Kęstas Kirtiklis. Apie Skandinavijos mitą
Kai prieš savaitę susikūrusios Krikščionių partijos pirmininkas Gediminas Vagnorius informavo visuomenę, jog naujosios partijos programa, pavadinta „Nauja Lietuva“, leis per dešimt metų Lietuvai tapti nauja Skandinavijos šalimi, aš, šitai girdėdamas, labai džiaugiausi. Džiaugiausi ne dėl tos šviesios perspektyvos. Atvirai kalbant, aš ja truputį netikiu, ypač artimiausio dešimtmečio bėgyje. Džiaugiausi tuo, kad skandinaviškas mitas vis dar nemarus. O jis, mano kuklia nuomone, yra vienas iš įdomiausių šiuolaikinėje populiariojoje lietuviškoje sąmonėje.
Antropologams ir mentalitetų istorikams Skandinavijos įvaizdžio kaita Baltijos šalyse būtų vaisinga tema. Sąžiningai ir nuoširdžiai jos ėmusis, patyrinėjus jos atgarsius abipus Baltijos jūros, pamiklinus plunksną ar, tiksliau – klaviatūrą, būtų galima sukurti veikalą ne prastesnį nei Larry Wolffo „Rytų Europos išradimas“ („Inventing Eastern Europe“ - kažkodėl dar neišversta į lietuvių kalbą knyga, nagrinėjanti Rytų Europos pakraščio vietą Apšvietos epochos Vakarų europiečių sąmonėje) ar net Edwardo Saido „Orientalizmas“ (šią klasika tapusią Rytų pasaulio sukūrimo Vakarų sąmonėje studiją galima paskaityti ir lietuviškai). Žinoma, gali paaiškėti, kad vertinimo aspektas čia visiškai kitas, nes lenkams buvo ir veikiausiai tebėra itin svarbu, ką apie juos mano prancūzai, o arabai kolonijinės pastarųjų sąmonės vingius patyrė ginklų ir administracijos pavidalu. Savo ruožtu švedams ir norvegams turbūt vienodai šviečia, kas apie juos rašoma lietuviškoje žiniasklaidoje ir kaip mes juos regime.
Nežinia, kaip latviams ar estams, bet mums tai rūpi! Mums tai kone gyvybiškai svarbu! Mes manome, kad švedų bankai, ko blogo, užsakė viską, nuo ko dabar kenčiame, pradedant savo paskolomis išprovokuota ekonomine krize ir baigiant „tik jiems vieniems naudinga“ aukštojo mokslo reforma. Tik iš suomių malonės estai gyvena gerai, o mes – ne. Ir dar reikėtų pasidomėti, ar už tokias kuro kainas, kokios yra dabar, nėra atsakingi kokie nors ponai iš norvegiškų ir rusiškų oilų, pasirašę kokį slaptą susitarimą. Kartkartėmis žiniasklaidoje Skandinavija pasirodo, kaip nedori ir neteisingi turčiai.
Bet kartu tai - kraštas primenantis rojų. Nors politikai, iki pastarojo laikotarpio šią temą buvo primiršę, po „skandinavofilo“ K. Antanavičiaus mirties rimtai šalies „skandinavizacijos“ klausimu pasisakė tik dabartinė Prezidentė, populiariojoje sąmonėje kito Baltijos kranto ilgesys išliko gyvas. Triukšmas, kilęs dėl praėjusios vasaros reklamos hito–konkurso „Padovanok Lietuvai viziją“ kampanijos (pamenate? „Atiduokime Lietuvą valdyti Skandinavijai“) tai labai aiškiai rodo. Ak, raginimas atiduoti valdymą skandinavams neetiškas, ak, jis pažeidžia Konstituciją – kalbėjo vienas Seimo narys. Aš nekalbu apie siaubą keliančią autoironijos bei humoro jausmo stoką ir tikruosius kampanijos siekius. Man įdomu, o jei tokį klausimą („ar sutiktumėte, kad Lietuvą valdytų Švedijos karalius ir vyriausybė?“) išties užduotume kokiame visuomenės nuomonės tyrime, kokie būtų atsakymai?
Noras gyventi kaip Skandinavijoje Lietuvai būdingas turbūt nuo paties Respublikos atkūrimo prieš dvidešimtmetį (jei ne anksčiau). Pradžioje atrodė, kad pakaks atsiskirti nuo TSRS ir jau šitaip gyvensim. Paskui paaiškėjo, kad reikės šiek tiek padirbėti. Dar vėliau paaiškėjo, kad padirbėti kažkodėl nepavyksta...
Bet kodėl Skandinavija?
Išties jokia šalis, joks regionas nepasitelkiamas tokiu lūkesčiu modeliu kaip Skandinavija (dažniausiai Švedija, bet ir kitos šalys neaplenkiamos). Lietuviai gali dirbti Didžiojoje Britanijoje, gauti padorius atlyginimus, sėkmingai įsilieti į tenykštę darbo rinką (nieku gyvu nesakau, kad visais atvejais taip būna), bet vis tiek nė vienas žurnalistas, politikas, studentas ar darbininkas Lietuvai nelinki tapti Jungtine Karalyste. Nors svaras sterlingų ir gerovės lūkesčiai galvoje kažkuriuo būdu susisieja, britų gyvenimas ir lietuviška kasdienybė - niekaip. Gal kultūra per tolima? Tarkim.
Yra kitų kandidatų. Lietuviai gali žavėtis baltarusiška tvarka: laiku mokamomis pensijomis, neegzistuojančiu nedarbu, žemomis komunalinių paslaugų kainomis ir kitais tikrais ar tariamais kaimyninės šalies privalumais, bet raginimas atiduoti šalies valdymą Aleksandrui Ryhorjevičiui nuskambėtų ne žaismingai autoironiškai, o, švelniai tariant, nelabai protingai.
O skandinavai čia kažkaip išlieka, įsipina. Nepriklausomai nuo to, kaip jie gyvena iš tiesų (mitui tai nesvarbu, juk disidentinėse virtuvėse išsvajotosios JAV mažai ką turėjo bendro su tikrosiomis), ten randame viską, ko reikia, – žmoniškus atlyginimus, padorias darbo sąlygas ir dar padoresnes pensijas, aukštą ekonomikos lygį ir puikią švietimo sistemą, švarą ir tvarką, ir jokio karo keliuose. Ir taip toliau, ir panašiai.
Ar orientuoti šalies politiką pagal populiariosios sąmonės mitus yra vykęs sprendimas – nežinau. Bet, atvirai kalbant, skandinavai man patinka.
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo seniausio iki naujausio (rodyti atvirkščiai)
Dzyvam, taip pasidomek, tada galesim pasikalbeti :-) linkiu sekmes. Besidomint tau vienas faktas. Daugiausia abortu yra padaroma salyse, kurios yra ekonomiskai atsilikusios, katalikiskos, kur svietimo lygis mazas, kur zmones yra religingi ir prietaringi. Maziausiai valstybese, kurios yra issivysciusios ir kuriose abortai yra legalus. Kaip tavo nuomone kodel?
Oi koks gajus mitas! Samogitian, kokios čia pasakos apie sterilizavimą antro aborto metu? Švedijoje teisminis precedentas (2009 pavasarį): abortas dėl nepageidaujamos kūdikio lyties neprieštarauja įstatymams. Darykit kiek norit. Čia piliules panelėms išrašo pirmo vizito metu (14-16), net neklausę. Čia Švedija, čia *korennyje* daro viską, ką tik nori. Įdomu, kad būtent tokia diskusija Lietuvoje "stumiama", juk šiaip jau mums nėra priimtinas tas beribis savanaudiškumo, tingumo (o taip, Švedijoje jo rieškutėmis semti galima!) aukštinimas.
ar galima rimtai kalbeti su tokiu tusciaskambiu anti - reksniu? sakai skirtumai, vadoveliuose nurodyti? parodyk toki vadoveli ir jame nurodomus skirtumus. Pasakyk nors viena mokslininka, galinti drasiai teigti radusi atskyrimo principa. Paskaityk Europos zmogaus teisiu teismo sprendimus ir USA auksciausiojo teismo sprendimus (i juos lygiuojasi viso modernaus vakaru pasaulio teise) - ten ne su ziburiu nerasi jokiu "skirtumu" aptarimo, bet rasi konstatavima, kad tokiu skirtumu mokslas negali atskleisti, todel tenka ieskoti kitu argumentu. Tiesa, USA precedentas senas, 1972 metu, bet Europos zmogaus teisiu teismu - visai sviezi, i visus naujus mokslo pasiekimus atsizvelgta
"Pasakyk nors viena mokslininka, galinti drasiai teigti radusi atskyrimo principa." Man sunku su davatkomis susikalbeti. Ko tu klausi konkreciai? Kuo skiriasi embrionas nuo zmogaus? Ar ko tenai
anti-teistam.
"Daugiausia abortu yra padaroma salyse, kurios yra ekonomiskai atsilikusios, katalikiskos, kur svietimo lygis mazas, kur zmones yra religingi ir prietaringi". Kaip supratau, kad vidutinis statistinis aborto darytojas yra biednas religingas praktikuojantis katalikas?
Ar nepastebėjai, kad suplakei skirtingas savybes į vieną vietą ir padarei išvadas? Gal nustebsi sužinojęs, kad ir "laisvamanių" šalį JAV reiktų pagal tavo klasifikaciją priskirti prie "religingų" ir "prietaringų"?
Kaip čia yra, kad bene daugiausia išradimų užpatentuojama vienoje "religingiausių" valstybių, kurioje net ant dolerio tikėjimą išpažįsta?
Taigi, pradžiai nesusiek ekonominio atsilikimo, mokslinio neišprusimo ir katališkumo į vieną neardomą visumą :)
O tada toliau gilinkis į abortų priežastis, ir nepamiršk pasidomėti abortų pasekmėmis.
trumpai sakant , moderni teise abortus leidzia sekant principu, kad gyvybes apsauga yra absoliuti. Ukiskai sakant, Europos zmogaus teisiu teismo argumentai tokie . Ziurima i Europos zmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu konvencija. Teise i gyvybe yra absoliuti (Europoje tai yra tikrai taip). Tada teismas ima pavyzdi - jei absoliuciai ginsime negimusi vaika (jo teise i gyvybe), kai kuriais atvejais negalesime absoliuciai ginti vaiko motinos, o tai jau priestaraus negincijamam principui del gimusiosios (motinos) gyvybes absoliucios apsaugos. Todel dviems absoliutumams logiskai negalint susikirsti, vienas is ju atmetamas -velgi sekant formalia logika, tokia teise nepripazistama negimusiam vaikui. Iki skausmo primityvus sprendimas. Labai formalus. Bet ginantis motinos teise i privatu gyvenima (siulau atkreipti demesi visiems, galvojantiems, kad egzistuoja kokia nors teisine teise i aborta - ne , cia kalbama apie moters teise i privatu gyvenima, ja priespastatant negimusio vaiko teisei i gyvybe, ir tokia vaiko teise paneigiant)
Samogitian. "O tada stai vienur, tai kitur pasigirsta balsai, kad turetume lygiuotis i Skandinavija, ir net atseit tai visai imanoma 'per 10 metu'. Vat cia ir juokinga, nes, atrodo, tikrai kupranugariui lengviau islist per adatos skylute, nei lietuviui susitaikyt su tokiais dalykais, kaip legalus 'zoles' auginimas medicininiais tikslais, seksualiniu mazumu neapibrezimas kaip 'psichiniai ligoniai', abortu taikymas (Svedijoje galima pasidaryti aborta 1 karta, antra karta tai darantis, moteris sterilizuojama)",
kvepia homofobia ir raiszmu. Nera kuo didziuotis Marijos zemes homofobiskais ir rasistiniais idealais. Bent jau patyletum. Bet komentaras ne apie tai. O apie zodzio "susitaikyt" reiksme. Susitaikyti sukuria iliuzija, kad gali rinktis. Cia rinkis nesirinkes, o Skandinavijos tu nepavysi per simta metu. Tai turtingiausia. tolerantiskaiusia ir labiausiai issivysciusi pasaulio dalis. Todel, gyvenant Lit-huanijoje su visais "dvasiniais prietarais", kruva homofobu ir rasistu, galima tik pavydeti ir stebeti kaip mes NIEKADA negyvensime.
Dzyvam, O kas tau sake, kad JAV yra laisvamaniu salis? Makdonalde skaitei ar Bernardinuose? :-) As neatsimenu, kad tai buciau rases. JAV yra viena labiausiai religiningu valstybiu pasaulyje. JAV toli iki Svediskos tolerancijos. As zinau ka as suplaku ir ko ne. As kalbu apie statistine koreliacija o ne savybes. Ypac tarp svietimo, religijos ir abortu skaiciaus. Kuo salis yra daugiau "Marijos zeme" tuo tenai daugiau socialiniu problemu, ju tarpe ir abortu.
jjj, tu vel tauzyji. gal nustok, o jau atsibodo sifruoti, ka tenai rasineji. Suformuluok klausima, kuo trumpiau tuo geriau.


















Kokie mokslininkai? Kokie apibrezimai? Kokie rimti tesimai? Kur tu cia dabar plaukioji. Jau Hitleris nebeidomus. Duok konkretu pavyzdi ir nustok tauzyti, kaip kokia davatka.