Andrius Navickas. Krikščionys turėtų išstoti iš G. Vagnoriaus vadovaujamos partijos
Po to, kai ponas Gediminas Vagnorius paskelbė, kad neketina keisti partijos, kuriai vadovauja, pavadinimo, tapo kur kas skaidriau. Iki to laiko galima buvo sakyti, kad būrelis žmonių, svajojančių apie politinę įtaką, „užsižaidė“ ir pasidavė pagundai „krikščionio“ sąvoką panaudoti kaip jauką žmonėms, kurie ilgisi tvirtų vertybinių pamatų politikoje ir kurie vis dar puoselėja iliuziją, jog nauja partija gali užlopyti partinės sistemos plyšius. Stiprus ne tas, kuris neklysta, bet tas, kuris sugeba pripažinti klaidas ir jas taisyti.
Tikrai audringa pasipiktinimo reakcija „krikščionis“ turėjo priversti suklusti. Tačiau, kai trūksta išminties ir drąsos, į kritiką reaguojama liguistai. Esą krikščionys demokratai išsigando konkurencijos. Esą niekas negali uždrausti politikams vartoti „krikščionio“ sąvokos. Deja, niekaip nenorėta suprasti, kad naujosios partijos kūrėjai iš didelio rašto išėjo iš krašto. Jie patys sau atrodė gražūs ir protingi ir vis giliau varė save į kampą.
Jau vasario pradžioje pasirodė unikalus Lietuvos istorijoje ekumeninis pareiškimas, kurį pasirašė visų didžiausių Lietuvos krikščionių bažnyčių vadovai. Pareiškime skambėjo griežtas tonas, ir viskas buvo sudėliota labai aiškiai: „Labai skaudu ir liūdna, kuomet šia tikrove kaip priedanga pasinaudoja tam tikros politinės minties grupelė žmonių, net nedrįstančių viešai išreikšti savo veiklos krypties, vertybių, aiškaus savęs identifikavimo Kristaus Asmens atžvilgiu, tikslų ir uždavinių. Toks naujos partijos pavadinimas ir neapibrėžtumas suteikia galimybę įnešti klaidingumo daugelio žmonių sąmonei bei sukelti nemenką sumaištį, o kartais ir išprovokuoti nereikalingą priešiškumą tam kas krikščioniška, pasmerkimą, pažeminimą, atmetimą ir net krikščionio persekiojimą. Tikimės, kad ši naujai įsikūrusi politinė partija priims atsakingus sprendimus, bus drąsi atsisakyti šio pavadinimo ir atrasti kitą politinės minties pavadinimą bei partinį tapatumą Lietuvos politiniame gyvenime.“
G. Vagnorius reagavo labai operatyviai. Jis išplatino pareiškimą, kuriame žadėjo pamąstyti apie tai, kas rašoma hierarchų pareiškime. Tiesa, kartu jis pradėjo keistai teisintis, kad jam tokia krikščionių reakcija netikėta ir sunkiai suprantama.
Naujos partijos steigėjai mąstė beveik dvi savaites. Tiksliau – ir vėl pasikliovė viešųjų ryšių specialistų teiginiu, jog kiekvienas skandalas viešajame gyvenime po poros savaičių užsimiršta. Kaip teigia G. Vagnorius: „Aš maniau, kad problemos jau nebėra.“
Ką gi, politikas Gediminas Vagnorius tikrai turi teisę niekaip nereaguoti į tai, ką sako Lietuvos krikščionių bažnyčių atstovai. Gyvename pasaulietinėje valstybėje ir krikščionys, jei nori priversti G. Vagnorių pakeisti jo vadovaujamos partijos pavadinimą, turi teisme įrodyti, jog toks pavadinimas pažeidžia jų religinius jausmus. Kita vertus, G. Vagnorius, kaip žmogus, kuris bent pastaruosius dvidešimt metų viešai deklaravo, jog yra katalikas, glaudžiai bendravo su įvairiais kunigais ir vienuoliais, šiuo metu demonstruoja nepagarbą Lietuvos krikščionių bažnyčioms.
Simboliška, kad G. Vagnoriaus sprendimas dėl partijos pavadinimo buvo paviešintas Pelenų dieną, kuri kiekvienam primena nuolankumo svarbą.
G. Vagnorius pasirinko – ir dabar kur kas aiškiau. Dabar jau aišku, kad jis žino, ką daro. Atėjo metas pasirinkti ir visiems tiems, kurie dalyvavo steigiant naują partiją. Pasirinkimas labai aiškus: jei yra šioje partijoje narių, kurie mano, jog „krikščionio“ sąvoka nėra politinis jaukas rinkėjams pritraukti, turėtų palikti šią partiją. Visi tie, kurie liks „krikščionių partijoje“, nebeturės teisės sakyti, kad nesupranta, ką reiškia toks jų apsisprendimas – iššūkis broliams ir seserims Kristuje.
Viliuosi, kad tarp „krikščionių“ yra krikščionių, ir jie ras stiprybės pripažinti, jog tikslas įgyti politinės galios negali būti siekiamos tokiomis priemonėmis – namas, kuris statomas ant tokių pamatų, neišvengiamai sugrius.
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
Tai kad nėra krikščionių toje "vakarykščių barščių" partijoje, tad ir išstoti iš jos nėra kam.
Politologai aiškina, kad beatodairiškas naujų partijų kūrimas, ar iš politinio gyvenimo pasitraukusiųjų gaivinimas yra demokratijos ligūstos būsenos rodiklis. Reiškinį atitiktų pilvo pūtimas dėl netinkamos mitybos. Pasireiškia ta būsena vėjavimu. Su garsu ar be jo. Politikoje – su kuo didesniu garsu. Labai panašu, kad panaši būsena ištiko G. Vagnorių. Kita vertus, akivaizdu, kad pastarasis nesuvokia, jog vietoj ramento negalima naudoti kryžiaus; prieš kryžių reikia lenktis ar atsiklaupti. Šviesios Atminties Vyskupas Vaičius, jį pavadino buvusiu bičiuliu. Suprantama, kodėl.
Kęstai, prašykit Kubiliaus kad į pensiją neišeitų, kaip kad įsivaizduojat, priešingu atveju vyriausybės vardu skolintis ir pinigus švaistyti ateis koks Mazuronis, Blinkevičiūtė ar kitas pranašas. Ir gaus visi pensininkai tada pensiją po minimum du tūkstančius litų, bet dėl devalvuoto lito už tuos pinigus galės susimokėti už pusės mėnesio šildymą, o ką jau kalbėti apie bilietą autobusu iki gariūnų...
O ten yra krikscioniu? Cakarukas su ezopu, gal ? O gal vagnorkius, kuris atsuko kita zanda? Uzpakalio zanda, ta prasme ir dar ora pagadino. Tuscia ju. Lai buna jie krikscionys bent patys sau. O kitiems linkiu kuo maziau kreipti demesio i tustybiu muge. Nebegiokite audros metu miniomis po laiva vardu Lietuva. Neduok Dieve banga per borta ismes arba laiva pavojingai isiubuosite. Krikscionys zino, kad niekas nevyksta be Dievo valios. Tiesiog bukime orus ir budrus tos valios vyksmo liudininkai. Ir dalyviai. Saugokime MOTERIS ir vaikus.
"Bręstantis suvokimas, kad patekti į Seimą per būsimus rinkimus šansų turi triskart arba net keturiskart mažiau konservatorių, nei pateko užpernai, gali gerokai apmažinti TS frakcijos Seime narių politinį lojalumą. Tuomet A. Kubiliui dėl daugelio svarbių sprendimų gali tekti kovoti ne tik su opozicija ir neklusniais koalicijos partneriais, bet ir su nuosavos frakcijos nariais. Mažumos vyriausybės sąlygomis tai būtų itin nelengva"[1]. Visi garsiai palinkėkime malonaus poilsio pensijoje ponui Kubiliui. Jei tik sekanti Vyriausybė iš jo tą pensiją neatims. Juk sunkmetis dar Lietuvoje tęsis nežinia kiek.
1. V.Laučius. A.Kubiliaus mažuma, arba kaip dar įmanoma pasitenkinti
Vienas iš niekingiausių būdų atkreipt į savę dėmesį ar įsigyti naudos yra naudojimas simbolių ir sąvokų kurie daliai piliečių brangūs. Deja, tokių niekšelių būna. Tai ir Brown bei į jį panašūs kurie piktnaudžiaudami Kristaus simbolika uždirba pinigus, o mūsuose dabar Vagnorius, kuris piktnaudžiaudamas krikščionių jausmais gviešiasi patekt į valdžią. Nejaugi kas balsuos už tokį niekšelį?
Gerb. Andriau, o ar tai nėra kiek per smulkmeniška...
http://vklase.livejournal.com/154214.html?view=2504806#t2504806
jo, vagnoriui atsibodo namuos ant pečkos sėdėti, užsimanė jis, matyt, didžiavyriu vėl patapti... visi turintys sveiko proto bėkit nuo jo kuo greičiau, bėkit bėkit...
























taisingai Antas pastebėjo: nėr kam iš ten įstoti, nes normalus zmogus nestojo.