Arkiv. R. Williams: kas yra religinių bendruomenių laisvė sekuliarioje visuomenėje?
Šiomis dienomis Londone vyksta Anglijos Bažnyčios generalinis sinodas, kuriame dalyvauja šalies anglikonų ganytojai. Generalinio sinodo darbus atidarė Kenterberio arkivyskupas Rowanas Williamsas, Anglijos Bažnyčios ir visos pasaulinės Anglikonų bendrijos primas.
Arkivyskupas Williamsas palietė klausimus, kurie ne mažiau aktualūs ir katalikiškoje erdvėje. Vienas iš jų – kokia yra religinių bendruomenių laisvė sekuliarioje visuomenėje? Pakanka tik prisiminti neseną Anglijos katalikų vyskupų vizitą „ad Limina“ Romoje, kur jie susitiko su popiežiumi Benediktu XVI. Šventasis Tėvas audiencijoje tarp kitų dalykų pasakė britų vyskupams: „Jūsų šalis yra gerai žinoma, nes užtikrinamos visų visuomenės narių lygios galimybės. Tačiau kaip jūs pažymėjote, kai kurių šiam (galimybių lygybės) tikslui sukurtų įstatymų pasekmės primeta neteisingus ribojimus religinių bendruomenių laisvei veikti pagal savo įsitikinimus.“
Šie popiežiaus žodžiai Anglijos viešojoje erdvėje sukėlė nemažą audrą. Žiniasklaidoje buvo tvirtinama, kad Benedikto XVI pastaba buvo „ataka“ prieš pastaruoju laiku Didžiojoje Britanijoje svarstytą lygybės normų paketą. Viena iš normų numatė, kad religinės organizacijos, pavyzdžiui, parapijos, įdarbindamos asmenį negali atsižvelgti į jo lytinę orientaciją. Išimtis būtų palikta tik priimant į seminarijas, skiriant hierarchus. Kitaip tariant, dėl lygybės religinės organizacijos negalėtų laisvai rinktis darbuotojų, kurių įsitikinimai ir gyvenimo būdas atitinka jų skleidžiamą mokymą. Būtent šią laisvę ir gynė popiežius. Tuo tarpu įvairios organizacijos, ypač homoseksualių asmenų, surengė ar žada surengti protesto akcijas prieš tai, ką jos laiko jų diskriminacija.
Tačiau religinių organizacijų laisvė rinktis darbuotojus rūpėjo ne tik katalikams, kurių Anglijoje yra mažuma, bet ir religinę daugumą sudarantiems anglikonams. Nors diskutuotina lygybės norma nebuvo priimta, diskusija dėl jos turinio tęsiasi iki pat šiol.
Pasak arkivyskupo Williamso įvadinės kalbos Generaliniame sinode, šioje diskusijoje paliečiamas laisvės visuomenėje prigimties klausimas. Jis kvietė į diskusiją pažvelgti santūriai, vengiant pačių kraštutiniausių vertinimų, kad, viena vertus, britų vyriausybė sistemingai puola krikščioniškas vertybes, kita vertus, jog krikščionys trokšta įteisintos veidmainystės.
Jis pažymėjo, kad praktiškai niekas neabejoja dėl homoseksualių asmenų pilietinių laisvių ir teisių. Tai daug kartų įvairiomis progomis pabrėžė anglikonų vyskupai. Jų iškelta problema yra kita: ar vyriausybė, politinė valdžia gali pasakyti religinėms bendruomenėms, kokiems uždaviniams jos gali priimti asmenis, atitinkančius jų mokymą, ir kokiems negali?
Visi sutinka, kad pačios religinės bendruomenės sprendžia, kas joms priklauso ir kaip jos veikia. Kita vertus, bendruomenės nariai renkasi gyventi bendruomenės nubrėžtų ribų viduje. Tos ribos gali keistis, tačiau svarbu pabrėžti, kad jos turi būti keičiamos „iš vidaus“, o ne „iš išorės“. Einant dar toliau, jei vyriausybei bus suteikta teisė nustatyti normas religinėms bendruomenėms vienose srityse, tai kodėl taip pat ne kitose. Tai ypač galioja ilgo laiko periodu. Galbūt dabartinė vyriausybė nesiektų ko nors daugiau. Tačiau gal po dvidešimties metų, pasikeitus politinei kultūrai, kita vyriausybė bandytų ką nors pakeisti, ir nebūtinai į gera.
Kenterberio arkivyskupas taip pat apgailestavo, kad viešose diskusijose prarandamas objektyvus požūris. Tai Ugandos atvejis. Tiesa, kad ten buvo priimtos blogai pagarsėjusios normos prieš homoseksualius asmenis. Tačiau ar teisinga sukarikatūrinti Ugandos Bažnyčią iki „homofobų“? R. Williamsas pasakojo, kad tuo metu, kai buvo sakomi šie kaltinimai dėl homofobijos, jis kalbėjosi su Ugandos anglikonų vyskupu, kaip padėti nusiaubtai šalies šiaurei, kaip reabilituoti vaikus kareivius, kaip gydyti pokario traumas, kaip kovoti su epidemijomis. Visa tai viešojoje diskusijoje buvo užmiršta.
Kenterberio arkivyskupas siūlė visas šias problemas apsvarstyti ne kaip antagonistinių, viena kitą turinčių paneigti laisvių kovą, o kaip išmintingos laisvių pusiausvyros sukūrimą.
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo seniausio iki naujausio (rodyti atvirkščiai)
Anglijoje kataliku baznycia, kaip ir Lietuvoje, gauna is valstybes pasalpa. Todel galioja principas 'kas moka, tas ir muzika uzsako'. Valstybes atveju ta muzika labai elementari - zaiskit pagal sveikos morales ir siuolaikines teises taisykles, ir galesit sau ramiai kirmyt. Homoseksualistu diskriminacija yra draudziama D.Britanijos teises, todel ji turi buti draudziama ir valstybes/mokesciu moketoju selpiamose organizacijose. Kita vertus, net jei ir baznycia su simtais savo rumu Anglijoje issilaikytu absoliuciai pati, be valstybes paramos - vistik ji yra tos valstybes jurisdikcijoje. Kaip draudziamos organizacijos, garbinancios Hitleri, taip turi buti draudziamos organizacijos, atvirai diskriminuojancios homoseksualistus. Baznycios galybes laikai praejo, ir susitaikykit pagaliau, kad nuo siol soksit pagal valstybes dudele ir protingu zmoniu sukurtas protingas taisykles. Nebus nei religingo moteru zeminimo viesose vietose, nei kudikiu lytiniu organu isniekinimo, nei viesai reiskiamos neapykantos homoseksualistams. Amen.
labai svarbu dar kartą gerai suprasti Baznycios ir Valstybes atskyrimo principa; situacija pasikeitė, tačiau neleistina, kad valstybė varžytų ar elementarią religijos laisvę
valstybe negali veikti principu - darau taip todel, kad esu galinga, o tu dabar negali daryti kazko irgi del tos pacios priezasties, tik atvirkstines - kad nebeesi galingas. Tai ne demokratijos, o tironijos pozymis. Jei valstybe deklaruoja gerbianti religijos laisves principa, ji negali drausti nusistatyti religiniu bendruomeniu vidaus tvarkos bent jau ta dalimi, kuri neitakoja zmoniu uz bendruomenes ribu teisiu (arba itakoja pasyviai - tarkim, nepriemimu i savo narius). Valstybe, ipareigodama i krikscioniu bendruomene priimti homoseksualu gyvenima viesai deklaruojancius asmenis, paneigtu savo pacios skelbiamu teisiu ir laisviu ispazistant religija principus. Tuomet teise burtis i bet kokia asociacija, sajunga, sudaroma paziuru, isitikinimu principu, butu fiktyvi. Tas pat su teise tureti savo isitikinimus ir juos reiksti - juk jie ir yra reiskiami per religines organizacijas, tai ir yra pagrindinis legalus israiskos budas. Toks valstybes ipareigojimas butu tas pat, kaip ipareigoti i vegetaru ar gyvunu teisiu asociacija priimti medziotojus, leisti jiems buti renkamiems i valdymo organus ir priimti lemiamus asociacijos veiklai sprendimus
"Tuomet teise burtis i bet kokia asociacija, sajunga, sudaroma paziuru, isitikinimu principu, butu fiktyvi". Dar karta aiskinu: tam tikros organizacijos, tokios kaip naciu, draudziamos isvis; o tos, kurios leidziamos - turi paklusti elementariam teisiniam reguliavimui. Rasistines organizacijos irgi draudziamos. Jei kuri nors organizacija pasisakytu, kad priimami tik baltieji, gautu per kepala ir greiciausiai uzsidarytu. Su homoseksualistais - tas pats. Homoseksualistu diskriminacija yra jau seniai pasmerkta visame issivysciusiame pasaulyje, todel visiskai teisinga ir tikslinga riboti homofobiniu organizaciju veikla.
pagrindiniu kriskcionisku religiju nariu asociacijos nedraudziamos, nors kai kas megina absurdiskai gretinti nesugretinamus dalykus. O naryste asociacijoje tam tikru paziuru pagrindu ir yra susiburimo asociacijoje pagrindinis principas, kuri pazeidus, teise jungtis i asociacijas (kartu su teise reiksti isitikinimus - kadangi toks reiskimas labai reiksmingu budu vyksta ir per asociacijas) taptu fiktyvia. Labai paprasta ir jokie homoseksualai ar kazkas dar cia ne prie ko. Jei paziuresim diskriminacijos apibrezima, tai pagal ji draudziama skirtingai traktuoti vienodus. Akivaizdu, kad asociacija, sukurta tam tikro isitikinimo (svarbu - nedraudziamo, nes tureti isitikinima, kad homoseksuali praktika yra blogai, nera draudziama, kaip nori suk, kitaip tektu net tik uzdrausti daugeli religiju, bet ir uzdrausti mastyti, nors niekam, isskyrus kai kuriuos atskirus pusprocius tokios mintys nekyla) ir jo ispazinimo pagrindu, atskiria skirtingai mastancius ir taip daro juos kitokius, todel nebeveikiamus diskriminacijos - cia apie diskriminacija gali kalbeti tik diletantai. Kita vertus, sunku isivaizduoti sazininga asociacijos tikslams ir jos sukurimo prasmei priesingai nusiteikusio asmens nora savanoriskai ir geranoriskai dalyvauti tokios asociacijos veikloje - toks ketinimas mazu maziausiai butu piktnaudziavimas teise, kas yra draudziama dar nuo romenu laiku, toki draudima laikant kertiniu teises principu. Panasu i nerukanciojo nora buti priimtam i rukaliu kluba ir besiskundziancio bet kuriuo atveju - nepriemimo atveju del diskriminavimo, o priemimo - del jo, kaip nerukanciojo, teises i sveika dumais neuztersta aplinka pazeidimo ir kenkimo sveikatai.
O man čia viskas gana aiškiai atrodo. Kiekvienas veiksmas reikalauja atoveiksmio. Jei sekuliarioje valstybėje religija kišasi į valstybės reikalus, tai ir valstybė turi teisę kištis į religinės bendruomenės reikalus. Arba atvirkščiai. Žaidimas pagal taisykles.
Neketinu per daug čia sapromtauti, bet pritariu seksui. Jei dabar čia krikščionis užmėtitų akmenimis kiekvieną nusidėjalį ir valstybė negalėtų į tai kištis, nes taip rašoma jų "tikėjimo tiesose", tai kur čia teisybė?
Pats metas keisti įsitikinumus. Ar ne? Vadovautis 2000 metų senumo įstatymais - kažkaip nelogiška :)
isitikinimai ir veiksmas yra skirtingi dalykai. Asociacija neatlieka jokio pozityvaus veikimo, nukreipto i asmeni, nepriimdama jo i savo narius. Priesingai - taip susilaikoma nuo veikimo. Todel su apmetymu akmenimis palyginimas yra nekorektiskas. Apmetyma draudzia istatymas, o susiburimo ISITIKINIMU PAGRINDU ne tik nedraudzia - tokia teise garantuota kaip viena esminiu zmogaus teisiu visuose pagrindiniuose tarptautiniuose teises aktuose, visose civilizuotu valstybiu konstitucijose. Valstybes neuzdraustos religijos ispazinimu gristas isitikinimas, kad tam tikros zmogaus praktikos nera geros, nera draudziamas - jokia pozityvioji (statutine arba precedentine) teise Britanijoje nedraudzia tureti tokius isitikinimus ir juos viesai ispazinti. Taigi - pro sali argumentuojate, visiskai pro sali. Verciant priimti i teisetai veikiancia asociacija asmeni, kurio isitikinimai priesingi asociacijos nariu isitikinimams, kuriu pagrindu ir susiburta i ta asociaicija, butu paneigta teise burtis i asociacija teisetu isitikinimu pagrindu. Noredama skelbti principa, kad vers laikytis bendresniu, ne asociacijos ikurejams priimtinu isitikinimu, kai tokios asociacijos veikla bent is dalies finansuojama valstybes, pati valstybe, tam, kad nepazeistu asociacijos nariu teises burtis, privales arba paskelbti asociacijos nariu isitikinumus neteisetais (logiska isdava - uzdrausti religijas), arba nefinasuoti ir nebendradarbiauti su asociacijomis, kuriu nariai turi tokius isitikinimus. Pirmu atveju turesime aisku konflikta tarp visuotinai pripazintu teisiu i isitikinimu turejima ir reiskima ir tam tikru grupiu teisiu. Antru atveju turesime milziniska nuostoli visuomenei - religines bendruomenes atlieka be galo didelius darbus slaugos, salpos, globos, kitokios karitatyvines veiklos srityse . Valstybei ta perimti ir vykdyti savo lesomis siandien butu per brangu, taigi ta sritis butu labai apleista ir is to niekas neturetu naudos.
Nieko nesupratau..Ateinu, prasausi i darba konkurso keliu..Savininkas turi teise rinktis..Jei esu siokia tokia ir anokia ir visi tai zino,reiskia esu apsisprendusi priimti ir visas pasekmes..Savininkas pasirinko ne mane..Taskas. Pati apsiskelbiau.. Apie ka eina kalba? Ar Anglijoje istatymai yra tokie, kad kiausinis vista moko.. todel rekia ridinejasi visiems ant tako saukdamas:gelbekit, skriaudzia.. Teise klysti ,apsirikti sirgti nebutinai turi buti itvirtinta istatymiskai.Per ta daugzodziavima visai susipainiojo morale etika teise.Turint mastymo patirti tereikia perskaityti tik apibrezimus.. ir jei juos teisingai pasidedi viskas tampa aisku..
>jj, prirasei daug, bet tolko is to mazai. "Verciant priimti i teisetai veikiancia asociacija asmeni, kurio isitikinimai priesingi asociacijos nariu isitikinimams". Pasakyk dabar man, kokie ISITIKINIMAI yra pas gejus/lezbietes. Cia toks pats ISITIKINIMAS, kaip ir odos spalva. Jauti? >June "Ateinu, prasausi i darba konkurso keliu..Savininkas turi teise rinktis.." Savininkas turi teise rinktis, bet neturi teises diskriminuoti taves del odos spalvos, lyties ar seksualines orientacijos.
Broliai kapucinai
O ką daryti, jei religinės normos, reikalauja kažko, ko tikintis privalo laikytis. Kaip gali valstybė leisti to nedaryti. Viskas labai paprasta, arba tu laikaisi ir priklausai bendruomenei arba nesilaikai ir nepriklausai. Valstybė turi teisę susikurti religinę ;) bendruomenę kokią tik nori, bet neturi teisės kitos griauti jėga, inkorporuodami diversantus.