Mokiniai buvo pamiršę pasiimti duonos. Jie teturėjo su savim valtyje vieną kepalėlį. O Jėzus juos įspėjo: „Žiūrėkite, saugokitės fariziejų raugo ir Erodo raugo“.

Jie pradėjo kalbėtis, kad neturį duonos.

Tai patyręs, Jėzus tarė: „Kam jūs tariatės neturį duonos? Argi vis dar nieko neišmanote ir nesuprantate, ir vis dar esate be nuovokos? Turite akis, ir nematote; turite ausis, ir negirdite?! Argi neatsimenate, jog penkis kepalėlius aš sulaužiau penkiems tūkstančiams? O kiek pilnų pintinių likučių jūs pririnkote?“

Jie atsakė: „Dvylika“.

„O kai septynis kepaliukus sulaužiau keturiems tūkstančiams, kiek pririnkote pilnų pintinių likučių?“

Jie atsakė: „Septynias“.

Tada jis tarė: „Tai kaipgi vis dar nesuprantate?!“

Kiti skaitiniai: Jok 1, 12–18; Ps 93

 


 

Evangelijos skaitinį komentuoja Vincas Kolyčius

Jėzaus mokiniai, plaukdami per Galilėjos jūrą, pastebėjo, kad turi tik vieną kepaliuką duonos. Pradėjo rūpintis. Jėzus pajuto, kas dedasi jų širdyse, ir tarė: „Kam jūs tariatės neturį duonos? Argi vis dar nieko neišmanote ir nesuprantate?“ Ką tik prieš tai Jėzus su penkiais kepaliukais duonos buvo pamaitinęs penkis tūkstančius vyrų ir daugelį moterų su vaikais. Įspėdamas saugotis fariziejų ir Erodo raugo, Jėzus patarė mokiniams saugotis tų, kurie nenori Juo tikėti.

Kai į tešlą įdedame raugo, ji tarsi išauga. Bet iš tiesų ne tešlos padaugėja, bet oro joje. Kitais žodžiais tariant, raugas iškelia duoną, bet jos nepadaugina, neprideda nieko svaraus. Jėzui rūpi Jo mokiniai ir Jis jiems sako: „Turite akis ir nematote, turite ausis ir negirdite”. Tą patį Jis sako ir mums visiems.

Jėzus atėjo iš esmės radikaliai perkeisti mus. Jis atėjo, kad mes galėtume tapti dieviškojo gyvenimo dalininkais. Yra lengva pradėti rūpintis kasdienėmis problemomis, kurių visada pasitaiko, bet kaip dažnai užmirštame, jog Dievas rūpinasi mumis ir nenori, kad mes nuo Jo nutoltume. Jis nori perkeisti mus, jog taptume dvasiniais vyrais ir moterimis - žmonėmis, gyvenančiais ramybe, džiaugsmu ir neprarandančiais vilties net sunkiausiomis aplinkybėmis.

Patys, žinoma, nepajėgsime taip pasikeisti. Bet Jėzus, stebuklingai padauginęs duonos žmonių minioms, gali ir nori mus atnaujinti. Neapsiribokime per daug pasaulio dalykais ir rūpesčiais, bet su pasitikėjimu kasdien melskimės: „Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien“.  Ne tik fizines, alkiui numalšinti, bet ir dvasinės.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai