Priėjo fariziejai ir ėmė su Jėzumi ginčytis. Spęsdami jam pinkles, jie reikalavo ženklo iš dangaus. Atsidusęs iš širdies gilumos, jis pasakė: „Ir kam gi ši giminė reikalauja ženklo? Iš tiesų sakau jums: ženklo šiai giminei nebus duota!“

Ir, palikęs juos, jis vėl sėdo į valtį ir nuplaukė į kitą krantą.

Kiti skaitiniai: Jok 1, 1–11; Ps 118, 67–68. 71–72. 75–76

Evangelijos skaitinį komentuoja Vincas Kolyčius

Fariziejai reikalauja ženklo iš dangaus. Skaitome, kad Jėzus „atsiduso iš širdies gilumos“ ir pasakė: „Ir kam ši giminė reikalauja ženklo? Ženklo nebus duota“. Ar neganėtinai Jis davė ženklų? Žmonės staiga stebuklingai pagydavo, demonai būdavo išvaromi, audros nutildytos, duona padauginta, net mirusieji būdavo prikeliami.  Ar neužteko įrodymų, kad Dievas aplankė savo tautą per Jėzų?
 
Panašu, kad ne ženklų stigo. Fariziejai nenorėjo perskaityti ženklų, kuriuos jie matė. Jie užsisklendė, jų širdys užkietėjo. Gal jie iš anksto buvo nusistatę, kaip Dievas turi veikti, ir Jėzaus „ženklai“ jiems netiko.
 
Kaip yra šiandien? Ar Jėzus ir toliau duoda ženklus? Ar vyksta išgydymai, išvadavimai, ypatingi atsivertimai? Taip! Tačiau skepticizmas ir priešiškumas išlieka.  Kliaudamiesi „moksliniu“ požiūriu į pasaulį, daug žmonių netiki, kad Dievas gali stebuklingai keisti žmonių gyvenimą.
 
Ar mes tikime, kad Jėzus ir dabar galingai veikia? Ar tikime, kad pats Jėzus yra Dievo ženklas? Jeigu tuo netikime, tai veltui ieškome kitokių ženklų. Jėzaus asmuo ir Jo Žodžiai yra vienintelis ir galutinis Dievo ženklas.

Bernardinai.lt