2012 m. gegužės 25 d., penktadienis

Mk 8, 1–10 „Paėmęs septynis kepalėlius, sukalbėjo padėkos maldą, laužė ir davė mokiniams dalyti, ir tie padalijo miniai“.

2010-02-13
Rubrikose: Religija » Evangelijos komentaras 

Susirinkus gausiai miniai ir žmonėms neturint ko valgyti, Jėzus, pasišaukęs mokinius, tarė: „Gaila man minios! Jau trys dienos žmonės pasilieka su manimi ir neturi ko valgyti. Jei paleisiu juos namo alkanus, jie nusilps kelyje, nes kai kurie yra atėję iš toli“.

Mokiniai jam atsakė: „O iš kur dykumoje gauti duonos jiems pavalgydinti?“

Jėzus paklausė: „Kiek duonos kepalėlių turite?“

Jie atsakė: „Septynis“.

Tada jis liepė žmonėms susėsti ant žemės. Paėmęs septynis kepalėlius, sukalbėjo padėkos maldą, laužė ir davė mokiniams dalyti, ir tie padalijo miniai. Jie dar turėjo kelias žuveles. Jėzus palaimino jas ir taip pat liepė dalyti.

Ir žmonės pavalgė iki soties, ir mokiniai dar surinko septynias pintines likučių. O buvo apie keturis tūkstančius žmonių.

Jis atleido juos ir netrukus, įsėdęs su mokiniais į valtį, nuplaukė į Dalmanutos sritį.

Kiti skaitiniai: 1 Kar 12, 26-32; 13, 33-34; Ps 105, 6–7a. 19–22


Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Rytis Baltrušaitis

„Gaila man“, – sako Jėzus apie neturinčią ko valgyti minią. Ir tam, kad pamatytų, ar savieji suprato, kas yra duona, jų klausia: „Kiek duonos kepalėlių turite?“

Visame aštuntame skyriuje Mokytojas grįžta prie to paties, pakartoja, kad mokiniai suprastų atjautą Viešpaties, kuris pajėgus numalšinti kiekvieno žmogaus alkį. Čia varijuojama 6 ir 7 skyrių temomis: duonos dalijimas, nesupratimas, kurtumas, aklumas, širdies kietumas su atitinkamomis priežastimis.

Viską išsprendžia dvigubas aklojo pagydymas ir dvigubas išpažinimas: Petro apie Jėzų ir Jėzaus apie save patį.

Dar vieną kartą – visuomet dar kartą! – jis duoda duonos ir atnaujina savo gailestingumą. Iš šaltinio nuolat vėl teka vanduo, kad trokštantys galėtų atsigerti. Nepailsta dėl mūsų, mūsų širdžių kietumas neatima jam drąsos. Vėl teikia savo dovanas antrą, trečią, begalinį kartą. Visa istorija yra Dievo kantrybės laikas. Jo meilė, atkaklesnė už bet kokį mūsų pasipriešinimą, nuolatos siūloma, nors ir rizikuoja bet kada būti atmesta.

Eucharistija yra didžiulis slėpinys Dievo, kuris mus išgelbėja mirdamas už mus nusidėjėlius. Nelabai tuo stebimės, nes nesuprantame. Tačiau kasdienis jo atminimas, kiekvienos dienos jo iškėlimas savo širdyje tampa vaistas nuo mūsų kurtumo.

Šis tekstas, kuris atrodo tarsi pirmojo padauginimo pakartojimas, nėra paprasčiausias priedas. Iš tiesų pakartojimas mums yra labai reikšmingas, nes gyvename laike ir nuolat tampame. Augame ir mūsų širdyje lėtai nusėda tai, kas vyksta kasdien. Nepražūva nė viena detalė. Apšvietimas ateina, kai ilgai klausomės; jis yra laipsniškas, vyksta etapais, kaip ir kurčnebylio bei aklojo pagydymas. Todėl ir toliau švenčiame Eucharistiją, o Viešpats mums nuolat save dovanoja.

Šiame pasakojime labiau pabrėžiama Jėzaus atjauta, kurią jis pats išreiškia, ir mokinių nesupratimas.

Atskiriamas duonos ir žuvies išdalijimas ir taip labiau išryškinamas eucharistinis aspektas.

Be to, duonos kepalėliai yra septyni, kaip ir likusių kąsnelių pintinės, - tobulas skaičius, atitinkantis graikiškai kalbančios Bažnyčios diakonų skaičių (Apd 6, 3).

Iš toli ateinantys žmonės primena pagonis. Ir jiems yra duonos. Dar daugiau, jie, kaip ir sirofenikietė, pasisotina pirmieji.

Taigi Jėzus yra pats Tėvo gailestingumas savo vaikams. Mes esame mokiniai ir esame kviečiami vis iš naujo atminti jo duoną. Mūsų užsispyrimą palauš jo kantrybė.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai

KOMENTARAI

Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)

eismo 2010-02-14 11:33

to Vitus. Aciu Dievui, kad Jusu gyvenime yra Dievas, linkiu ir toliau aktyviai ieskoti Tiesos, ir Ja rasti :)

Vitus 2010-02-14 10:58

eismo, aš visuomet pasikliauju žiniomis, o ne tikėjimu. Ir visuomet stengiuosi patikrinti tai, ką man siūlo, ypač, kai tai daro primygtinai. Beje, jeigu manote, kad Dievas yra tik Jūsų kioskelyje ir neužsuka pas kaimyną, tai labai klystate...

Roma 2010-02-13 21:09

Dar vieną nuorodą čia randu. Kristus nėra padalytas. Nors Jo simboliai, kaip ir tikri Jo eucharistiniai pavidalai takie skirtingi. Kristus savyje sujungia dangų ir žemę. Kaip Jo simboliai - žemę ir vandenį.

Jis kalba žodžių palyginimais, kurie reiškia žmonių elgesio ir gamtos reiškinių palyginimus. Kad žmonėms būtų lengviau suprasti. Pvz., Jis sako: ,Veidmainiai, artinantis debesiui, jūs žinote, kad bus audra, tai kodėl neišsiaiškinate šio laiko (Jo aktualaus laiko) prasmės?'

eismo 2010-02-13 21:08

to Vitus, brolau, Esme tame, kad as trokstu tiketi, o Tu nori kompromituoti ... as matau simbolika, o tu atlikimo technologija ... musu poziuriai nesutaikomai skiriasi, taip skiriasi dangus nuo pragaro ... tik Dievo malone gali keisti mus, linkiu sutikti Dieva savo gyvenime.

Roma 2010-02-13 19:02

‚Mes esame mokiniai ir esame kviečiami vis iš naujo atminti jo duoną.‘ Panašiau, kad mes esame labiau kviečiami susimąstyti, Kas Yra tikroji Duona.

Šiandienis duonos ir žuvies padauginimas yra nuoroda į Eucharistiją. Todėl turime ATKREIPTI YPATINGĄ dėmesį, kad tai ne vien duonos, bet ir žuvies padauginimas. Jis gi neliepė padalinti visiems duonos, o kai kuriems dar ir žuvies. Mes žinome, kad ir duona ir žuvis yra Kristaus simboliai. Bet tik simboliai. Mes taip pat žinome, kad Jėzus yra Gyvoji Duona, nužengianti iš dangaus. Eucharistijoje Jis atiduoda mums savo Kūną ir Kraują. Ne vien Kūną, bet ir Kraują, kuriame yra Jo Gyvybė. Mes priimame Dievo Avinėlį, Kuris buvo užmuštas ir vėl atgijo. Jėzus sako: 'Jeigu nevalgysite Žmogaus Sūnaus Kūno IR negersite Jo Kraujo, neturėsite savyje Gyvybės'.

Vitus 2010-02-13 18:57

eismo, esate visiškai teisus. Esmė ne pintinėse, o valgio likučiuose... Aš žinau iš praktikos, kaip atrodo stovykla po 2 dienų stovyklavimo, kai joje būna įsikūrę 500 žmonių. Kai žmonės būna pasiruošę stovyklauti iš anksto, o stovykla pasiruošusi tuos žmones priimti. Todėl ir parašiau, kad neįsivaizduoju kaip tai atrodo dykumoje, kur stichiškai susirenka 4 tūkstančiai žmonių... Jeigu Tamstai svarbiau stebuklas, tai valio, džiaukis juo. Beje, panašius "stebuklus" rodo fakyrai Indijoje, kai iš dangaus yra skinami apelsinai ir vaišinama minia. O pasibaigus vaidinimui, visur po kojomis mėtosi apelsinų žievelės. Ar žinai iš kur jos atsiranda? Kai užhipnotizuota minia "valgo" apelsinus, fakyro pagalbininkas vaikšto ir jas išmėto...

eismo 2010-02-13 10:07

p.s. paskutine eilute: Jis atleido juos ir netrukus, įsėdęs su mokiniais į valtį, nuplaukė į Dalmanutos sritį. Buvo valtys ir pintines juose ...

eismo 2010-02-13 10:02

To Vitus. Milijardus kartu svarbesnis pranesimas apie duonos padalijima anuliuojamams menka buitine detale- pintine, pagalvok kokiame suklaidinime esi, kad galvoji apie tokius menkus dalykus ... o mano vaizduote labai greitai parodo, kaip galejo buti: Jezaus mokiniai- zvejai, taigi ju valtyse (kuriomis jie atplauke i ta nuosalia vieta, vadimana dykuma) visada pilna pintiniu zuvims sudeti, toki vaizda patvirtina ir tai, kad buvo dalinamos zuvys, bet ZMOGAU zvelk giliau, ne pintineje ESME ... telaimina Tave Dievas !

Vitus 2010-02-13 09:23

Visiškai nereali situacija, dirbtinai sukurta ir nepramąstyta iki galo. Pabandykite įsivaizduoti keturių tūkstančių žmonių būrį, susirinkusį dykumoje paklausyti pranašo. Kaip atrodo jų stovykla, kurioje jie praleidžia tris paras. Kur dienomis kepina saulė, kur nėra nei maisto, nei vandens, nei kur atlikti gamtinius reikalus. Kurie ateidami niekuo nepasirūpino, bet užtat atsinešė pintines šiukšlėms surinkti... Gal jums ir pavyks, man tai trūksta vaizduotės :)

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (9)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

Dienos mintis baneris

REKOMENDUOJAME

Kelionė su Bernardinai.lt Nr. 18

Šįsyk norėjome pabrėžti mokinystę, kaip susitikimą su Mokytoju. Susitikimą, kuris keičia gyvenimą. Apie tai geriausia pasakoti kalbinant žmones, kurių gyvenimas švyti susitikimo šviesa.

Brabander

Galvojome, kaip pranciškonams įsitraukti į Klaipėdos miesto šventę, ir nusprendėme, kad būtų prasminga atkreipti dėmesį į miesto ištakas, nutarėme aplankyti tuos Baltijos jūros pakrantės miestus, kuriuose pranciškonai įsikūrė, prieš atvykdami į Klaipėdą.

VII šeimų susitikimas Milane

Milane gegužės 30 d. prasidės VII Pasaulinis šeimų susitikimas, į kurį susirinkusios šeimos iš viso pasaulio apmąstys labai aktualią ir svarbią temą: „Šeima: darbas ir šventė“.

Vaikų chorų šventė Kretingoje

Gegužės 26 dieną Kretingoje vyks XXII Vaikų ir jaunimo bažnytinių chorų šventė „Sveika, Jūrų Žvaigžde“, į kurią tradiciškai susirenka kelios dešimtys vaikų ir jaunimo chorų ne tik iš Žemaitijos, bet ir iš visos Lietuvos.

Vilnius

Šis vienas žodis, įrašytas Jurgio Matulaičio „Užrašuose“, buvo lemtingas dviem žmonėms, dviem žydams: Leo Jofei ir Samueliui Čarny-Nigeriui.