Politikos ir verslo lyderiai trečiadienį Helsinkyje susitiks aptarti, kaip paspartinti pastangas išvalyti Baltijos jūrą, kuriai didelės žalos padarė daug dešimtmečių vykdoma tarša ir į kurią šiuo metu sutelkti Rusijos naftos ir dujų verslo plėtros planai.

Į Baltiją, kurią šio tarptautinio forumo organizatoriai vadina labiausia užteršta pasaulio jūra, iš ją supančių valstybių patenka didžioji dalis nevalytų nuotekų ir cheminių teršalų, tarp jų žemės ūkyje naudojamos medžiagos, skatinančios dumblių suvešėjimą, kuris pažeidžia jūros ekosistemas.

Dar viena problema Baltijai yra intensyvėjanti laivyba. Rusija didina savo naujųjų prekybos vartų į Europą - Ust Lugos uosto pajėgumus. Planuojama, kad ilgainiui per šį uostą bus eksportuojama beveik penktadalis visų Rusijos parduodamų naftos produktų.

Vienos dienos tarptautiniame forume, skirtame Baltijos jūros ekologinei apsaugai (Baltic Sea Action Summit), dalyvaus ir Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas.

Organizatoriai sako, jog prieš šį forumą beveik 140 kompanijų, nevyriausybinių organizacijų ir pavienių asmenų pranešė apie savo pasirengimą prisiimti konkrečius įsipareigojimus.

Pasak forumo organizatorių, dabar jie siekia, kad būtų pareikšta tvirta politinė valia įgyvendinti anksčiau duotus pažadus.

"Kad visa tai iš tikrųjų būtų įgyvendinta ministerijų ir visais kitais lygiais, mums reikia tokio bendro postūmio, kad tai įgytų kritinę masę", - sakė ši susitikimą organizuojančios Baltijos jūros šalių veiksmų grupės (The Baltic Sea Action Group - BSAG) generalinė sekretorė Saara Kankaanrinta (Sara Kankanrinta).

S.Kankaanrinta sakė, jog organizatoriai nesiekia, kad forume dalyvausiantys verslo atstovai skirtų kažkokią finansinę paramą.

Pasak BSAG generalinės sekretorės, veikiau norima, kad jie pasiūlytų savo darbą visuomeniniais pagrindais ar kažkokiu kitokiu būdų prisidėtų. Kaip pavyzdį ji paminėjo darbą, kurį nuveikė kompanija IBM, gerindama laivybos Baltijos jūroje technologijas.

Politinį susidomėjimą Baltija padidino artėjanti dujotiekio "Nord Stream" ("Šiaurės srautas")tiesimo darbų pradžia.

Šis dujotiekis, kurio tiesimą numatyta baigti 2012-aisiais, Rusiją per Baltijos jūrą sujungs su Vokietija. Kasmet šiuo dujotiekiu Vokietija ir kiti Europos Sąjungos vartotojai gaus po 55 mlrd. kubinių metrų rusiškų dujų.

Rusijos vyriausybės paskelbtame pareiškime teigiama, kad V.Putinas savo kalboje susitikimo dalyviams pagrindinį dėmesį skirs "dujotiekio "Nord Stream" tiesimo aplinkosaugos aspektams".

Rusijos vyriausybės vadovas taip pat susitiks su Suomijos premjeru Matti Vanhanenu (Mačiu Vanhanenu).

Tiesti šį dujotiekį leido visų šalių, per kurių teritorijas ar zonas jūroje eis vamzdynas, vyriausybės. Dabar reikalingas tik Suomijos aplinkosaugos departamento sutikimas, kuris turėtų būti duotas šią savaitę.

"Be jokios abejonės, mes (su V.Putinu) aptarsime "Nord Stream", - Rusijos rado stočiai "Echo Moskvy" sakė M.Vanhanenas. - Aš pats esu tikras, kad konsorciumas gali nutiesti šį dujotiekį nepadarant žalos aplinkai".