Naujas katalikiškas leidinys Magnificat padės kūrenti kasdienės asmeninės maldos ugnį
Jau pasirodė naujas originalaus formato katalikiškas žurnalas Magnificat. Tiesa, pirmasis numeris skirtas kovo mėnesiui. tad kol kas skaitytojams duodamas laikas apsiprasti su nauju leidiniu ir atsakyti sau - ar atverti jam duris ir širdį. Kalbiname viena iš šio leidinio sumanytojų - brolį Michel de Meulenaer iš Tiberiados bendruomenės ir naujojo leidinio redaktorę Indrę Klimkaitę.
Naujas originalaus formato katalikiškas žurnalas Magnificat. Nėra įprasta, kad sunkmečiu atsiranda naujų leidinių. Taigi, kaip subrendo leidinio iniciatyva? Kas leidėjai?
![]() |
Br. Michel de Meulenaer (Tiberiados bendruomenė). Mintis leisti žurnalą Magnificat kilo Tiberiados broliams. Mes jau žinojome Prancūzijoje ir kitose šalyse esantį šį nuostabų įrankį, padedantį asmeninei maldai. Matėme, kiek gerų vaisių tai duoda Vakarų šalių krikščionių bendruomenėms. Prancūzijoje Magnificat gyvuoja beveik 20 metų. Kai atvykome į Lietuvą, netrukus pradėjome vykti į misijas ir Latvijoje – ten irgi leidžiamas panašaus tipo leidinys „Mieram Tuvu“. Bendraudami su Latvijos jaunimu įsitikinome, kad dvasine prasme tai labai naudingas įrankis! Kartą išskridus iš Rygos oro uosto vienam mūsų broliui teko matyti, kaip šiuo leidiniu prekiaujama laikraščių kioskelyje, tarp cigarečių ir žurnalų. Taip ir kilo mintis: kaip būtų gera turėti kažką panašaus Lietuvoje!
Ilgai tai buvo tik svajonė. Mes galvojome, jog šio darbo galėtų imtis kitos bendruomenės ar pasauliečių grupės. Tikriausiai ne tik mes taip galvojome – todėl reikalai nepajudėjo. Truputį apsižvalgę nusprendėme pradėti patys, jungdamiesi su kitomis bendruomenėmis. Bendradarbiaudami su Lietuvos jėzuitais ir Palendrių benediktinais, jau turėjusiais leidybinės patirties, pradėjome tai įgyvendinti. Gražų ir svarbų palaikymą gauname iš Magnificat leidėjų Prancūzijoje, jie dalijasi savo patirtimi ir patarimais.
Koks tai leidinys?
Br. Michel. Magnificat – nedidelė mėnesiui laiko skirta knyga, kurią lengva nešiotis ir kurioje yra viskas, ko reikia krikščioniui, norinčiam kiekvieną dieną gyventi su Bažnyčios liturgijoje siūlomu Dievo žodžiu. Šv. Mišių tekstai pateikti su trumpomis meditacijomis iš Bažnyčios Tradicijos lobyno – nuo Bažnyčios Tėvų iki šiuolaikinių religinių mąstytojų tekstų. Sekmadieniais liturginius tekstus lydi Lietuvos kunigų homilijos. Taigi šios knygelės pirmasis tikslas – pagilinti dvasinį pasauliečių gyvenimą ir jų dalyvavimą Eucharistijos šventime.
Be to, Magnificat nori padėti tikinčiajam sustiprinti kasdienę asmeninę maldą. Tai dar vienas svarbus šio leidinio bruožas. Kiekvienai dienai siūloma rytmetinė ir vakarinė (arba kai kuriais atvejais naktinė) malda. Ši malda – tai ištraukos iš Liturginių Valandų – visuotinės Bažnyčios maldos. Ji kviečia asmeninę maldą išgyventi bendrystėje su visuotine Bažnyčia. Pasauliečiams siūloma malda yra sutrumpinta siekiant, kad krikščionys galėtų surasti laiko Dievui neretai įtemptoje kasdienybėje.
Redaktorė Indrė Klimkaitė. Turbūt ne vienas savo tikėjimu besirūpinantis krikščionis yra bandęs ar bent svajojęs pabandyti melstis su brevijoriumi. Deja, dažnai šiai praktikai trukdo įtemptas gyvenimo ritmas. Sakyčiau, šiuo atveju Magnificat yra tinkamas „kompromisas“ – rytmetinė ir vakarinė malda kiek sutrumpintos, tačiau išlieka pagrindinės sudedamosios dalys – psalmė, Dievo žodis, Zacharijo arba Mergelės Marijos giesmė (jas greitai rasite viršelio atvarte), maldavimai ir baigiamoji malda. Tikrai neužima daug laiko, galima perskaityti pakeliui į darbą ar studijas. Žinoma, tai tik struktūra, kurią galima papildyti pagal savo norą ir poreikį. Knygelės tikslą atspindi ir jos formatas – kišeninė knygelė visuomet gali būti su jumis.
Formaliai Lietuvoje 9 iš 10 žmonių vadina save krikščionimis, tačiau tyrimai rodo, kad malda, deja, retas svečias krikščionio gyvenime. Ar tai nebaugina Jūsų, nes, kiek suprantu, žurnalas orientuotas į kasdienę maldą?
Indrė. Sunku pasakyti, ar pateks Magnificat į rankas tiems, kurie niekada neužsuka į bažnyčią ir kurių tikėjimas baigiasi įkrikščioninimo sakramentais. Bet tikime, kad šis leidinys yra puikus pasiūlymas, kaip galima melstis – juk viskas surašyta padieniui. Be to, specialiuose puslapiuose pateikta mėnesio Šv. Mišių eiga, padedanti susiorientuoti. Taip pat leidinyje galima rasti pasiūlymų, kaip melstis prieš valgį ir po jo, galima nuo galinio atvarto nusikirpti mėnesio šventojo ikoną su malda kitoje pusėje. Bent tai galėtų patraukti „formalaus“ krikščionio dėmesį.
Kam skirtas MAGNIFICAT?
Br. Michelis. Šis maldynėlis iš esmės skirtas visiems norintiems gilintis į Dievo žodį ir melstis kasdien. Šis leidinys – puikus būdas tikinčiajam priimti kasdien mums skirtą Dievo žodį, jį medituoti, juo gyventi.
Dažni jaunimas, apsilankantis pas mus, klausia: „Norėčiau skaityti Bibliją, bet pradėjęs susidūriau su daug problemų. Nesuprantu, apie ką ten rašoma. Nežinau, nuo ko pradėti...“ Kiti kalusia apie asmeninę maldą: „Norėčiau melstis, bet nežinau, kaip tai daryti, ką sakyti, ką skaityti? Turiu per mažai laiko maldai...“
Taigi Magnificat stengiasi į visus šiuos klausimus atsakyti. Šv. Mišių skaitiniai mums padeda pamažu su visa Bažnyčia skaityti Bibliją. Kasdien Bažnyčia yra mums parinkusi tam tikrą tekstą, o Magnificat pateikiamos kiekvienos dienos meditacijos padeda labiau ir vaisingiau suprasti tuos tekstus. Taip pat rytmetinė ir vakarinė maldos pateikia tikinčiajam tam tikrą maldos struktūrą, pritaikytą pasauliečiams. Kartą važiuojant Paryžiaus metro teko stebėti vieną moterį, kuri išsitraukė iš savo rankinuko Magnificat ir pradėjo melstis pačiame metro... Įtemptame gyvenimo ritme galime su Dievu ir Jo Žodžiu susitikti bet kur!
Indrė. Galvojame taip pat apie tuos tikinčiuosius, kurie dėl įvairių priežasčių (dėl įtemptos dienotvarkės, studijų, ligos, senatvės, negalios, atskirties, emigracijos...) negali dalyvauti kasdienėje Eucharistijoje. Magnificat turėtų būti jiems tikra atgaiva ir galimybė išgyventi Dievo žodį bei dalyvauti Visuotinės Bažnyčios gyvenime bent šitokiu būdu.
Kas Jums padeda? Kas prisideda prie Magnificat leidybos?
Br. Michelis. Pirmiausia esame labai dėkingi visiems, kurie prie šio projekto prisideda malda ir taip pat padėdami platinti. Tokių žmonių labai daug įvairiuose Lietuvos kampeliuose, neseniai atsirado Čikagoje ir Kanadoje. Pirmomis platinimo dienomis jau teko pastebėti, kad Magnificat priimamas teigiamai, kad tikrai kažkiek išpildo tikinčiųjų lūkesčius.
Redaktorė Indrė: Taip pat dėkojame tiems, kurie sutinka padėti rengiant leidinį – homilijų autoriams kunigams visuose Lietuvos kampeliuose, mūsų liturgijos redaktoriui kun. L. Virbalui SJ, kuris padeda susigaudyti painiuose liturgijos dalykuose, ir visiems kitiems geranoriškiems padėjėjams.
Koks planuojamas leidinio tiražas ir kaip planuojate jį platinti?
Br. Michelis. Mums pavyko suformuoti nedidelę žmonių grupelę, atsakingą už platinimą ir prenumeratą. Platinti padeda žmonės įvairiose Lietuvos parapijose, tikimės šį ratą praplėsti. Naudodamasis proga kviečiu visus norinčius padėti platinti Magnificat: apie tai galima sužinoti mūsų internetiniame puslapyje www.magnificat.lt. Taip pat esame sukūrę solidarumo fondą, kuriam kviečiame aukoti. Šitam fondui paaukotos lėšos bus skiriamos Magnificat platinimui ligoninėse ir kalėjimuose. Tai būdas paskleisti žinią apie Magnificat ir padėti žmonėms, kurie neturi galimybės įsigyti šį žurnalą, kad jų tikėjimas stiprėtų. Interneto svetainėje rasite informacijos ir apie tai.
Indrė. Pradedame nuo kovo mėnesiui skirto numerio, kuris išleidžiamas 5000 egzempliorių tiražu. Noriu kiek plačiau papasakoti apie prenumeratą. Ji yra trijų rūšių: „Tikėjimas“, „Viltis“ ir „Meilė“. „Tikėjimo“ rūšies prenumerata – tai prenumerata už normalią kainą tiems, kurie nori keliauti kasdien su Dievo žodžiu. „Viltis“ – tai prenumerata už kiek mažesnę kainą tiems, kuriems sunku mokėti normalią kainą – moksleiviams, studentams ir pan. „Meilė“ – tai prenumerata už solidarią (kiek didesnę) kainą tiems, kurie nori su meile padėti kitiems įsigyti Magnificat. Prenumeruoti Magnificat galima interneto svetainėje www.magnificat.lt arba Lietuvos pašte (tačiau šia tik „Tikėjimo“ įkainiais).
Taip pat leidinys bus platinamas parapijose, bendruomenėse, maldos grupėse, krikščioniškuose knygynuose. Interneto svetainėje rasite informacijos apie tai, kaip galite gauti nemokamų egzempliorių savo bendruomenių renginiams.
Kas šiame leidinuke labiausiai turėtų patraukti skaitytoją?
Br. Michelis. Manau, kad dėmesį pirmiausia atkreipia leidinio kokybė ir patogus formatas. Taip pat patraukli ir kaina – net ir sunkmečiu. Manome, kad 7 Lt už beveik 400 p. leidinį nėra daug. Tai apie išorę. O jeigu kalbėsime apie turinį, dar galiu prie to, kas jau pasakyta, pridėti, kad leidinyje kiekvieną mėnesį bus pateikiama Biblijos tema ir plačiau aprašytas vieno šventojo gyvenimas. Taip pat šis mėnesinis leidinys tinka ir bendrai šeimos maldai: jame pateikiama idėjų, kaip atnaujinti savo maldą: pradedant nuo įvairų stalo laiminimo būdų, Šventojo Tėvo intencijų konkrečiam liturginiam laikui ir baigiant kiekvienos dienos šventųjų minėjimais, Rožinio maldos slėpiniais, siūlomomis novenomis ir kt.
Gal norite ko nors palinkėti savo skaitytojams?
Br. Michelis. Magnificat – tai pirmas Mergelės Marijos šlovinimo giesmės žodis: „Mano siela šlovina Viešpatį“! Norėtųsi to palinkėti visiems, kuriuos pasieks Magnificat leidinys: tegul gyvenimas tampa šlovinimo ir dėkojimo giesme Dievui. Evangelijose nuolat pabrėžiama, jog Marija – puiki mokinė, laikanti Jėzaus Žodį savo širdyje: tegu Magnificat skaitytojai supanašėja su Marija gilindamiesi į Dievo žodį ir Juo gyvendami savo kasdienybėje.
Klausė Andrius Navickas
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
Nustėrau per Mažąją studiją nugirdęs MAGNIFICAT platintojos pokalbį su Jūrate Kuodyte. Ten lyg niekur nieko buvo išpyškinta maždaug tokia mintis: " Prie MAGNIFICAT projekto Lietuvoj sutiko prisidėti trys vienuolijos, tad jas ir matom viešosios įstaigos steigėjų sąraše."
Melas! Peršasi išvada, kad kitos vienuolijos šiam projektui buvo šaltos ir abejingos, o prisidėję veinuolynai vieninteliai šaunuoliai, šventuoliai ir evangelizatoriai. Pats 2007m. būsimai redaktorei nurodžiau galimybę dirbt su Magnificat projektu, tad žinau aplinkybes. Į kitas vienuolijas net nesikreipta. Jei būtų kreiptasi, tai koger prisijungtų visa Lietuva! Indrei siūliau Trejybės vardan pasirinkt TĖVĄ, SŪNŲ ir DVASIĄ atstovaujančias vienuolijas: 1. Tėvas - Benediktinai, kaip seniausia Europos vienuolija ir vienuolynų arche. 2. Sūnus - Jėzuitai, pats vardas už save kalba, bei katalikų teologijos ryškiausių vardų inicialus seka žymuo SJ. 3. Šventoji Dvasia - Tiek hebraiškas ruah, tiek lietuviškas žodis "dvasia" yra moteriškos kilmės. Ši vienuolija savo įsisteigimą kildina iš Šventosios Dvasios ir yra Dvasios gelmių gelmė. Deja prancūzų kalboje dvasia yra vyras, tad šis vietą užgrobė Tiberiada, kuriai labiau pritiktų "tranzuojančio platintojo" vaidmuo, o iš Biblijos herojų - asilas.
Labai blaškytasi aiškinant MAGNIFICAT atsiradimo kilmę. 1. Pradžioje brolis M de M skėlė tiesiai ir šviesiai : "Magnificat sugalvojau aš." 2. Paskum, gal paprotinus, jog taip reikštis vienuoliui tikras tuščiagarbiškumas ir puikybė, nugludinta versija: "Magnificat sugalvojo Tiberiados broliai." 3. Galiausiai per "mažąją studiją" paskelbta maždaug taip: "Magnificat sugalvojo patys žmonės. Jie atvažiuodavo į Tiberiada ir matydami brolių dvasingumą, pavydėdavo jog namie taip melstis nėra galimybės. klausdavo kaip mums namie išlikt tokiame maldos ritme"? Suprask, Tiberiada yra tikras šventųjų bendravimas, avinėlis be kliaudos... ir koger jie vieninteliai tokie.
Kažkam šis leidinys pasirodė labai vykęs? Paprastai besimeldžiant liturgines valandas rožinio malda nepraktikuojama, nes rožinis yra suprimityvinta brevijoriaus versija tiems, kur nemoka skaityti Rašto psalmių. MAGNIFICAT neapsisprendė. Tai nei brevijorius, nei maldaknygė, pilna klaidų... Bobulės rašys laiškus reikalaudamos poterių... Patristika domins kunigus, o čia nevisai brevijorius. Velniui įsibraut į besimeldžiančio psichiką palikta labai daug vietos. Diletantų darbas, šiaip labai sunkus ir alinantis. Kas spausdina šiuos tekstus pirma turėtų būt labai įsišaknijęs tikėjime, nes nuo tokios rutinos su šventais tekstais gali labai lengvai atkristi. Redaktorė šio kriterijaus neatitinka, beto ir pinigų už darbą visiškai negauna.
Kaip rašo mūsų mylima G.Kazlauskaitė: "Ko verti tos maldaknygės, rožančiai, kai nėra jokio bendravimo"?
Apie 2000m su sutana išlindau pro Bernardinų bažnyčios duris ir užsiroviau ant kažkokio satanisto, kuris prašė manęs iš bažnyčios pavogti Mišių tekstą. Atsakiau negalys vogti, bet pasitaikius progai padėsiu ir paprašiau vizitinės. Ta proga atsirado išleidus pirmąjį MAGNIFICAT. Gavau brolių neKristuje dėkojantį sms ir pasiūlymą prisidėt prie "Šėtono Biblijos" parašymo. Pogalais, nejuokais išsigandau. Esu miręs krikščionis, bet tokios garbės man nereikia.
Magnificat nėra "Cosmopolitan", "playboy" ar "sodo spalvos", tad redakcijos skilties daryt nusižiūrėjus į šiuos leidinius nederėtų. Būdamas redaktorium aš laikytaus kukliai, o vietoj redakcijos skilties išprievartaučiau vyskupą arba benediktinų abatą įdėt iškilmingą, egzortuojantį palaiminimą visiems MAGNIFICAT skaitytojams. Būdams vyskupu dar uždėtau, prieš kiekvieną leidinio išleidimą, rankas ant redaktorės galvos, nes dirbant tokį darbą esi labai pažeidžiamas ir gali greit pasigaut velnio apsėdimą. Man per tą Magnificat pačiuožė psichika, o redaktorės cinizmas verčia galvot ją jau seniai esant apsėstą.
Duodamas patarimus redaktorei dėl šio leidinio idėjos, prie kiekvienos prisegiau ir "trojos arklį." Tikėjaus palaipsniui viską atskleisti Indrei ir taip ją ugdyti teologiškai, bet ji staiga draugystę nutraukė, pasiųsdama mane į "tamsiąją naktį." "Trojos arkliai" taip ir liko prisegti prie idėjų, bei išleisti kartu su Magnificat knygelėmis, plakatais... Nesuveikė nei kun.L.Virbalo, nei Tiberiados, nei kitų cenzūra. Peršasi išvada, jog mūsų Bažnyčia tikrų tikriausia impotentė.
Dvasios tėvas per Naujus Metus ir sako: "Virbalas ruošia naują brevijorių, tad gali man grąžint angliškuosius kunigų brevijorius." Net neįtariau kaip man bus. Nušuoliavau "Špitolėn" ir čiupau "MAGNIFICAT." Po velnių, ten pirmame puslapy "mano panos" inicialai. Bandau skaityt, vienos klaidos ir nerišlūs tekstai. Galop matau, kad 50% minčių yra kilę iš mano galvos, o tas labiausiai biesina. Kadais redaktorė jas "nusifyrino", kad brolių akyse neatrodytų visiška diletantė, o mane išmetė iš savo gyvenimo. Reikėjo tau Indre ir tas mintis ištrint, nes dabar pačiuožė man stogas... Visą mėnesį geriu RUDATEL, darbingumas krito, esu priverstas ilgai miegot.
Indrės komentaras tekste: "Tikrai neužima daug laiko, galima perskaityti pakeliui į darbą ar studijas. Žinoma, tai tik struktūra, kurią galima papildyti pagal savo norą ir poreikį. Knygelės tikslą atspindi ir jos formatas – kišeninė knygelė visuomet gali būti su jumis."
Mano komentaras apie šį pasisakymą: "Mes kone visada nešiojamės Dievo supratimą tokį, kokį mums paišalioja mūsų galva. Apie tai vaizdžiai sakoma, jog nešiojamės savyje "kišeninį iliuzijų Dievą", kurs netrukdo mūsų egoizmui, o tik jį papildo pagal mūsų norą ir poreikį. Magnificat, greičiausiai, jokios šventumo revoliucijos nepadarys ir tėra tik iliuzija." Redaktorė turi gabumą ir įdirbį gramatikos srityje, kurį galima laikyti talentu, tad tetinka tik taisyti šio leidinio klaidas, nes Tiberiadai būdinga leist leidinius su krūvomis klaidų ( užseniečiai juk ). Kad žmogus visą gyvenimą mirkęs neopagonybėje, ajurvedose, orentalistikoje, staiga pradėtų išmanyt katalikų teologijoje netikiu. Tad tas klaidų taisymas didelės naudos teologinei tekstų kokybei neatneš. Būtų gerai, kad leidinį leistų teologiją išmanantys lietuviai, bet lai gyvena prancūziškas interventas.... Neabejoju, jog zuikučiai ir pelytės plos rankomis pamatę šį sumautą kūrinį. Magnificat man kolkas yra kenksmingas, nebegalėsiu užsukt nei į bažnyčias, nei į katalikų knygynus. Gal išvis paduot vyskupui prašymą apie išstojimą iš Katalikų Bažnyčios? Gal bandyt atgult psichiatrinėn? Gausiu baltą bilietą su įrašu: "leidžiama plėšyt Magnificat knygeles ir plakatus, bei padegt Baltriškių vienuolyną." Taip bus tol, kol šiame leidinyje dirbs Indrė Klimkaitė.
Leidinys labai vykes, nes jei nebus tokio leidinio, tai ir liks katalikai kurie vaiksto i misias per Kaledas ir Velykas. Ir nekreipkite demesio i sias uzgauliones, cia kalba tik puikybes apimti vargdieniai, Dieve duok jiems nuolankumo. O Magnificat kolektyvui, Dievo pagalbos, Jus teisingame kelyje!
eiliniam katalikui nieko nereikia, išskyrus atlikti ritualus, o tokių iš katalikų yra 95 procentai, jei ne 99, taigi nišos nėra. nebent bus leidžiamas 300 egzempliorių tiražu, tada taip.
Ne toks jau ir brangus, tik šiek tiek brangesnis už "Žodis tarp mūsų", kuriame kasdien tik vieno kurio skaitinio meditacija.
tema, paaiškinkit, koks tas katalikas eilinis?
Buvo katalikų pasaulis, buvo Sandora, manau, kad šis leidinys pasmerktas iš anksto. Nematau nė vienos priežasties jį pirkti. Per brangus, eiliniam katalikui turinys per sunkus, protestantui nėra ką ten skaityti. Entuziazmas gražu, bet gal reikia turėti patirties žiniasklaidoj prieš leidžiant?




















































Hau! Klimkaitė bent kartą per ketverius metus teikėsi monei paskambinti. Pripažino, jog pirmame numeryje tikrai pilna klaidų ir nusišnekėjimų. "Atsižadėti" kito žmogaus hebrajų sampratoje reiškia tą patį ką mes suprantame kaip "neapykantą Jam." Dabar ji dega neapykanta man ir prižadėjo už komentarus bernardinuose kreiptis į prokuratūrą. Puiku! Kreipkis! Išlys tokie galai, kad atsirūgs ir man, ir tau, ir net Lietuvos Katalikų provincijai. Aš kranklys monogamas, o ji zylė.... Tad ką čia kranklys su zyle apie ištikimą tarpusavio meilę gali sutarti?
Jei bus užvęstas tyrimas, tai iškelsiu ieškinį "už kabinėjimasi, suvedžiojimą ir nepagrįstą vilčių suteikimą, prisimelavus ištikimai mylint ir su tuom susijusias KITO psichologinio išsibalansavimo pasekmes." JAV tokių bylų jau būta ir jas laimėta. Čia tampa madinga kovoti už lygias moterų teises, tad pirmyn... laikas ir moteriai nors kartą už tai atsakyti."