2012 m. vasario 12 d., sekmadienis

Antanas Šimkus. Palengvėjimas: žaidimas E2-E4 atidėtas

2010-02-12
Rubrikose: Kultūra » Komentarai ir pokalbiai 
Antanas Šimkus

Zenekos nuotrauka

Rytais pasitaiko išklausyti radijo. Prieš porą dienų, girdėdamas vieną diskusiją, visiškai įsitikinau, kad noriu, jog Vilnius būtų tik Lietuvos sostinė. Ne Europos kultūros, ne Pasaulio knygų, o tik mūsų šalies. Ir tų pareigų Vilniui pakanka. Jau nekalbant apie savivaldos problemas.

Su siaubu klausausi žinių, kaip norima šį miestą paversti žemyninės ar net planetinės kultūros centru. Lengviau atsidusau, kai leidėjai ir jų bendražygiai šiaip ne taip įtikino savivaldos politikus kuriam laikui atidėti tokią iniciatyvą ir paskubom neręsti popierinių sostų. Ačiū. Vieniems už sveiką protą ir gebėjimą įtikinti, antriesiems, kad apribojo ambicijas, kurių jau sveikomis nebepavadinsi.

Nes pagrindinius iniciatorių ketinimus įmanoma suprasti maždaug taip: „Gal paverskim miestą ir šachmatų sostine? A? Tarpplanetinis šachmatų turnyras „Vilnius 2012“? A? Kodėl gi ne? Nėra įrodyta, kad ateiviai iš kosmoso lankosi mūsų mieste? Įrodysim. Kiek reikės marsiečių, tiek ir atskraidinsim. Jie nemoka žaisti šachmatais? O ką ten žaisti? E2-E4, o paskui – kaip Dievas duos… Įsteigsim fondą, išmokysim. A?“

Nežinau... Gal nesugebu gerai žaisti šachmatais, ir dėlto bent man artimiausią penkmetį nereikia didžiulio kultūros projektų ir projektuotojų biuro. Pakaks Vilniaus, kuriame tiesiog gera gyventi ir yra ką veikti be šabloniškų frazių kartojimo iš Ostapo Benderio žodyno.

Paskui, tiems didingiems projektams liepsnojant, būna skaudu žiūrėti į dūmus. Užstoja visą Lietuvos padangę. Vieni pakursto, antri gesina, treti žiūri. Ketvirti ateina į gesinimo pabaigą ir džiaugiasi, kad sudegė ne viskas. Penkti kaip tik dėl to pyksta.

O paprastam vilniečiui tiesiog graužia akis ir norisi sudegti iš gėdos. Atsikvėpkim lengviau, kol galim. Iki naujos iniciatyvos.

P.S. Bet dėl viso pikto paklauskite savęs: „Ar moki žaisti šachmatais? A?“

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (3)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kryžių kalnas

Tai šitas kalnas – lyg ženklas, priminimas visų tų suartų kelių ir takelių, kryžkelių, ties kuriomis buvo susitinkama ir išsiskiriama, dirbamais laukais paverstų vienkiemių ir išdraskytų sodžių.

skaityti

Vasaris – trumpas mėnuo, o jo savaitės – dar trumpesnės. Vis dėlto – kokios svarbesnės skiautės tiktų į dėlionę šiam savaitlaiškiui?

W.Szymborska

Kai Zakopanės „Astorijoje“ Wisławą Szymborską pasiekė žinia, kad jai paskirti Nobelio laurai, ji iškart sutriko: „Kurių galų ėmiau į rankas tą plunksną?“.

Kompozitorius Gediminas Gelgotas

Apie NI&Co atliekamą minimalistinę muziką, kompozitoriaus duoną ir kūrybinius ieškojimus pasakoja ansamblio įkūrėjas ir kompozitorius, dirigentas Gediminas Gelgotas.

Oskaras Koršunovas, „Išvarymas“

Vienoje esė Sigitas Parulskis Oskarą Koršunovą yra įvardijęs Lietuvos teatro Moze.
Viena vertus, tai ironiškas rašytojo gestas, lengvai krepštelintis per kartais nekuklius maestro pareiškimus tema „Mano teatras – vienintelis“.

Sutemų keleiviai: Lietuvos partizanų Vytauto apygardos Lokio rinktinė 1944–1958 m.

Knygos „Sutemų keleiviai“ tikslas – praskleisti uždangą, gaubiančią ginkuotojo pasipriešinimo Šiaurės rytų Lietuvoje istoriją ir pateikti skaitytojui išsamų moksliškai dokumentuotą pasakojimą...