2010 m. kovo 15 d., pirmadienis

LT Pinhole fotografija

2010-02-08
Rubrikose: Kultūra » Knygų lentyna 

LT Pinhole fotografija. Sudarytojas Gytis Skudžinskas. – Kultūros meniu, 2010.

Koks nepatogus ir neracionalus gyvenimas atrodo tų, kurie užsiima pinhole fotografija, žvelgiant iš šių dienų visur skubančio, bet niekur nespėjančio žmogaus perspektyvos. Pinhole atima pagrindinius mūsų kasdienybės „privalumus“: skubėjimą ir gyvenimą iš inercijos. Pinhole viskas atvirkščiai, nei šiandien esame įpratę. Negali judėti iš inercijos, privalai būti kantrus, negali tik žiūrėti – privalai matyti. Pinhole – ėjimas prieš srovę nuolatos mąstant apie šviesą ir laiką.

Fotografuodamas pinhole privalai susitapatinti su aplinka. Likęs svetimkūniu, paneigsi meditacijos būtinumą, o medituoti čia taip pat svarbu kaip kvėpuoti. Pinhole procesą ir rezultatą valdo ne programa, o žmogus ir dėžutė. Valdo, bet negali kontroliuoti. Žmogus priklauso nuo dėžutės, o dėžutė – nuo žmogaus. Ji pratęsia žmogų arba, kitaip tariant, tampa trečiąja akimi. Taigi ji ne įrankis, o suasmenintas antrasis tu, kuris iš šviesos ir laiko sukuria jausmą.

Pinhole šaiposi iš sėkmės. Ši sąvoka jam neegzistuoja. Galima skaičiuoti, matuoti, prognozuoti, bet jausmas į dėžutę patenka ne dėl tikslių skaičių. Fotografinis faktas pinhole – ne vaizdas, o būsena, kai svarbiau ne tiksliai perteikti subjektą, o sąmoningai įkalinti jausmą. Rezultato realumas ir įtaigumas priklauso nuo to, ar egzistuoja simbiotinis ryšys tarp žmogaus ir dėžutės, ar ne...

Pinhole rašymas šviesa ištęstame laike vaizdui visada suteikia tam tikros mistikos. Jis turi savo ypatingą aurą, suteikiančią jam neapibrėžtą statusą. Matyt, ne veltui camera obscura buvo naudojama velnio egzistavimui įrodyti.

Pinhole – pasaulio matymo filosofija, o kartais ir gyvenimo būdas. Tie, kurie kuria pinhole, apnikti fotomąstymo. Jie – fotografijos estetai, o gal tiksliau – asketai? Juos visus vienija atsakingas ir apmąstytas požiūris į fotografiją ir aplinką. Jie tikriausiai vieninteliai, kurie sutalpina pasaulį pro adatos skylutę bet kuriuo kampu.

Pinhole fotografija tikrai nėra sustabdyta akimirka. Viena, ką šiame procese sustabdai, tai save; sulėtini savo mintis ir gyvenimo patyrimą. Pinhole – tai raktas į kūrybinį tikrovės apmąstymą...

Eglė Deltuvaitė

Evelina Kerpaitė. Be pavadinimo, 2009
Arūnas Kulikauskas. Meksika, 2009
Adrijus Vegys. Susidomėjimas, 2009

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

REKOMENDUOJAME

Karlsono kinas

„Skalvijos“ kino centre dar rudenį duris atvėrė „Karlsono kinas“, kurio tikslas – šeimas supažindinti su geru įdomiu europietišku ir lietuvišku kinu vaikams.

knygų mugė 2010

Jau senokai berašiau apie knygas vaikams. Bet štai į rankas pakliuvo šių metų nacionalinės premijos laureatės Ramutės Skučaitės knyga – naujausi eilėraščiai.

Liudas Mockūnas

L. Mockūnas tirpdo ribas tarp džiazo bei šiuolaikinės akademinės muzikos ir teigia, jog pasaulyje pernelyg daug gražios muzikos, kad apsiribotum vienu stiliumi.

Veronika Povilionienė

Su dainininke Veronika Povilioniene kalbėtis nėra labai paprasta. Net ir prisėdus prie staliuko Mokytojų namų kavinėje, mūsų pašnekesį dažnai pertraukia prieinančių pažįstamų ir kolegų klausimai, sveikinimai...

sintezija logo

Sintezijos išsikeltasis tikslas iš esmės keičia mūsų sąmonę, nurodydama, jog menai jungiasi ne priklausomybės ar nuosavybės pagrindu, o pačia idėja „jungtis ir jungti“. Tai klausimas, hipotezė, eksperimentas ir išbandymas.

 „Afganistano kariai. Prisiminimai po trisdešimties metų“

Nuo šios savaitės knygynuose jau galima įsigyti knygą „Afganistano kariai. Prisiminimai po trisdešimties metų“. Knygą, kurią prašė „Lietuvos žinių“ žurnalistas Mindaugas Milinis, išleido nauja leidykla „Knygius“.