Kun. Vytenis Vaškelis. Dievo valia ir interneto iššūkiai
Suvereni Aukščiausiojo valia yra tobuliausia dieviškos meilės galybė, kuriai paklūsta nesuskaičiuojamos galaktikų žvaigždės ir tik per mikroskopą matomi smulkiausi gyviai. Tačiau tobuliausi Dievo kūriniai – dalis nupuolusių angelų ir pirmieji žmonės neišlaikė laisvės egzamino ir, pasak katekizmo, save pačius iškėlė aukščiau Dievo ir kartu paniekino Jį.
Kaip Adomas ir Ieva neklusnumu Viešpačiui prarado rojaus palaimą, taip mes klusnumu naujajam Adomui – Kristui Jo pažado išsipildyme atrandame nepalyginamai prakilnesnį rojų (Lk 23, 43). Todėl pagrindinis viso mūsų gyvenimo uždavinys yra stengtis ieškoti ne savo valios užgaidų, bet pažinti bei vykdyti Dievo valią, idant jos vykdymą pajėgtume iškelti aukščiau savo ir žmonių įnorių (Apd 4, 19).
Rašytojas C. S. Lewisas žmogų palygino su mašina: „Automobilis pagamintas taip, kad jam reikalingas benzinas. (...) Dievas žmogiškąjį mechanizmą sukūrė taip, kad jam reikalingas Dievas. Jis yra tie degalai, kuriuos mūsų siela turi naudoti, arba tas maistas, kuriuo mūsų siela turi misti. Kitkas jai netiks“.
Deja, mūsų perdėm vartotojiškos visuomenės didelės jaunimo dalies širdys yra vis labiau užgriozdinamos pseudokultūros surogatais, pavyzdžiui, kompiuteriniais smurtiniais žaidimais. Didžioji jų žala pasireiškia ne vien jaunuolių pasąmonėje, kai ji apnuodijama agresyvių minčių bacilomis, – dažniausiai paaugliai ir vaikinai yra taip sukaustomi internetinių žaidimų priklausomybių grandinėmis, jog jų sąmonėje nyksta ribos tarp realios tikrovės ir nesamų dalykų.
Tuo dar kartą įsitikinau, kai vasario 2 dieną Seimo salėje teko klausytis turiningos prancūzo egzorcisto kun. dr. Benoît Domergue konferencijos apie šiuolaikinius iššūkius jaunimui. Pasak prelegento, viena didžiausių jaunimui blogybių, kad labai nesunku prieiti prie interneto satanistinių svetainių. Jis sakė, kad jo pažįstami kai kurie jauni gotai ir metalistai nebenori gyventi, nes yra praradę gyvenimo atspirties taškus. Dėl to daugėja jaunimo tarpe savižudybių.
Kun. B. Domergue dalyvavo Vokietijos teisminiame procese, kuris tapo žinomas pasaulyje. Jaunuolis, daug laiko žaidęs kovinius kompiuterinius žaidimus, nužudė net 15 žmonių, paskui ir pats nusižudė.
Kun. Domergue pabrėžė, jog naujosios technologijos yra nuostabus dalykas, tačiau būtina išmokti jomis tinkamai naudotis. Todėl jis dažnai susitinkąs su vaikinais bei merginomis ir drauge su jais gilinasi į šiuolaikinius jaunimo iššūkius, jų ženklus, atskleidžia jiems ne iškart pastebimus ir jų dvasinei sveikatai pavojingus virtualaus pasaulio užtaisus.
Tam tikra jaunimo dalis atsiveria tiesos žodžiui ir jį priima į širdis. Tai – stebuklas, nes paskui jis jiems prabyla ir apie evangelinius personažus, ypač apie Kristų, kuris vienintelis ryškiausiai apšviečia jaunimo gyvenimo kelią, vedantį į juos išlaisvinantį Dievo valios pažinimą.
Pasak šv. Jono Auksaburnio, „Tėve mūsų“ maldos žodžiai: „teesie Tavo valia“ yra skirti visiems žmonėms, kad ilgainiui mūsų planetoje įsiviešpatautų tiesa, būtų sunaikintos ydos, sužydėtų dorybės ir Žemė nebesiskirtų nuo Dangaus.
Tai nepasiekiama virtualiame pasaulyje. Tiesa, jis gali prisidėti prie Žemės ir Dangaus susiliejimo, jei bus vykdoma viena sąlyga: interneto platybėse žmonės ieškos ne tų dalykų, kas juos apkvailina ir suvedžioja, bet tų, kurie juos gali sudievinti. Didžiausias interneto privalumas, kad galime skaityti ir apmąstyti Dievo ir Bažnyčios mokymo žodžius. Jie mums labiausiai padeda vykdyti Aukščiausiojo valią, kuri vienintelė padaro mus laimingus.
Jei disciplinuotai ir protingai stengsimės naudotis internetu, jis, užuot kėlęs kokį nors pavojų, suteiks mums didžią paslaugą: šia galinga priemone dar tvirčiau žengsime paskui Tą, kurio visas gyvenimas buvo skirtas vieninteliam tikslui – vykdyti Tėvo valią.
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
Ufonaute, na nebijome tu sunkesniu klausimu, tiesiog visus uzkniso tas senoves zydu pasekeju moralizuojantis tonas.. tos vartotojiskos kulturos nuodemes pries jusu dievo ir jo sebru kruvinus 'darbelius' Biblijoj, taip pat ir pries RKB iskrypimus ir nusikaltimus zmonijai istorijos tekmeje, atrodo kazkaip labai lengvai.. su tokiais sventais rastais ir tokiu 'CV' shleifu siandien nelabai ka itikinsit.. man labai gaila..
Šių dienų pasaulyje, kuriame įsigalėjęs vartojimo kultas, net žmogaus gyvenimo vertė pradėta matuoti vartojimo indeksais, krikščionybės žinia atrodo šventvagiškai. Esame pratinami, jog laisvė yra galimybė gauti viską, nesvarbu, ar tai vertinga, ar visiškas šlamštas. Esame pratinami sakyti: kuo daugiau turiu, tuo daugiau esu. Krikščionybė savo ruožtu kviečia išravėti savo vidinį sodą. Kaip vienoje iš paskutinių Gavėnios žinių kalbėjo popiežius Jonas Paulius II: „turime permąstyti ir gerokai perkratyti kelionės krepšį, kuri nešiojame savo žemiškosios kelionės metu“. Turime susitelkti ties pamatiniais dalykais, o ne išsibarstyti smulkmenose. Tai tikrai nereiškia susigūžti, susitraukti, gyventi ne visavertį gyvenimą. Priešingai, tik sunkios kelionės naštos neslegiamas žmogus gali vaikščioti išsitiesęs ir neklupti ties kiekvienu blizgučiu, atsispirti vilionėms abejingai išsitiesti pakelėje. Vėl propaguoju krikščionybę? Vėl pasaulietinėje valstybėje krikščionys kišasi ne į savo reikalus? Paradoksalu, nors absoliuti dauguma Lietuvos žmonių vadina save krikščionimis, tačiau nepasitenkinimas ar net pyktis kyla kiekvieną kartą viešai prabilus apie nepatogias į vartojimo pelkę įaugusiam šių laikų žmogui krikščionybės tiesas. Mėgstame puikuotis, jog esame laisvi žmonės, bet kažkodėl bijome kalbų apie alternatyvą kasdieniams įpročiams, bijome radikalių klausimų.
sniegius rašė: "Sakyciau, yra atvirksciai. Religija (tiksliau tikėjimas, Dievo Žodžio pažinimas) atveria akis ir ausis." sniegius, ar žinai, kaip senovėje baikščius arklius sergėdavo, kad kelyje jie nesibaidytų? Labai paprastai, uždėdavo jiems ant galvos specialų gaubtą, kad jie galėtų matyti tik į priekį. Panašiai man atrodo ir tikintys- tai žmonės kurie savo (ar ne savo) noru yra "susisiaurinę" matymo kampą. Priimdami tikėjimą jie pasižada matyti pasaulį tik taip, kaip reikalauja tikėjimo doktrina ir nematyti to, kas yra už doktrinos ribų. Tamsta bandote Biblijoje aprašytus stebuklus paaiškinti paprastais fizikiniais reiškiniais, o man regis, kad tai prieštarauja katalikų doktrinai. Stebuklai turi būti suprantami tik kaip stebuklai ir niekaip kitaip. Kad netuščiažodžiauti, pridedu ištrauką iš "antimodernistinės priesaikos", kurią turėdavo pasirašyti dvasininkai, pamokslininkai ir net teologijos dėstytojai, išleistą popiežiaus Pijaus X: "Aš, N…, ryžtingai priimu ir pripažįstu visas ir kiekvieną iš tiesų, kurios buvo apibrėžtos, patvirtintos ir paskelbtos neklystamo Bažnyčios magisteriumo, ypatingai tuos doktrinos punktus, kurie yra tiesiogiai priešpastatyti šių laikų klaidoms. Ir pirmiausia, aš išpažįstu, kad Dievas, visų dalykų pradžia ir pabaiga, gali būti tikrai pažintas ir tuo pačiu įrodytas prigimtinei proto šviesai „iš to, kas buvo sukurta,“[1] tai yra iš regimų sukūrimo darbų, kaip priežastis iš pasekmių. Antra, aš priimu ir pripažįstu išorinius Apreiškimo įrodymus, tai yra dieviškuosius faktus, ypatingai stebuklus ir pranašystes kaip neabejotinus krikščioniškojo apreiškimo dieviškos kilmės ženklus; ir laikau, kad jie yra visiškai pritaikyti visų laikų ir visų žmonių, netgi šiandienos, supratimui."
kodėl sakoma, kad jauni žmonės tampa priklausomi nuo interneto ir kitų priklausomybės santykiu traktuojamų dalykų? o vyresni ar labai suaugę - ne? Jiems jokios priklausomybės nebūdingos? kodėl išskiriami metalistai ir gotai? Jie juk mažuma viso jaunimo gretose ir labai dažnai kaip tik yra tie ieškantieji prasmės ir gerumo. Ar tik jie žudosi visuomenėje? paskaitykime statistikas. Bent Lietuvoje daugiausiai žudosi kiek vyresni nei vidutinio amžiaus vyrai. abejoju ar jie būtų kokios subkultūros atstovai. kodėl kalbame trafaretinėmis nieko nesakančiomis frazėmis - "vartotojiška kultūra, bla bla bla". labai jau mes persismelkę tuo vartojimu, kai nemažai žmonių tiesiog vos suduria galą su galu ir negali sau leisti įsigyti net būtinų maisto, daiktų ir paslaugų, ką ten bekalbėti apie besaikį vartojimą. Autorius, nors ir bando kalbėti apie svarbius dalykus, tačiau straipsnyje lieka ties neaiškiai įmatomu blausiu problemos paviršiumi (kas, kad su įvairiomis aliuzijomis į krikščionišką dvasingumą). Jau vien tas kai kurių sąvokų, kurios tiesiog vartojamos, vartojimas...
o kam jiems meluoti? :) Senojo Testamento "personažai" ir "faktai" labai seni, be to, kitos kultūros, todėl nestudijavusiam žmogui gali būti sunkiai suvokiami. Senajį Testamentą reikėtų skaityti su komentarais, paaiškinimais, kad atsiskleistų ten aprašytų istorijų prasmė. Be to, šių pasakojimų, kad ir apie pasaulio sukūrimą, Adomą ir Ievą, tikrai nereikia suprasti paraidžiui, pažodžiui, kaip "faktų". Svarbu esmė, kad Dievas sukūrė pasaulį (per 6 dienas ar per 6 mlrd, metų :), žemę ir žmogų.. "pagal savo paveikslą", "kaip vyrą ir moterį sukūrė juos", ir paskyrė jiems valdyti žemę ir viską, kas joje. Man atrodo, kad melo čia nėra.. O dėl perėjimo per Raudonąją jūrą, esu skaičiusi, kad tai fiziškai paaiškinama. Jūra žydams einant buvo nusekusi, o egiptieciai matyt uztaike ant potvynio. Zinoma, kad tai zmonems atrode tikras stebuklas. Veliau, pasakojimui einant is kartos i karta, istorija buvo gerokai ispusta. Na, kas ten zino dabar :)
"Nieko pramanyto krikščionybėje nėra". Jus aisku galit palaimingai bukai tiket i ka norit. Bet negalima vieno - meluoti. O tokia fraze yra melas. Siandien irodyta, kad daugelis biblijos 'faktu' yra isgalvoti (isvedimas is egipto, tvanas, zemei 6tukst metu, adomas ir ieva, nemazai personazu ir t.t.). O del stebuklu, tai kaip vienas mokslininkas pasake: Hmm, kas labiau tiketina - ar kad nerashtingu senoves zydu dievas sustabde fizikos desnius (darydamas stebuklus atejes i zeme), ar kad uteleti ir tamsus senoves zydai meluoja.. as linkstu prie antro varianto..
Sakyciau, yra atvirksciai. Religija (tiksliau tikėjimas, Dievo Žodžio pažinimas) atveria akis ir ausis. Tada patiri pasaulį daug realiau, o nebegyveni savo vaizduotės ir išankstinių nusistatymų pasaulyje. Ir aš anksčiau maniau, kad religija yra pramanyta žmonių, tačiau kai pradėjau labiau tikėti Dievo žodžiu, o ne savo logika, visas suvokimas pradėjo labai keistis. Nieko pramanyto krikščionybėje nėra. Tereikia patikėti ir labiau įsigilinti :) O tada išvysi, kad tai protingiau nei pats būtum sugalvojęs :)
Labai teisingos tevo Domergue mintys, ir esminis dalykas, kad blogos ne technologijos ir net ne zaidimai, o tai, kad jauni zmones tampa priklausomi nuo interneto, arba komp. zaidimu ir daznai nebeskiria realybes nuo virtualumo. Taigi beda ne veiksmas ir technologija, bet priklausomybe, kuri veda i asmenybes degradacija.
Broliai kapucinai
Ufo, labai gražus komentaras. Pats straipsnius galėtum rašyti :)
Vitus, ačiū už komentarą. Po pateiktąja Pijaus X deklaracija ir šiandien pasirašyčiau, nes "priimu, pripažįstu ir išpažįstu" tiesas apie Dievą apreikštas per Jėzų Kristų. Nemanau, kad tikėjimas yra doktrina. Dievas per daug platus, kad Jį sutalpintų kokia nors siaura doktrina. Tai labiau asmeniškas santykis su Dievu. Kaip rašė p. Benediktas XVI "Krikščionybės įvade", netgi netikėjimas irgi yra tam tikras žmogaus pasirinktas santykis su Dievu.