2012 m. vasario 12 d., sekmadienis

Kleboniškių kaimo sodyba paskelbta kultūros vertybe

2010-02-10
Rubrikose: Kultūra » Architektūra ir kultūros paveldas 

Radviliškio rajono Kleboniškių kaimo sodyba, susidedanti iš gryčios, dviejų klėčių, daržinės, tvarto, klojimo ir rūsio, įtraukta į Kultūros vertybių registrą. Jai suteiktas regioninis reikšmingumo lygmuo.

Sodybos dviejų galų namas suręstas iš tašytų, į sąsparas sujungtų rąstų, pačiame name yra septynios patalpos: gonkelis, priesienis, gryčia, seklyčia, kambarėlis, kaminas ir kamara, pranešė Kultūros paveldo departamentas.

Priesienis, negyvenama centrinė patalpa, yra be lubų, su plūkto molio asla.

Sodybos kieme stovi 1886 metais pastatytas kryžius.

Kleboniškių kaimo daržinė, statyta 1939 metais, priklausė ūkininkų Vyčų šeimai. Daržinės sienos yra iš plūkto molio stulpų su apvalių rąstų tarpais, šioje daržinėje yra du šoniniai įvažiavimai su dvigubais vartais.

Sodybos pastatai stovi abejose gatvės pusėse: vienoje pusėje - namas, klėtis, daržinė ir tvartas, kitoje - klėtis, rūsys ir klojimas. Tarp klėties ir klojimo - sodas.

Kleboniškių kaimas - vienas iš geriausiai išsilaikiusių vidurio Lietuvos gatvinių kaimų, jame šiuo metu yra 28 pastatai.

Trys sodybos su 10 pastatų yra privati kaimo gyventojų nuosavybė, kiti priklauso Kleboniškių kaimo buities muziejui, kuris pradėtas kurti 1989 metais Egidijaus Prascevičiaus iniciatyva ir šiuo metu yra Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus - draustinio dalis.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kryžių kalnas

Tai šitas kalnas – lyg ženklas, priminimas visų tų suartų kelių ir takelių, kryžkelių, ties kuriomis buvo susitinkama ir išsiskiriama, dirbamais laukais paverstų vienkiemių ir išdraskytų sodžių.

skaityti

Vasaris – trumpas mėnuo, o jo savaitės – dar trumpesnės. Vis dėlto – kokios svarbesnės skiautės tiktų į dėlionę šiam savaitlaiškiui?

W.Szymborska

Kai Zakopanės „Astorijoje“ Wisławą Szymborską pasiekė žinia, kad jai paskirti Nobelio laurai, ji iškart sutriko: „Kurių galų ėmiau į rankas tą plunksną?“.

Kompozitorius Gediminas Gelgotas

Apie NI&Co atliekamą minimalistinę muziką, kompozitoriaus duoną ir kūrybinius ieškojimus pasakoja ansamblio įkūrėjas ir kompozitorius, dirigentas Gediminas Gelgotas.

Oskaras Koršunovas, „Išvarymas“

Vienoje esė Sigitas Parulskis Oskarą Koršunovą yra įvardijęs Lietuvos teatro Moze.
Viena vertus, tai ironiškas rašytojo gestas, lengvai krepštelintis per kartais nekuklius maestro pareiškimus tema „Mano teatras – vienintelis“.

Gina iViliūnienė, Raimondas Urbakavičius. Vilniaus šventovės

Šioje knygoje surinktos visų Vilniaus šventovių istorijos – ilgas ir vos prasidėjusias. Tiek fotografijomis, tiek pasakojimais mėgint atkurti šventovių likimus, pasekti legendas...