G. Steponavičius. Nepasiduokite „lūzerio“ mentalitetui
Vyksta paroda „Mokymasis. Studijos. Karjera 2010“. Ketvirtadienio rytą mokiniai, būsimi studentai, šturmavo parodų rūmus „Litexpo“ Vilniuje. Ten jau laukė užsienio ir Lietuvos universitetų, kolegijų, profesinių mokyklų atstovai. Besidomintys studijomis galėjo ne tik pakalbėti su universitetų ir kolegijų dėstytojais, studentais, bet ir susipažinti su kai kuriomis specialybėmis.
Pirmoji mugės diskusija – apie stojimą į aukštąsias mokyklas Lietuvoje. Joje dalyvavo Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Po trumpo studijų reformos ir naujienų pristatymo jis atsakė į būsimiems studentams rūpimus klausimus.
![]() |
Lėšos jau padalintos
Šiemet valstybė investuos į daugiau nei 19 tūkstančių gerai besimokančių studentų. „Ne mažiau nei pusė visų abiturientų, kurių yra apie 40 tūkstančių, mokysis valstybės remiamose vietose“, - teigė G. Steponavičius.
„Šiais metais mažiname valstybės finansuojamų vietų skaičių vadybos, teisės, taip pat pedagoginėse studijose: vadybininkų, teisininkų daug nereikia, o mokyklose mažai kas nori dirbti“, - pasakojo G. Steponavičius. Ministras pranešė ir tai, kad valstybės finansuojamų vietų skaičius humanitariniuose moksluose mažės.
Tačiau G. Steponavičius džiaugėsi, jog magistro laipsnį norinčių įgyti studentų valstybė finansuos keliais šimtais daugiau.
Gavęs keletą būsimų studentų klausimų apie studijų krepšelį ir išgirdęs studentų nuogąstavimus, ministras tai pavadino „lūzerio“ mentalitetu: esą negalima taip pesimistiškai vertinti galimybių studijuoti nemokamai, taip abejoti savo sugebėjimais.
Ministras ramino studentus
![]() |
|
Zenekos nuotrauka |
Susirinkusiems į diskusiją studentams G. Steponavičius sakė, jog, priešingai nei praėjusiais metais, šiemet savo siekius bandantys įgyvendinti abiturientai turėtų pasidžiaugti dėl aiškių stojimo sąlygų. Jis tvirtino, jog įvertinti praėjusių metų stojimai į aukštąsias mokyklas, kad šiais metais jie turėtų vykti sklandžiau.
„Sukurta valstybės remiamų paskolų sistema, ko Lietuva anksčiau neturėjo. Socialinių stipendijų valstybė teiks daugiau, jas gaus ir mokamose, ir nemokamose vietose, ir valstybinėse, ir privačiose mokyklose studijuojantys“, - pasakojo ministras. Valstybė šiais metais laiduos už 150 mln. litų studentų paskolų. Jis patikino, kad valstybės remiamą paskolą be tėvų turto užstatymo ir mažomis palūkanomis galės pasiimti visi norintys studijuoti.
Be to, bus teikiamos paskolos gyvenimo išlaidoms. Jos sieks iki 650 litų mėnesiui. G. Steponavičius akcentavo, kad paskolas grąžinti studentai privalės tik pabaigę studijas.
Akcentas – kokybė
Ministras darkart patikino, kad visos reformos tikslas – kokybė, kurios trūko. Jis tvirtino, jog prie tokios nuomonės priėjo ir Lietuvos, ir užsienio ekspertai.
![]() |
|
Zenekos nuotrauka |
Pasak G. Steponavičiaus, kokybė turėtų gerėti dėl padidėjusio finansavimo aukštojo mokslo sistemai: kol Lietuva nepasiekė ES lygio, švietimui, ne tik žemės ūkiui, skiriama daug lėšų – 2010 m. skirta 70 mln. litų.
Pinigai bus panaudoti studijų programų atnaujinimui, aukštųjų mokyklų valdymo tobulinimui, jų vadybiniams sugebėjimams stiprinti, dėstytojų kompetencijoms ugdyti, studentų profesiniams ir praktiniams įgūdžiams tobulinti.
„Pinigai bus skiriami ne mokyklos vardui, o pagal mokyklos darbą. Aukštosios mokyklos pradės stengtis dėl būsimų studentų, dėl studijuojančių, atsiras konkurencija, o studijų krepšelis yra šios konkurencinės sistemos ašis“, - sakė G. Steponavičius.
G. Steponavičius būsimiems studentams patarė „nesivadovauti bandos jausmu, nežiūrėti, kas populiaru, rinktis tai, kas arčiau dūšios ir bandyti vertinti profesijos perspektyvas.“
Zenekos nuotraukos
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
Lietuvos abituriento galvosena. Jaunimas suvokia taip vadinamos aukštojo mokslo reformos pavojų. Štai vieno mūsų abituriento mintys:
"Abiturientas, 2010 01 10 13:47 Kur pasidėti po 12 kl.? Bedarbio biržoje registruotas, tai pasakė, daugiau iki kovo mėn. net nevaikščiok, vistiek jokio pasiūlymo nebus, nei kursų, nei darbo, nei bedarbio pašalpos. Užsiregistravau į savanorius užsienyje - jokių pasiūlymų nėra, vis laukiu, bet ko? Tikra neviltis. Ką daryti tokioj LT? Studijos irgi nepavyko, nors įstojau į valstybės finansuojamus, tačiau prieš egzaminus teko sprukti, nes jei neišlaikai egzamino - moki valstybei virš 4,000 Lt. Tai negi galiu rizikuoti? Štai tokia reforma, kad net mokytis aukštojoje pavojinga..."
Gal mes ir turėtume universitetuose šiek tiek žmonių, kurie taip aiškiai nesupranta tokios studijų Lietuvoje rizikos. Bet ar mes tikrai norime suteikti tokiems žmonėms aukštąjį išsilavinimą bei vadovų pareigas? Kur jie nuvestų Lietuvą? Kur jie nuvestų ir taip jau vos gyvus mūsų verslus, jei jie nesupranta, ką daro su jų asmeniniais finansais?
Skubiai atsisakykime krepšelių bei paskolų aukštojo mokslo sistemoje.























































"Seksas: Mokytis Lietuvoje - neapsimoka."
O gyventi? :)