Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas pristato pirmąkart lietuviškai išleidžiamą Renesanso dvarų aplinką fiksuojančią knygą – Luko Gurnickio romaną Lenkų dvariškis, pirmąkart išspausdintą 1566 m. Krokuvoje. Šis veikalas – Renesanso bestseleris, arba dabarties terminais sakant – glamūrinis romanas.

Lukas Gurnickis, XVI a. humanistas, vienas iškiliausių lenkų Renesanso prozaikų, vertėjas, publicistas, istorikas memuaristas, retorikos žinovas, rašybos normintojas, bibliotekininkas ir kitose veiklos srityse pasižymėjęs asmuo, artimai susijęs su Žygimanto Augusto dvaru ir kitų LDK didikų aplinka, yra labai menkai težinomas lietuvių skaitytojams bei daugeliui senosios Lietuvos kultūros specialistų. Dabar susipažinti su reikšmingu lenkų ir lietuvių kultūrai šio autoriaus veikalu, užgimusiu XVI a. vidurio Vilniuje (manoma, kad L. Gurnickis savo veikalą rašė 1559–1565 m.), turės progą platesni Lietuvos visuomenės sluoksniai. Tokią galimybę suteikia puikus Eglės Patiejūnienės Lenkų dvariškio vertimas iš senosios lenkų kalbos.

Reikia pasakyti, kad L. Gurnickio Lenkų dvariškis – nėra originalus veikalas. Iš tiesų tai – garsaus Vakarų Europoje italų autoriaus, „dvariškio iki kaulų smegenų“, Baldassare Castiglionės Dvariškio knygos (Il libro del cortegiano) vertimas, arba perdirbinys, t.y. paliktas pagrindinis originalo sumanymas ir kompozicija, bet itališko dvaro realijos pakeistos lenkiškomis, o kai kur ir lietuviškomis. Castiglionės Dvariškio knyga, anot literatūros istorikų, viena reikšmingiausių Renesanso epochos knygų (nuolat minima greta Erazmo Roterdamiečio Kristaus kario vadovo ir Niccolo Machiavellio Valdovo), kurioje atskleidžiamas renesansinio žmogaus idealas, parodomas sektinas pavyzdys ir patrauklus deramos gyvensenos modelis. Todėl neretai Castiglionės knygą skaitytojai laikė tiesiog ano meto gerų manierų vadovėliu.

L. Gurnickis, ėmęsis versti šį tuo metu Europoje itin populiarų kūrinį, siekė, kad tekstas būtų „priimtinas lenkiškoms ausims“ ir atitiktų lenkiškus papročius. Kita vertus, šiuo kūriniu L. Gurnickis „tikėjosi į lenkų kultūrinį bei intelektualinį gyvenimą įskiepyti itališkus papročius“. Pasak knygos vertėjos Eglės Patiejūnienės, „tai ką L.Gurnickis padarė su Castiglionės tekstu, lenkų mokslininkai vadina „transponavimu“, „adaptacija“, „įsisavinimu“, „polonizacija“ – šią apibūdinimų kirbinę gražiai vainikuoja vieno literatūros istoriko šūksnis „na, ne vertimas gi“. 

Knygoje aprašomi šmaikštūs ir intelektualūs lenkų dvariškių saloniniai pokalbiai, pvz., kaip tobulam dvariškiui pritiktų pokštauti ir laidyti sąmojus, pateikia nemažai anekdotų ir juokų. Tarp jų randame keturis, kuriuose aprašomi juokingi atsitikimai, įvykę Lietuvoje. Mokslininkų nuomone, kaip tik tie humoristiniai, visiškai autentiško kolorito intarpai leidžia bent iš dalies šį karališkojo sekretoriaus darbą laikyti XVI a. vidurio Lenkijos (pridursime – ir Lietuvos) dvarų ir apskritai bajoriškosios kultūros atspindžiu.

L. Gurnickio knygos Lenkų dvariškis pristatymas vyks Vilniaus knygų mugėje vasario 21 d. 13 val. Forume kartu su dar viena Renesanso dvarų knyga –  Kazimiero Jono Vaišnoravičiaus Kelionė po Europą su jaunuoju kunigaikščiu Ostrogiškiu: 1667–1669 metų dienoraštis (serija Ištakos). Dalyvauja Eglė Patiejūnienė, Mintautas Čiurinskas, Dainius Būrė.

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas