Artėjant antihitlerinės koalicijos pergalės Antrajame pasauliniame kare 65-osioms metinėms, diskusijų apie kruviniausią žmonijos istorijoje konfliktą padaugėjo. Iki šiol karo sukėlėju bei milijonų mirčių kaltininku dažniausiai laikomas nacistinės Vokietijos diktatorius Adolfas Hitleris. Kita karo kaltininkė – totalitarinė J. Stalino vadovaujama Sovietų Sąjunga – nutylima, kaip ir pagrindine Antrojo pasaulinio karo priežastimi tapęs diktatorių sandoris – Ribentropo–Molotovo paktas.

Dešimtmečius pagal sovietinę karo versiją tikinta, kad SSRS kovojo už taiką visame pasaulyje ir stengėsi išvengti karo, kad nespėjo jam tinkamai pasirengti, neturėjo pakankamai naujausios ginkluotės. O 1941 m. birželio 22-osios rytą vokiečių bombos pabiro ant „taikiai miegančių sovietinių aerodromų“. Šiuos mitus įtikinamai griauna leidyklos „Briedis“ 2010 m. išleista sensacinga vieno įžymiausių naujosios kartos Rusijos istorikų Marko Solonino knyga „Birželio 22-oji: katastrofos anatomija“.

Remdamasis ilgą laiką slapta laikyta archyvine medžiaga, statistika ir faktais autorius teigia: „Dokumentai nepaneigiamai liudija, kad Sovietų Sąjungoje slaptoji mobilizacija ir slaptas strateginių karinių pajėgų išskleidimas prasidėjo IKI pirmųjų pabūklų salvių pasienyje, o ne po jų. „1941-ųjų birželį Raudonoji armija rengėsi karui, be to, tokiam, kuris turėjo prasidėti artimiausiomis savaitėmis ar net dienomis“. Rengimosi jam mastai ir karinė SSRS persvara prieš Vokietiją stulbina. Svarbiausios karinės technikos Raudonoji armija turėjo daugiau ir geresnės, negu drauge Anglijos, Prancūzijos ir Vokietijos kariuomenės.

Knygoje autorius atsako, kodėl taip ilgai ir kruopščiai žygiui į Europą rengta didžiausia pasaulyje ir „iki dantų“ ginkluota Raudonoji armija buvo taip lengvai ir gėdingai sutriuškinta. Anot Marko Solonino, tiesa paprasta ir žiauri: daugelis Stalino režimo įbaugintų, nuskurdintų, dvasines vertybes praradusių sovietinių žmonių 1941 m. nenorėjo kariauti ir žūti už valdžią, kuri atėmė iš jų visas teises ir laisves. Knygos autorius teigia: „Aš įsitikinęs, kad Raudonoji armija sutriuškinta 1941 m. būtent todėl, kad didžioji veikiančios armijos dalis paprasčiausiai atsisakė kariauti. Ir nemokėjo, ir nenorėjo. Nebuvo apmokyta ir neturėjo motyvacijos...“

Skirtingas požiūris bei istorinė atmintis turi įtakos net tarpvalstybiniams santykiams. Rusijoje ilgą laiką vyravo sovietinė Antrojo pasaulinio karo istoriografija. Šiuo metu, išslaptinus nedidelę karo archyvų dalį ir paaiškėjus naujų istorinių faktų, stalininė Antrojo pasaulinio karo versija ėmė griūti. Dėl to Rusijai tenka žengti skausmingą žingsnį – iš naujo perrašyti „didvyrišką“ Antrojo pasaulinio karo istoriją. Sovietiniai mitai giliai įsirėžė į rusų tautos savimonę ir bet kokia nauja karo traktuotė žeidžia jausmus.

Markas Soloninas ilgai nerado leidyklos, kuri sutiktų publikuoti jo leidinius. Šiuo metu penkios pasirodžiusios knygos yra paklausiausios, leidžiamos didžiausiais tiražais. Marko Solonino knygos išverstos į čekų, slovakų, lenkų, estų kalbas. Susitikti su Lietuvos skaitytojais autorius atvyksta į šių metų Vilniaus knygų mugę.