Nuo 1997 metų Bažnyčioje kasmet vasario 2-ąją dieną yra minima Pašvęstojo gyvenimo diena, skirta tiems, kurie vienokiu ar kitokiu specialiu būdu pašventė savo gyvenimus Dievui: kontempliatyviems vienuoliams ir vienuolėms, apaštalinėms kongregacijoms, pasišventusių pasauliečių institutams.

Ši diena buvo įsteigta popiežiaus Jono Pauliaus II iniciatyva. Šios iniciatyvos ištakose yra 1994 metais vykęs Vyskupų sinodas, skirtas pašvęstajam gyvenimui ir jo misijai Bažnyčiai.

1996 metais popiežius paskelbė posinodinį paraginimą „Pašvęstas gyvenimas“, kuriame surinko ir apibendrino Sinodo vaisius. Dar po metų, kaip minėta, įsteigė atskirą pašvęstajam gyvenimui skirtą minėjimo dieną.

Žinioje pirmajai Pašvęstojo gyvenimo dienai Jonas Paulius II išdėstė jos paskelbimo motyvus, kuriuos pravartu prisiminti ir šiandien.

Pašvęstojo gyvenimo diena, rašo popiežius, turi padėti visai Bažnyčiai vis labiau įvertinti liudijimą asmenų, kurie pasirinko sekti Kristų pagal evangelinius patarimus. Tuo pat metu turi būti proga patiems pasišventusiems asmenims atnaujinti savo įsipareigojimus, atgaivinti savo jausmus, kurie įkvepia savęs dovanojimą Viešpačiui.

Pašvęstasis gyvenimas, anot Jono Pauliaus II, svarbus ne tik tiems, kurie pasirinko šį kelią, bet ir visai krikščioniškai bendruomenei.

Jis išplėtoja tris Pašvęstojo gyvenimo dienos tikslus. Pirma, tai Viešpaties pašlovinimas ir padėkojimas Jam už didžią Pašvęstojo gyvenimo dovaną, už jos įvairius ir gausius vaisius visai Bažnyčiai. Niekad neturime pamiršti, kad pašvęstojo gyvenimo pašaukimas, pirmiau nei individualus pasirinkimas, yra dovana iš Aukštybių, Tėvo iniciatyva, kvietimas specialiai misijai.

Antra, Pašvęstojo gyvenimo diena skirta tam, kad Dievo tauta geriau pažintų įvairias pašvęstojo gyvenimo formas ir jas įvertintų, kad geriau suprastų pašvęstojo gyvenimo doktriną ir tai, ką toks gyvenimas sako apie pačią Bažnyčią – apie priklausymą tik Dievui.

Trečia, Pašvęstojo gyvenimo dieną patys pasišventę asmenys kviečiami grįžti prie savo pašaukimo ištakų ir liudyti džiaugsmą, kylantį iš Viešpaties, kuris yra Meilė, pažinimo, pripildančio kiekvieno žmogaus širdį.

Savo žinioje Jonas Paulius II paaiškina, kodėl nuspręsta Pašvęstojo gyvenimo dieną minėti vasario 2-ąją. Šią dieną Bažnyčios liturginiame kalendoriuje minimas Kristaus paaukojimas šventykloje, Grabnyčios. Evangelija pagal Luką pasakoja apie Mariją ir Juozapą, nuvedusius Jėzų į šventyklą, kur jis paaukojamas Tėvui ir vėliau rūpinasi Jo valios vykdymu. Šis epizodas yra tarsi pašvęstojo gyvenimo ikona.

Šiandien Bažnyčia, tarsi Marija, lydi savo vaikus į šventyklą ir juos atiduoda Dievui, tikėdamasi didelių vaisių jos šventumui.