Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla kviečia aplankyti jos stendą Vilniaus knygų mugėje ir atrasti naujausias lietuvių autorių knygas.

Kas naujo lietuvių literatūroje? Nacionalinės premijos laureatas Aidas Marčėnas eilėraščių rinkinyje „Dievų taupyklė“ žaismingai improvizuoja, kalbasi su kolegomis, atiduoda pagarbą meistrui Gedai. Sigito Gedos poezijos gerbėjus nudžiugins meilės lyrika – jo vėlyvųjų eilėraščių rinkinys „Siuita Virginijai“. Laurynas Katkus rinkinyje „Už 7 gatvių” svinguoja nuo meditacijos iki balagano, Rimantas Kmita – repuoja (rinkinys „Švelniai tariant“), o Vidmantė Jasukaitytė groja keliais instrumentais (eilėraščių knyga „La Loba. Kas už nieko“). O kur dar Jono Strielkūno poezijos dvitomis, Liūnės Sutemos rinktinė „Sugrįžau“, Alfonso Maldonio rinktinė, Henriko Algio Čigriejaus, Zitos Mažeikaitės, Valdo Gedgaudo, Nijolės Daujotytės, Aurelijos Stankutės (PK) poezijos knygos. Lietuvių poetų eilėraščiai apie Vilnių anglų kalba pasirodė leidinyje “The Echo of Vilnius”su Arūno Baltrėno fotografijomis.

Naujausioje lietuvių prozoje ir eseistikoje vyrauja istorinio laiko tema. Jono Mikelinsko apysaka su detektyvo elementais „Dinozauro ausyje“ mena ir šaržuoja sovietinę tikrovę. Grigorijaus Kanovičiaus apsakymų rinkinys „Debesis, vardu Lietuva“ (vertė A. Paulauskienė ir F. Vaitiekūnas) vaizduoja pusės amžiaus  Lietuvos žydų likimus ir spalvingus charakterius, daugiatautį pokario Vilnių.  Birutės Jonušaitės romanas „Baltų užtrauktukų tango“ vaizduoja įvairių kartų lietuvių emigrantų nuotykius Amerikoje Vytauto Martinkaus romanas „Žemaičio garlėkis“ atkuria pirmojo lietuvių aviatoriaus Griškevičiaus gyvenimą. Net dvi knygos nukelia į kunigaikščio Mindaugo laikus: Justino Sajausko romanas „Voverė ant vilkų tako“ ir Algimanto Bučio studija „Seniausioji lietuvių literatūra. Mindaugo epocha“.

Justino Marcinkevičiaus užrašų ir pokalbių knyga „Pažadėtoji žemė“ apima 1988-2008 metų laikotarpį, Marcelijaus Martinaičio „Mes gyvenome“ - poeto vaikystės laikus ir vietas, Algimanto Mikutos „Kompostas“ – 1996-2005, Mykolo Sluckio „Laiko sūpuoklėse“ – vėlgi kelių dešimtmečių laikotarpį. Rašytojų užrašus, apmąstymus apie gyvenimą, kultūrą papildo operos solistės Nijolės Ambrazaitytės atsiminimai „Skambantys operos klavyrai“, teatrologės Audronės Girdzijauskaitės „Laiškai žiūrovams“. Reikšmingas kultūrinis palikimas – atsiminimų knyga apie Juozą Tumą-Vaižgantą „Neužmirštamas Vaižgantas“ (sudarytojas Alfas Pakėnas), Juditos Vaičiūnaitės memuarinė knyga „Mabre viešbutis“, Nijolės Kliukaitės romanas „Bitė“ (apie rašytoją Gabrielę Petkevičaitę-Bitę). Lietuvių literatūros lobyno serija papildyta P. Cvirkos, E. Mieželaičio, S. Nėries kūrinių tomais. Drąsi politinės publicistikos knyga – Ramunės Sakalauskaitės „Už politikos durų“.

Kas įdomaus vertimų baruose? Indėnų kilmės JAV rašytojos Leslie Marmon Silko romanas „Ceremonija“ (vertė V. Tauragienė) apima šiuolaikinio ir archajinio indėnų pasaulio peripetijas, teigia, jog „yra dalykų, vertingesnių už pinigus“. Skandinavų literatūrą atstovauja garsaus švedų režisieriaus Ingmaro Bergmano romanas „Fani ir Aleksandras“ (vertė Z. Mažeikaitė) ir norvegų rašytojo Jo Nesbo detektyvinis romanas „Raudongurklė“, pripažintas geriausiu visų laikų Norvegijos kriminaliniu romanu (vertė A. Petrauskaitė). Pasaulinis šedevras - Dantės Aligjerio trilogijos “Dieviškoji komedija” antra dalis „Skaistykla“ (vertė S. Geda), amerikiečių romantizmo klasikės Emilės Dikinson poezija (vertė S. Paliulytė).