Mažesnieji broliai atliko svarbų vaidmenį nešdami Gerąją Naujieną į Lietuvą. Jie buvo pirmieji misionieriai, kurių veikla paliko tvarius pėdsakus Lietuvos kultūroje. Tai liudija ne tik iki mūsų dienų išlikę didingi architektūros ansambliai (Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčia ir vienuolynas Vilniuje, Bernardinų bažnyčia ir vienuolynas Vilniuje, Šv. Jurgio bažnyčia ir vienuolynas Kaune, Kretingos ir Tytuvėnų vienuolynai ir kt.), bet ir faktas, kad pirmieji raštijos paminklai lietuvių kalba atsirado Lietuvos pranciškonų aplinkoje. Savo sielovadine veikla ir indėliu į Lietuvos kultūrą pranciškonai iki pat jėzuitų įsikūrimo Lietuvoje (XVI a. antroje pusėje) buvo aktyviausiai pasireiškusi vienuolija.

2009 m. Šv. Pranciškaus Mažesnieji broliai minėjo savo veiklos 800 metų jubiliejų, o Vilniaus pranciškonų observantų (bernardinų) konventas – 540-ąsias fundacijos metines. Kartu su Šv. Pranciškaus Mažesniųjų brolių ordinu, leidykla „Aidai“ išleido Šv. Bonaventūros „Sielos vadovas į Dievą“ ir Rūtos Janonienės „Bernardinų bažnyčia ir konventas Vilniuje“ – knygas, skirtas pranciškoniškajam paveldui Lietuvoje įamžinti.

Viduramžių teologo ir filosofo šv. Bonaventūros veikalas „Sielos vadovas į Dievą“ (Itinerarium mentis in Deum), parašytas 1259 metais, yra vienas įdomiausių ir giliausių krikščioniškosios minties tekstų, kuriame savitai sujungiama ir į vieną konceptualų lydinį sulydoma teologinė, filosofinė ir psichologinė problematika.

Šį kūrinį galima skaityti ir kaip teorinį traktatą, kuriame autoriaus požiūris, kaip įprasta scholastinėje brandžiųjų Viduramžių filosofijoje, grindžiamas racionaliais argumentais, ir kaip mistinės teologijos veikalą, atstovaujantį pranciškonų dvasinei tradicijai ir plėtojantį mistines paties šv. Pranciškaus Asyžiečio įžvalgas. Tai reikšmingiausias, originaliausias, didžiausio atgarsio susilaukęs, mistine ir filosofine prasmėmis giliausias šv. Bonaventūros kūrinys, dar Viduramžiais tapęs tiek mistinės teologijos, kuriai svarbus mistinių nušvitimų turinys, tiek ir filosofinės teologijos, kuriai labiau rūpi racionalus teologinių nuostatų pagrindimas, klasika.

Jau 750 metų priklausydamas Vakarų filosofijos ir krikščioniškosios teologijos aukso fondui, šis įstabus kūrinys iki šiol neprarado savo teorinio aktualumo ir viliojančio mistinio žavesio.

„Bernardinų bažnyčia ir konventas Vilniuje“ yra knyga, norintiesiems geriau pažinti Vilniaus praeitį, įsigilinti į vienos iš populiariausių Lietuvoje veikusių vienuolijų kultūros paveldą ir nuostabų šio paveldo paminklą – Šventųjų Pranciškaus ir Bernardino bažnyčią.

Apie bažnyčioje buvusius, prarastus ar iki dabar išlikusius meno kūrinius, jų sukūrimo aplinkybes, paskirtį ir likimą pasakojama žvelgiant per konvento istoriją, vienuolių dvasinio gyvenimo idealus, bendruomenėje puoselėtas tradicijas ir pamaldumo praktikas.

Aptariant kūrinius istorinei atminčiai grąžinama daugelis vardų – per atvaizdus ir kultą mus pasiekusių pranciškonų šventųjų, bernardinų ir bernardinių, jų rėmėjų, geradarių ir eilinių miestiečių.

Rūta Janonienė dirba Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros institute, tyrinėja Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos ir XIX a. Lietuvos dailės istoriją. Yra išleidusi monografijas apie žymius XIX a. dailininkus Joną Rustemą ir Kazimierą Jelskį. Keliolika pastarųjų metų daugiausia dėmesio skyrė Mažesniųjų brolių observantų (bernardinų) meninio palikimo tyrimams, šio ordino istorijos, pranciškoniškosios ikonografijos, dvasingumo tradicijos studijoms. Knyga apie Vilniaus Bernardinų bažnyčią ir konventą yra pirmoji monografija, apibendrinanti šių tyrimų rezultatus. Leidinyje yra 295 iliustracijos, 188 iš jų spalvotos.

Tikimės, jog renginys „Pranciškonų knygos: Šv. Pranciškaus Mažesniųjų brolių ordino 800 metų jubiliejų palydint“ taps džiaugsmingomis šių knygų sutiktuvėmis. Maloniai kviečiame dalyvauti.

Renginys vyks šeštadienį, vasario 20 d., 15.00 val. Salėje 5.5. Dalyvaus br. Julius Sasnauskas OFM, knygos autorė menotyrininkė Rūta Janonienė, istorikas Darius Baronas, VDU Teologijos fakulteto dekanas Benas Ulevičius. Renginio vedėjas – br. Arūnas Peškaitis OFM.

Leidykla „Aidai“