Platonas. „Sokrato apologija“

Sakoma, kad nuo Antikos laikų žmonės mažai pasikeitė, o gilia išmintimi pasižymėjusius Antikos filosofų ir poetų veikalus minties skvarbumu – ir mažai kas pralenkė. Ar lietuviai turi galimybę skaityti šiuos iškilius ir fundamentalius kūrinius gimtąja kalba? Ką atspindi klasikinių tekstų vertimų padėtis Lietuvoje: norą šviestis, integruotis, sukurti šalyje klasikos verti mų ir komentarų masyvą ar minimalų domėjimąsi pamatines vertybes aptariančiais tekstais?

Apie tai – „Aidų“ leidyklos ir Klasikų asociacijos diskusijoje, kurios ašis – 2009 metais pasirodęs Platono „Sokrato apologijos“ vertimas ir komentaras bei artimiausiu metu pasirodysianti Arato iš Solų poema „Reiškiniai“.

„Sokrato apologija“ – populiariausias Platono darbas, skirtas politinei filosofijai, moralės santykio su politika ir piliečio ugdymo problemai. „Aidų“ leidykla leidžia seriją išsamių Platono kūrinių komentarų, atspindinčių šiuolaikinius mokslinių tyrimų rezultatus ir pateikiančių kompetentingas kūrinių interpretacijas. Iš graikų kalbos vertė ir vertėjo žodį parašė Naglis Kardelis; komentaro, plano, bibliografijos ir rodyklių autorius – Vytautas Ališauskas. Politinio mąstymo ir ugdymo problemos, formuluojamos tekste, tebėra aktualios šiuolaikinei politinei filosofijai ir ugdymo teorijai. Kita vertus, šis tekstas yra iškilus literatūros kūrinys, atskleidžiantis Platono minčių ir jausmų pasaulį, pasižymintis puikia kompozicija ir priskiriamas prie geriausių antikinių kūrinių pavyzdžių.

„Reiškiniai“ (Phaenomena) – ryškaus helenistinės epochos kūrėjo Arato poema, parašyta apie 276 m. pr. Kr., kurioje aprašomos santykinės žvaigždynų ir žvaigždžių padėtys dangaus skliaute, vienalaikiai Zodiako žvaigždynų patekėjimai ir nusileidimai, suteikiantys galimybę orientuotis naktiniame danguje bei nakties laike, ir meteorologiniai reiškiniai, suvokiami kaip astronomijos mokslo taikymas praktikoje. „Reiškiniai“ iki pat Antikos pabaigos populiarumu prilygo Homero poemoms ir buvo gausiai skaitomi bei komentuojami. Turinio, formos, stiliaus ir adresato požiūriu į Hesiodo „Darbus ir dienas“ orientuotą didaktinę poemą, kuri mus pasiekė visa ir iš esmės nesugadinta, sudaro 1152 hegzametro eilutės.

Diskusija „Klasikos vertimai Lietuvai“ vyks sekmadienį, vasario 21 d., 13.00 val. Salėje 5.3. Renginyje dalyvauja VU Klasikinės filologijos katedros vedėja Nijolė Juchnevičienė, vertėjai Naglis Kardelis, Paulius Garbačiauskas. Renginio vedėjas – filosofas Mantas Adomėnas.