Renginių organizatoriai, ne vienerius metus rengiantys tradicines Užgavėnių šventes, pastebi, kad iš visų šios žiemos išvarymo šventės ritualų žmonės dažnai praktikuoja tik kelis.

Esą nebesuvokiama šios šventės prasmė, o žmonės vis dažniau renkasi tik pramogų stebėtojo poziciją. Kaip pastebi lrt.lt pašnekovai, tokia elgsena labiau būdinga didesnių miestų gyventojams.

Tradicinių Užgavėnių švenčių organizatoriai – Lietuvos buities muziejaus ir Kelmės Kultūros centro atstovai – sako, kad šventėse apsilanko daug žmonių, nežinančių tikrųjų Užgavėnių tradicijų.

Kaip teigė pašnekovai, tokia situacija susiklostė dėl to, kad daugelis Užgavėnių tradicijų liko gyvos ir praktikuojamos tik gyvos tradicijos sergėtojų atmintyje. Be to, tradicijoms įgyvendinti mieste nėra tinkamų sąlygų.

Kelmės kultūros centro Jaunimo folkloro skyriaus vedėjos Nomedos Jokubauskienės nuomone, kaimuose, kur „yra išlikusi tikroji Užgavėnių tradicija“, nereikia jokių specialistų, kurie surengtų tikrą žiemos išvarymo šventę. Ją gali suorganizuoti ir patys miestelio gyventojai.

Tuo metu mieste, anot N. Jokubauskienės, situacija priešinga.

„Miestuose Užgavėnėms surengti reikalingi specialistai, bet net ir jie čia Užgavėnių negali padaryti taip natūraliai, gyvai. Šventė nėra natūrali, jei ji nėra išlikusi žmonių atmintyje. Tokiu atveju ji yra tik specialistų parodomosios Užgavėnės.

Kai Užgavėnes organizuodavome Kelmės mieste (dabar jos organizuojamos Bulavėnų ir Kolainių kaimuose), atrodydavo, kad mes, šventės organizatoriai, esame tarsi bendruomenės linksmintojai. Sakykime, reikėjo specialios vietos, apibrėžtos specialios pakylos, susiburdavo miesto žmonės ir stebėdavo mus.

Gal ir gerai, kai žmogus stebi ir supranta, kas yra tos Užgavėnės, bet visai kitas dalykas yra jose pačiam dalyvauti, būti persirengėliu, atlikti visas tradicijas“, – kalbėjo pašnekovė.

Kad dauguma Užgavėnių tradicijų, pavyzdžiui, ant ledo įrengiamos supynės ar važinėjimasis arkliais pakinkytais vežimais yra pritaikytos kaimui, pastebi ir Lietuvos buities muziejaus Ryšių su visuomene skyriaus atstovė Vida Olechnovičienė.

Jos teigimu, dabar Užgavėnės dažnai nebesiejamos net su kaukėmės. Didelei daliai žmonių ši šventė siejasi ir su blynais. Anot pašnekovės, kai kurių žmonių žinios apie Užgavėnes tuo ir pasibaigia.

„Gerai, jeigu žino kaukes ir blynus, bet blynai nėra tradicinis Užgavėnių vaišių patiekalas. Blynais daugiausia vaišinti persirengėliai.

Stengiamės paaiškinti, kodėl per Užgavėnes voliojamasi sniege, kodėl juokiamasi. Kiekviena šventė dabartiniu metu prilyginama pramogai, bet ji turi prasmę. Tai yra apeigos, kurios, kaip žmonės tikėjo, kažkokį rezultatą duoda, pavyzdžiui, mūsų agrarinėje kultūroje – gerą derlių. Tai dabartiniam žmogui atrodo lyg ir nebeaktualu“, – dėstė V. Olechnovičienė.

Pašnekovė kalba ir apie daugiau požymių, liudijančių, kad Užgavėnių tradicijos nyksta.

„Žmonės susvetimėję, nepasibelsi jau pas bet ką, o kai vaikučiai persirengę žydukais eina, iš viso žiūrima kaip į kažkokį ubagavimą“, – pastebėjo V. Olechnovičienė.

Kaip pastebi Lietuvos buities muziejaus atstovė, pastaraisiais metais į Rumšiškes atvyksta vis daugiau jaunimo, išlieka ir nuolatinių, šventę stebėti atvykstančių žmonių ratas, tačiau dauguma iš jų lieka stebėtojais. Retas kuris iš tokių atvykėlių, kaip pastebi V. Olechnovičienė, pasirodo su veidą dengiančia tradicine Užgavėnių kauke. 

Tuo metu mažesniuosiuose Lietuvos miestuose Užgavėnes organizuojantys lrt.lt pašnekovai teigia, kad pas juos rengiamos šventės ne ką prastesnės.

Mažesniuose miestuose Užgavėnių šventės organizavimo rūpesčiai, kaip teigia lrt.lt pašnekovai, ne vienos savivaldybės ar seniūnijos, o visos bendruomenės reikalas.

„Mūsų žmonės iniciatyvūs, bet bendruomenė ir kultūros namai duoda toną. Įsijungia visa bendruomenė, saviveiklininkai, kultūros namai“, – patikino Linkuvos seniūnė Kazimiera Bacevičienė.

K. Bacevičienė pabrėžė, kad Užgavėnės Linkuvoje švenčiamos, o tik stebėtojų čia tikrai nėra.

„Žmonės būna persirengę. Ir perukas, ir kaukė, ir rūbai atitinkami būna“, – pasakojo Linkuvos seniūnijos seniūnė.

Pabradės kultūros centro direktorė Lolita Vilimienė pasakoja, kad per Užgavėnes bendrauja mokytojų šeimos, o Pabradės girininkai turi tradiciją vieni kitus lankyti.

„Anksčiau darydavome Užgavėnes vakare, prie laužo, tačiau tai vieni žmonės ateidavo, tai neateidavo. Jeigu vyksta Užgavėnių eisena, į ją įsijungia daugiau žmonių.

Kiekvienais metais eisena būna teminė. Pavyzdžiui, vienais metais mūsų eisena persirengė jaunaisiais, užsuko į seniūniją ir pareiškė, kad nori susituokti. Seniūnei piršliene teko pabūti.

Per dieną apeiname apie 17 organizacijų. Žmonės labai draugiškai įsijungia į tą žaidimą. Visą laiką būna blynų prisikepę. Manau, kad tokiam mažam miesteliui to tikrai pakanka“, – kalbėjo Pabradės kultūros centro direktorė.

Tuo metu Marcinkonių kaimo bendruomenės pirmininkė Rima Avižinienė sako, kad Užgavėnes paminės simboliškai. Kaimo žmonės susirinks kartu pavakaroti.

„Kam daryti šventę, kurios nebuvo. Etnologai sako, kad Dzūkijoje Užgavėnių nešvęsdavo. Žmonės blynų prisikepdavo, vieni pas kitus nueidavo, išsivirdavo riebią karką ir tuo baigdavosi Užgavėnės Dzūkijoje.

Be to, kaime liko mažai jaunų žmonių. Jeigu anksčiau šokių vakaruose nebūdavo kur kojos pastatyti, tai dabar ateina 10-15 jaunuolių. Išvažinėjo visi ir vaikų mažiau. Žmonės paseno“, – kalbėjo pašnekovė.