Mk 8, 14–21 „Žiūrėkite, saugokitės fariziejų raugo ir Erodo raugo“.
Mokiniai buvo pamiršę pasiimti duonos. Jie teturėjo su savim valtyje vieną kepalėlį. O Jėzus juos įspėjo: „Žiūrėkite, saugokitės fariziejų raugo ir Erodo raugo“.
Jie pradėjo kalbėtis, kad neturį duonos.
Tai patyręs, Jėzus tarė: „Kam jūs tariatės neturį duonos? Argi vis dar nieko neišmanote ir nesuprantate, ir vis dar esate be nuovokos? Turite akis, ir nematote; turite ausis, ir negirdite?! Argi neatsimenate, jog penkis kepalėlius aš sulaužiau penkiems tūkstančiams? O kiek pilnų pintinių likučių jūs pririnkote?“
Jie atsakė: „Dvylika“.
„O kai septynis kepaliukus sulaužiau keturiems tūkstančiams, kiek pririnkote pilnų pintinių likučių?“
Jie atsakė: „Septynias“.
Tada jis tarė: „Tai kaipgi vis dar nesuprantate?!“
Kiti skaitiniai: Jok 1, 12–18; Ps 93
Evangelijos skaitinį komentuoja Vincas Kolyčius
Jėzaus mokiniai, plaukdami per Galilėjos jūrą, pastebėjo, kad turi tik vieną kepaliuką duonos. Pradėjo rūpintis. Jėzus pajuto, kas dedasi jų širdyse, ir tarė: „Kam jūs tariatės neturį duonos? Argi vis dar nieko neišmanote ir nesuprantate?“ Ką tik prieš tai Jėzus su penkiais kepaliukais duonos buvo pamaitinęs penkis tūkstančius vyrų ir daugelį moterų su vaikais. Įspėdamas saugotis fariziejų ir Erodo raugo, Jėzus patarė mokiniams saugotis tų, kurie nenori Juo tikėti.
Kai į tešlą įdedame raugo, ji tarsi išauga. Bet iš tiesų ne tešlos padaugėja, bet oro joje. Kitais žodžiais tariant, raugas iškelia duoną, bet jos nepadaugina, neprideda nieko svaraus. Jėzui rūpi Jo mokiniai ir Jis jiems sako: „Turite akis ir nematote, turite ausis ir negirdite”. Tą patį Jis sako ir mums visiems.
Jėzus atėjo iš esmės radikaliai perkeisti mus. Jis atėjo, kad mes galėtume tapti dieviškojo gyvenimo dalininkais. Yra lengva pradėti rūpintis kasdienėmis problemomis, kurių visada pasitaiko, bet kaip dažnai užmirštame, jog Dievas rūpinasi mumis ir nenori, kad mes nuo Jo nutoltume. Jis nori perkeisti mus, jog taptume dvasiniais vyrais ir moterimis - žmonėmis, gyvenančiais ramybe, džiaugsmu ir neprarandančiais vilties net sunkiausiomis aplinkybėmis.
Patys, žinoma, nepajėgsime taip pasikeisti. Bet Jėzus, stebuklingai padauginęs duonos žmonių minioms, gali ir nori mus atnaujinti. Neapsiribokime per daug pasaulio dalykais ir rūpesčiais, bet su pasitikėjimu kasdien melskimės: „Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien“. Ne tik fizines, alkiui numalšinti, bet ir dvasinės.
Bernardinai.lt
Evangelijos komentarų archyvas
Šventasis Raštas internete lietuviškai
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
"Kiekvienam, kas turi, bus duota, ir jis turės su perteklium, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi.".Suprantu, kad, jei turi Meilės savyje, ji yra kaip tas geras raugas- tik auganti, o jei neturi, tai nėra kam ir augti. Blogas raugas ( „Žiūrėkite, saugokitės fariziejų raugo ir Erodo raugo“)- tai prapuolimas kasdienybėje, rūpesčiuose be Dievo. „Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien“." Visa, ką šiandien gyvename, mums duoda, dovanoja Dievas. Įmaišykime į savo gyvenimus gerojo raugo- Meilės. O to Gero Jis turi apsčiai...dar daug pintinių galima pririnkti nuo mūsų visų stalo ir pamaitinti alkstančius....
Aciu uz gera komentara. Svarbiausia manau dvasine duona,o tada visko bus suteikta apsciai.
Broliai kapucinai
Geda, mano supratimas irgi toks. Gal tai yra mūsų perkeitimas. Kas turi akis tikrai mato MŪSŲ pilnus stalus, nuo kurių trupinių ne vieną alkstantį gali pamaitinti.