2012 m. vasario 10 d., penktadienis

Bossa nova – kerintis meilės skambesys

2010-02-09
Rubrikose: Kultūra » Pramogų kultūra 

Nors bossa novos epocha truko vos keletą metų, tačiau per trumpą savo blyksnį brazilų dainos amžiams pakerėjo klausytojus nepakartojamu žavesiu, nauju ritmu, švelniomis melodijomis, jaukiu skambesiu ir subtiliomis improvizacijomis...

Vasario 14 dieną 16 val. meilės įkvėptų brazilų dainų garsai pasklis Šv. Kotrynos bažnyčioje. Paslaptingas ir lankstus Giedrės Kilčauskienės balsas atskleis paprastą, šiltą bossa novos poezijos grožį. Jam antrins ažūriniai Eduardo Armono gitaros pasažai, harmoningas Andrejaus Polevikovo klavišinių instrumentų pritarimas, prašmatnūs Dariaus Rudžio ir Pavelo Žeimotino mušamųjų instrumentų ritmai bei aksominis Vyčio Nivinsko kontraboso garsas. Tame skambesyje susimaišę svaiginamas švelnumas ir neišsakoma pietietiškoji melancholija, džiazo spontaniškumas ir klasikos darna, filosofinė ramybė ir stiprūs išgyvenimai...

Šį stilių išrado Antonio Carlos Jobim, Vinicius de Moraes ir Joao Gilberto, supratę, jog nauja jų sambos traktuotė yra kur kas daugiau nei brazilų muzika. Tad pasiūlė jai kitą vardą - bossa nova. Naujajame stiliuje suskambo fantastinis brazilų, amerikiečių bei europiečių muzikinių patirčių lydinys, akimirksniu radęs vietą klausytojų širdyse. Visi klausėsi bossa novos, o naujuosius neįprasto ritmo kūrinius į savo repertuarą mielai įtraukdavo tokie to meto estrados milžinai kaip Ella Fitzerald ir Frank Sinatra. Egzotiškoji naujovė buvo virtusi tikra muzikos sensacija, perversmu, atvėrusiu dar negirdėtą ir nepažintą grožį.

 1965 metais Stan Getz ir Joao Gilberto albumas „The Girl from Ipanema“ buvo apdovanotas Grammy kaip geriausias metų įrašas. Tai buvo pirmasis ir iki pat 2008 metų vienintelis atvejis, kai geriausiu metų įrašu buvo paskelbtas džiazo albumas.

 Ir šiandien, prabėgus beveik pusei amžiaus, bossa nova tebeturi magnetinę galią sužadinti širdyje šilčiausius jausmus, sukurti jaukų spindulingą pasaulėlį, kuriame kiekvienas išgyvena savąją istoriją.

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Oskaras Koršunovas, „Išvarymas“

Vienoje esė Sigitas Parulskis Oskarą Koršunovą yra įvardijęs Lietuvos teatro Moze.
Viena vertus, tai ironiškas rašytojo gestas, lengvai krepštelintis per kartais nekuklius maestro pareiškimus tema „Mano teatras – vienintelis“.

Jeano-Pierre’o ir Luco Dardenne’ų filmas „Berniukas su dviračiu“

Vilniuje ką tik baigėsi septintasis prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“ – kai kurie filmai iškeliavo į kitus miestus ir iki vasario 5 dienos bus rodomi Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Nidoje.

Menai

Nėra to šalčio, kuris neišeitų į gera. Kai lauko sąlygos neįprastos, yra proga daugiau laiko skirti neįprastiems dalykams – pavyzdžiui, pažvelgti į praėjusios savaitės „Bernardinai.lt“ kultūrines žinias ir pasisiūdinti savo skiautinius iš tos medžiagos.

Jūratė Stauskaitė

Žmogus nuo pirmųjų žingsnių turi suvokti, jog šiame pasaulyje jis nėra tam, kad jį kopijuotų, o tam, kad pasaulis jį atskleistų.

sinagoga

Norėdamas atkreipti dėmesį į šio Lietuvos architektūros paveldo fenomeno būklę, Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas rengia fotografijų parodą „Kadišas medinėms sinagogoms“.

Jonas Krakaueris. Į laukinį pasaulį

Kas jis, šios knygos herojus? Išminčius, svajotojas ar lengvabūdis nuotykių ieškotojas? Ar šiuolaikiniame pasaulyje įmanoma visiškai išsižadėti žmonių?