Ingrida Vėgėlytė. Kaip išsaugoti partizanų vadovybės būstinę?
Tuo tarpu, kai dešiniųjų valdomų ministerijų nuobodžiuose posėdžiuose mėnesių mėnesius postringaujama, kaip reikėtų išsaugoti Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio vyriausiosios vadovybės būstinę buvusioje Sajų sodyboje, Radviliškio r., keturi šiauliečiai: muzikantai Gintautas ir Kęstutis Gascevičiai, skulptorius Gintautas Lukošaitis ir aktorius Rolandas Dovydaitis, paskelbė pilietinę akciją ir savo jėgomis atliko būtiniausius darbus.
Keturių šiauliečių iniciatyvinė grupė vasario 3 d. išplatino pranešimą spaudai, kuriame rašoma, kad „1990 m. atkūrus Lietuvos valstybę, Mėnaičių ir Balandiškio sodybos buvo paskelbtos nacionalinės reikšmės objektais. 1949 m. vasario 2–22 d. Balandiškio (Sajų) ir Mėnaičių (Miknių) sodybose įvyko garsusis visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas, kuriame buvo apsvarstyta apie dvidešimt klausimų, patvirtinti pagrindiniai kariniai dokumentai – statutai, LLKS sukūrimo direktyviniai dokumentai, aptarta vadovybės struktūra.
![]() |
Čia buvo formaliai patvirtinta sričių sistema ir demokratiškai išrinktas LLKS tarybos pirmininkas – Vakarų Lietuvos (Jūros) srities partizanų vadas Jonas Žemaitis-Vytautas. Aštuoni suvažavime dalyvavę partizanų vadai tapo svarbiausio dokumento – politinės Deklaracijos signatarais. Šis dokumentas buvo skirtas tam laikui, kai bus galimybė atkurti nepriklausomą valstybę – nesvarbu, kiek teks laukti.
Sodybai Mėnaičiuose pasisekė labiau, ten gyvena senieji šeimininkai. Stanislovo Sajaus sodybai Balandiškio kaime likimas buvo nepalankus – sodyba, likusi be nuolat gyvenančių šeimininkų, yra ties visiško sunykimo riba. Per dvidešimt metų laisvos Lietuvos institucijos neparodė valios išsaugoti šį nacionalinį turtą! Iniciatyvinė grupė organizavo pilietinę akciją, kurios metu iš piliečių paaukotų lėšų statoma stoginė, neleisianti pastatui toliau irti“.
Paskelbti ir šios akcijos tikslai. Pirmiausia – išsaugoti Lietuvos nacionalinį turtą – to laikotarpio vienintelę teisėtą parlamento vietą.
- Pagerbti 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signatarus.
- 2010 m. vasario 16 d. atšvęsti 61-ąsias 1949 m. Deklaracijos metines prie LLKS būstinės.
G.Lukošaitis pasakojo, kad apie šios sodybos apverktiną padėtį išgirdęs iš žiniasklaidos. Nelaukdamas pasikvietė architektą Algimantą Černiauską ir nuvyko į Sajų sodybą. Kilęs iš lapteviečių šeimos G.Lukošaitis nutarė su tokia padėtimi nesitaikstyti. Be to, jis tikino, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras šiai mūsų istorijai labai reikšmingai sodybai yra parengęs „tikrą genocido akciją“.
![]() |
G.Lukošaitis tvirtino žinąs, kad Centras ketina šią autentišką sodybą nugriauti ir vietoje jos pastatyti aštuonis žymenis – „betono stulpelius“. Tokie „valdiški“ planai patriotiškai nusiteikusiems šiauliečiams nepatiko. Jie pradėjo rinkti aukas Sajų sodybai konservuoti. Šešis tūkstančius pavyko surinkti nesunkiai. Trejetas žmonių paaukojo po tūkstantį, kiti – po kelis šimtus. Paklaustas G.Lukošaitis paneigė, kad pinigus aukojo buvę politiniai kaliniai ar tremtiniai: aukojo tiesiog Lietuvai ir jos istorijai neabejingi žmonės.
Praėjusį penktadienį, pasitelkus statybininkus iš Kurtuvėnų, darbai buvo baigti. Aplink Sajų sodybą sukaltas aptvaras ir uždengtas stogas. Dabar sodyba nebebus gamtos jėgų toliau naikinama, patikimai, lyg mašina garaže, stovės pridengta. Vyrai prisipažino, kad jiems pritrūko 1,5 tūkstančio litų atsiskaityti už medžiagas.
Šiems darbams tereikėjo 7–8 tūkst. litų. O Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis Krašto apsaugos ministerijos pasitarime dėl Sąjų ir Miknių sodybų atstatymo ir išsaugojimo pateikė daugiau nei pusės milijono litų pirminę sąskaitą! Viskas, ką valstybinės institucijos, nežiūrint buvusių politinių kalinių ir tremtinių prašymų ir reikalavimų, tegalėjo nuveikti mūsų istorinio paveldo išsaugojimui – tai sugalvoti autentišką Sajų sodybą nugriauti!
Šiauliečiai, užkonservavę griūvančią sodybą, šių metų Vasario 16-ąją pakvietė visus švęsti LLKS Vyriausiosios vadovybės būstinėje. Renginys prasidėjo Mėnaičių kaime, prie bunkerio, kuriame buvo pasirašyta Vasario 16-osios partizanų Deklaracijos metines. Vėliau dalyviai nužygiavo į Balandiškio kaimą, S. Sajaus sodybą, kur įvyko šventinis koncertas.
Koncerte susirinkusiems grojo „Skylė“, „Bix“ bei „G&G sindikatas“. Kaip ir iniciatyvūs šiauliečiai menininkai – Gintautas ir Kęstutis Gascevičiai, Gintautas Lukošaitis ir Rolandas Dovydaitis – muzikantai koncertavo nemokamai.
www.lpkts.lt
























































Gal bernardinai galėtų paimti normalų interviu iš dar gyvų šio partizanų susirinkimo liudininkų sodybos šeimininkų? Būtų labai įdomu. Kaip partizanai rinkosi, kaip elgėsi, kaip ten viskas vyko. Nes niekur neteko paskaityti normalių (detalių) prisiminimų apie šį neeilinį įvykį. Tik trumpai. Pvz., atsimenu per TV kažkada rodė interviu su sodybos šeimininke, gyva liudininke. Vos pradėjo kažką konkrečiau įdomiau pasakoti - apie įspūdį dariusį partizanų vadų elgesį, kaip generolas Žemaitis užklojo dar mažą pasakotoją antklode ir liūdnai kalbėjo kodėl net mažiems vaikams tenka vargti, kaip gražiai partizanai melsdavosi -- tūpi žurnalistai iš karto nutraukė ir pradėjo apie sodybos dabartį, pastatų griuvimą ir pan. Ir taip visur. Apie viską, išskyrus konkretų gyvų liudininkų pasakojimą. O juk dar yra kas atsimena, kas matė. Kas įdomiau - visiems matomas apleistų pastatų griuvimas ( tai irgi negerai) ar tikra įvykio istorija?