2012 m. vasario 10 d., penktadienis

LT Pinhole fotografija

2010-02-08
Rubrikose: Kultūra » Knygų lentyna 

LT Pinhole fotografija. Sudarytojas Gytis Skudžinskas. – Kultūros meniu, 2010.

Koks nepatogus ir neracionalus gyvenimas atrodo tų, kurie užsiima pinhole fotografija, žvelgiant iš šių dienų visur skubančio, bet niekur nespėjančio žmogaus perspektyvos. Pinhole atima pagrindinius mūsų kasdienybės „privalumus“: skubėjimą ir gyvenimą iš inercijos. Pinhole viskas atvirkščiai, nei šiandien esame įpratę. Negali judėti iš inercijos, privalai būti kantrus, negali tik žiūrėti – privalai matyti. Pinhole – ėjimas prieš srovę nuolatos mąstant apie šviesą ir laiką.

Fotografuodamas pinhole privalai susitapatinti su aplinka. Likęs svetimkūniu, paneigsi meditacijos būtinumą, o medituoti čia taip pat svarbu kaip kvėpuoti. Pinhole procesą ir rezultatą valdo ne programa, o žmogus ir dėžutė. Valdo, bet negali kontroliuoti. Žmogus priklauso nuo dėžutės, o dėžutė – nuo žmogaus. Ji pratęsia žmogų arba, kitaip tariant, tampa trečiąja akimi. Taigi ji ne įrankis, o suasmenintas antrasis tu, kuris iš šviesos ir laiko sukuria jausmą.

Pinhole šaiposi iš sėkmės. Ši sąvoka jam neegzistuoja. Galima skaičiuoti, matuoti, prognozuoti, bet jausmas į dėžutę patenka ne dėl tikslių skaičių. Fotografinis faktas pinhole – ne vaizdas, o būsena, kai svarbiau ne tiksliai perteikti subjektą, o sąmoningai įkalinti jausmą. Rezultato realumas ir įtaigumas priklauso nuo to, ar egzistuoja simbiotinis ryšys tarp žmogaus ir dėžutės, ar ne...

Pinhole rašymas šviesa ištęstame laike vaizdui visada suteikia tam tikros mistikos. Jis turi savo ypatingą aurą, suteikiančią jam neapibrėžtą statusą. Matyt, ne veltui camera obscura buvo naudojama velnio egzistavimui įrodyti.

Pinhole – pasaulio matymo filosofija, o kartais ir gyvenimo būdas. Tie, kurie kuria pinhole, apnikti fotomąstymo. Jie – fotografijos estetai, o gal tiksliau – asketai? Juos visus vienija atsakingas ir apmąstytas požiūris į fotografiją ir aplinką. Jie tikriausiai vieninteliai, kurie sutalpina pasaulį pro adatos skylutę bet kuriuo kampu.

Pinhole fotografija tikrai nėra sustabdyta akimirka. Viena, ką šiame procese sustabdai, tai save; sulėtini savo mintis ir gyvenimo patyrimą. Pinhole – tai raktas į kūrybinį tikrovės apmąstymą...

Eglė Deltuvaitė

Evelina Kerpaitė. Be pavadinimo, 2009
Arūnas Kulikauskas. Meksika, 2009
Adrijus Vegys. Susidomėjimas, 2009

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Oskaras Koršunovas, „Išvarymas“

Vienoje esė Sigitas Parulskis Oskarą Koršunovą yra įvardijęs Lietuvos teatro Moze.
Viena vertus, tai ironiškas rašytojo gestas, lengvai krepštelintis per kartais nekuklius maestro pareiškimus tema „Mano teatras – vienintelis“.

Jeano-Pierre’o ir Luco Dardenne’ų filmas „Berniukas su dviračiu“

Vilniuje ką tik baigėsi septintasis prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“ – kai kurie filmai iškeliavo į kitus miestus ir iki vasario 5 dienos bus rodomi Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Nidoje.

Menai

Nėra to šalčio, kuris neišeitų į gera. Kai lauko sąlygos neįprastos, yra proga daugiau laiko skirti neįprastiems dalykams – pavyzdžiui, pažvelgti į praėjusios savaitės „Bernardinai.lt“ kultūrines žinias ir pasisiūdinti savo skiautinius iš tos medžiagos.

Jūratė Stauskaitė

Žmogus nuo pirmųjų žingsnių turi suvokti, jog šiame pasaulyje jis nėra tam, kad jį kopijuotų, o tam, kad pasaulis jį atskleistų.

sinagoga

Norėdamas atkreipti dėmesį į šio Lietuvos architektūros paveldo fenomeno būklę, Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas rengia fotografijų parodą „Kadišas medinėms sinagogoms“.

„Lietuvos sentikiai: istorija, kultūra, dailė“

Knyga Lietuvos sentikiai: istorija, kultūra, dailė yra straipsnių rinktinė, kurioje supažindinama su XVII a. 2 pusės–XXI a. pradžios Lietuvos sentikių istorija ir kultūra.