Nors apie Katalikų Bažnyčios nuostatas kamieninių ląstelių tyrimų atžvilgiu kalbėta jau daug kartų, dažnai klaidinamai užsimenama, jog Bažnyčia yra nusistačiusi prieš juos ar siekia jiems trukdyti. Vienas iš pavyzdžių galėtų būti prieš kelias dienas publikuotas vieno britų parlamentaro straipsnis Didžiosios Britanijos dienraštyje „The Telegraph“, kuriame politikas, tarp kitų dalykų, didžiuojasi, kad jis ir jo kolegos, nepasiduodami Vatikano draudimui, autorizavo žmogaus embrionų tyrimus, galinčius padėti atrasti vaistus nuo tokių baisių ligų kaip vėžys, sklerozė, Parkinsono liga.

Toks pareiškimas atskleidžia kelis stereotipus. Pirma, tiek Bažnyčios, tiek Šventojo Sosto teisė pareikšti savo poziciją įvairiais etiniais klausimais čia vertinama kaip netoleruotinas draudimas, kaip kišimasis į britų politikų reikalus. Antra, sudaromas visiškai klaidingas įspūdis, kad Bažnyčiai tarsi nerūpi baisių ligų įveikimas, nepaisant to, kad katalikų Bažnyčia turi ir administruoja vieną iš didžiausių pasaulyje sveikatos apsaugos institucijų tinklų. Už to dar slypi senas prietaras, kad Bažnyčia stengiasi slopinti mokslo progresą, nes šis progresas esą sklaido „religingumo tamsą“.

Iš tiesų tiek pats popiežius Benediktas XVI, tiek kiti Šventojo Sosto institucijų vadovai, tiek daugybė katalikų medikų yra išreiškę viltį, jog kamieninių ląstelių tyrimai leis įveikti iki šiol neįveiktas ligas ir pažymėję, kad tokie tyrimai turi būti vykdomi ir katalikiškose medicinos institucijose.

Tačiau tuo pat metu priduriama, jog kamieninių ląstelių paėmimas iš žmogaus embrionų, juos sunaikinant, yra neetiškas. Už šios nuostatos nėra jokios intencijos trukdyti kamieninių ląstelių tyrimams, jos turinys yra kitas. Visi sutiktų, jog nėra etiška paimti sveiko žmogaus širdį, jį nužudant, tam, kad ji būtų įsodinta kitam. Panašiai Bažnyčia kelia klausimą: ar yra etiška dėl panašių tikslų sunaikinti žmogaus embrioną, kuris taip pat yra „žmogiška būtybė“, nors ir su dar neišskleistu potencialu.

Kitaip tariant, Bažnyčios moralinis mokymas tvirtina, kad ir negimęs žmogaus vaisius turi teisę į gyvybę, turi „žmogiškos būtybės“ statusą. Todėl Bažnyčia tvirtina, kad yra neteisinga ir neetiška žmogaus embriono gyvybę iškeisti į tyrimų rezultatus. Panašiai, kaip šiandien neleidžiama daryti mirtinų tyrimų su suaugusiais sveikais žmonėmis, nors jie ir žadėtų gerų bei perspektyvių rezultatų.

Deja, su nemalonia nuostaba kartais tenka sutikti nuomonių, jog tokia Bažnyčios pozicija yra piktas išpuolis prieš mokslą ir ligonių gėrį.

Neretai tokiais atvejais vengiama priminti, kad žmogaus vaisius jo pradinėje vystymosi stadijoje nėra vienintelis kamieninių ląstelių moksliniams tyrimams šaltinis. Gal todėl Šventojo Sosto dienraštis „l‘Osservatore Romano“ neseniai publikavo interviu su italų genetikos profesoriumi Giuseppe Simone, daugybės tarptautinių konferencijų dalyviu. Profesorius yra „Biocell center“ mokslinis direktorius. Šiame tyrimų centre tyrinėjamos kamieninės ląstelės, gaunamos iš vaisiaus vandenų. Tam tikru nėštumo laikotarpiu kiekvienas gydytojas ginekologas gali paimti kelių mililitrų vandenų mėginį.

Genetikas pasakojo, kad „Biocell centras“ bendradarbiauja su visa eile prestižinių medicininių institucijų ieškant vaisiaus vandenų kamieninių ląstelių pritaikymo galimybių. Šių galimybių yra daug, viltys neribotos. Šiuo metu tiriamas akies ragenos gydymas.

Pasak mokslininko, kamieninių ląstelių iš vaisiaus vandenų tyrimai turi įvairių privalumų. Pirmiausia nėra jokių etinių kontroversijų. Kita svarbi medicininė perspektyva yra ši: kamienines ląsteles iš vaisiaus vandenų galima saugoti ir vėliau jas naudoti jau suaugusio žmogaus ar jam giminingų asmenų gydymui. Tuo tarpu jei žmogaus embrionas sunaikinamas ir iš jo gautos kamieninės ląstelės naudojamos visai skirtingam individui, reikia suderinamo, tyrimai yra sudėtingesni ir brangesni. Profesorius Simone užsiminė, kad kai kurie medicinos sektoriai būtent todėl ir pasirenka žmogaus embriono ląstelių tyrimus, nes iš jų gali daugiau užsidirbti, nei iš alternatyvių tyrimų.

Galima pridurti, jog Katalikų Bažnyčia remia visus alternatyvius kamieninių ląstelių tyrimus, tokius kaip vaisiaus vandenų, kuriais nesunaikinamas pats vaisius, ir linki, kad greitai būtų rasti nauji ligų gydymo būdai.