleris ir jo pakalikai, kai kalbi apie siuolaikine Skandinavija.? Pauliui S kaip ir tau pasiulyciau PRADZIAMOKSLI 6-tos klases vadoveli. As nesiuliau jokiu mokslininku, tai jums PER SUDETINGA. nesuprasit. iskraipysit. Reikia pradeti nuo pradziu. Pamastyti apie tai ka jau zinau, ir ka ismokai mokykloje ir TIK PO to eiti prie sudetingesniu tyrimu. O ka tu nori pasakyti, kad siuolaikinius Lietuvoje biologijos vadovelius raso rasistai ir antisemitai, buve Hitlerio pakalikai. Ar kad siuolaikinis mokslas nesiskiria nuo Hitlerio "biologu"?
Neabejoju, kad ir Hitlerio šalininkai būtų radę kokių mokslininkų darbus pasiūlyti "pasiskaityti", kad pateisinti žudymus.
Jei Jums tikrai įdomi abortų tema, pasiskaitykite ne tik tų mokslininkų, kurie pateisina abortus, argumentus. Pasiieškokite ir kitų. Jų tikrai yra.
Pauliui S
"Negimusio kūdikio nužudymas-motinos reikalas?O ką tik gimusio,taip pat motinos?Susimąstykit..." Tokie pasisakymai visada dvokia surugusia misraine. Jeigu tokie zodziai kaip abortas asocijuojasi su infanticidu, tai tikrai ne man reikia susimastyti. Bet cia meditacijos neuzteks Ir reikia siek tiek paskaityti, kad ir apie tai kuo, lastele skiriasi nuo organizmo ar kuo embrionas skiriasi nuo kudikio. Siulyciau pradeti nuo paprasciausio ir pasiskaityti 6 klases ivada i zmogaus anatomija. Ir tada aiskinti kitiem kada reikia mastyti, o kada ne.














"Pasakyk nors viena mokslininka, galinti drasiai teigti radusi atskyrimo principa." Man sunku su davatkomis susikalbeti. Ko tu klausi konkreciai? Kuo skiriasi embrionas nuo zmogaus? Ar ko tenai