Ketvirtadienio rytą Vatikano spaudos salėje buvo paskelbta popiežiaus žinia šių metų gavėniai. Pristatymo metu apie Šventojo Tėvo dokumentą tarptautinės žiniasklaidos atstovams kalbėjo Popiežiškosios Cor unum tarybos pirmininkas kardinolas Paulas Cordesas ir buvęs Europos Parlamento pirmininkas Hansas-Gertas Poetteringas.

Šiemetinė gavėnia prasidės vasario 17 dieną. Gavėnios proga skelbiamoje žinioje Benediktas XVI kalba apie teisingumą, remdamasis šv. Pauliaus Laiško romiečiams žodžiais: „Pasireiškė Dievo teisumas... tikėjimu į Jėzų Kristų“ (Rom 3,21-22).

Teisingumo samprata

Pirmiausia popiežius pateikia keletą svarstymų apie pačią teisingumo sampratą. Paprastai teisingumą mes suvokiame kaip pareigą kiekvienam duoti tai, kas jam priklauso, pagal garsiąją trečiojo amžiaus Romos teisėjo Ulpiano formulę „dare cuique suum“. Tačiau ši klasikinė formulė tiksliai nepasako, kas yra tas „suum“, nepatikslina, kas yra ta kiekvienam žmogui priklausianti dalis. Ir iš tiesų jokia teisė nesugeba garantuoti žmogui to, ko jis labiausiai trokšta.

Idant žmogus galėtų džiaugtis gyvenimo pilnatve, jam reikia tų esminių dalykų, kurių jam negali užtikrinti joks įstatymas. Juos galima tik už dyką gauti. Gyvenimo pilnatvę žmogui gali suteikti tik meilė, kurią jam gali padovanoti tik Dievas, sukūręs jį pagal savo paveikslą į save panašų. Žinoma, - rašo popiežius, - reikalingos ir materialinės gėrybės. Juk ir Jėzus gydė ligonius, maitino minias. Jėzus smerkia ir dabartinį neteisingumą, dėl kurio milijonai žmonių miršta nuo bado ir ligų. Tačiau net jei ir įstengtume teisingai paskirstyti visas žemės gėrybes, vien to nepakaktų, kad žmogus jaustųsi tikrai gavęs viską ko trokšta.

Neteisingumo priežastys – vidinės

Iš kur imasi neteisingumas? Atsakydamas į šį klausimą, popiežius primena evangelisto Morkaus užrašytus Kristaus žodžius: „Nėra nieko, kas, iš lauko įėjęs į žmogų, galėtų jį sutepti. Žmogų sutepa vien tai, kas iš žmogaus išeina [...]. Iš vidaus, iš žmonių širdies, išeina pikti sumanymai“ (Mk 15,10.21-22).

Daugelis šiuolaikinių ideologijų vadovaujasi priešinga prielaida ir dėl to mano, kad neteisingumo priežastys glūdi išorėje, jog siekiant teisingumo gana pašalinti išorines kliūtis. Toks mąstymas, įspėja Jėzus, yra trumparegis ir naivus. Neteisingumo šaknų reikia ieškoti ne išorėje, bet viduje. Jos glūdi žmogaus širdyje, paslaptingame suokalbyje su piktuoju.

Kaip įmanomas teisingumas?

Kaip išvaduoti žmogų iš jo egoistiškų polinkių? Kaip atverti jo širdį meilei? Atsakydamas į šį klausimą savo žinioje, skirtoje šių metų gavėniai, popiežius pirmiausia primena, ką apie tai sako Senojo Testamento tradicija. Joje svarbiausia įstatymo laikymasis, kuris, savo ruožtu, yra neatsiejamas nuo tikėjimo.

Krikščionybė šias sąsajas suvokia kitaip. Pasak Kristaus mokymo, teisingumas pirmiausia yra malonė. Tai ne žmogus savo pastangomis gali pašalinti pasaulio neteisybę, bet Kristaus kraujas, pralietas kaip permaldavimo auka. Dievo Sūnus sumokėjo išpirką už mus visus; jis savo kančia ir mirtimi mus išvadavo iš slėgusios neteisybės. Atsivertimas į Kristų reiškia išsivadavimą iš savarankiškumo iliuzijos.

Kristus mums gali suteikti aukštesnį ir kilnesnį teisingumą – meilės teisingumą, kurio neįmanoma pelnyti žmogaus pastangomis, bet jis suteikiamas visiškai už dyką, kaip dovana ir malonė.

Krikščionis, patyręs tokį teisingumą, tai yra gavęs geroakai daugiau, negu pats buvo nusipelnęs, šią teisingumo sampratą yra pašauktas diegti ir pasaulyje.

Pašaukimas liudyti Kristų pasaulyje mus įpareigoja ir rūpintis tuo kas kiekvienam žmogui priklauso, kas jam garantuota jau dėl pačios jo žmogiškosios prigimties, bet taip pat neatlyginamai dalintis meile.

* * *

Popiežiaus žinios šių metų gavėniai pristatymui vadovavęs kardinolas Paulas Cordesas tarp kita ko priminė, jog Bažnyčia nuo pat savo gyvavimo pradžios gyvai domisi teisingumo problemomis ir aktyviai dalyvauja kovoje su skurdu. Ši, socialinė ir karitatyvinė Bažnyčios veikla, nuo pat jos istorijos pradžios vykdoma lygiagrečiai su Bažnyčiai prioritetine sielovadine misija.

Savo pasisakyme kardinolas taip pat dar kartą prieštaravo neteisingam kaltinimui, kad Bažnyčia savo socialinėje doktrinoje ir praktikoje neretai tapatinasi su kapitalistine ideologija. Negali būti nieko klaidingesnio už šį teiginį, - sakė kardinolas. Netiesa, kad kada nors Bažnyčia būtų nusprendusi pelnytis iš socialinio neteisingumo. Netiesa ir tai, jog Evangeliją įmanoma suderinti su buržuaziniu apdairumu ir vadinamuoju sveiku protu. Kaip tik popiežiaus žinioje šiemetinei gavėniai ir glūdi atsakymas į tokius kaltinimus.

Pagrindinė kapitalizmo tezė teigia, kad viską, ką žmogus turi, jis užsidirbo savo rankomis, ir niekas niekam nieko neduoda už dyką. Evangelija priešingai - ji nuolatos ragina dalytis su neturinčiuoju, už dyką gavus už dyka duoti. Buržuazinis įsivaizdavimas, kad pats savo jėgomis žmogus gali pasiekti laimę, nesuderinamas su Evangelijos dvasia.

Popiežiaus žinios šių metų gavėniai pristatyme dalyvavęs buvęs Europos Parlamento vadovas Hansas-Gertas Poetteringas, šiuo metu einantis Konrado Adenauerio fondo vadovo pareigas, kalbėjo apie vis iš naujo pasaulio gyvenimo faktų patvirtinamą dėsnį, jog tik solidarumo ir gailestingumo vertybių praktikavimas visuomenių gyvenime sugeba laiduoti laisvę ir teisingumą.

Poetteringas taip pat linkėjo Europos ir viso pasaulio valstybėms kovoje su skurdu parodyti tiek pat ryžtingumo ir mobilizuoti tokias priemones, kurių buvo imtasi ekonominės krizės šalinimui.