Lk 9, 22–25 „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teneša kasdien savo kryžių ir teseka manimi“.
Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Žmogaus Sūnui reikės daug kentėti. Jis bus seniūnų, aukštųjų kunigų bei Rašto aiškintojų atmestas, nužudytas ir trečią dieną prisikels“.
Jis pasakė visiems: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teneša kasdien savo kryžių ir teseka manimi. Kas nori išgelbėti savo gyvybę, praras ją, o kas pražudys dėl manęs savo gyvybę, tas ją išgelbės. Kokia būtų nauda, jei žmogus laimėtų visą pasaulį, o save pražudytų ar sau pakenktų?!“
Kiti skaitiniai: Įst 30, 15–20
Evangelijos skaitinį komentuoja Vincas Kolyčius
Trumpa šios dienos Evangelija, bet daug ko galime iš jos pasimokyti. Pirmiausia Jėzus savo mokiniams pasakoja, kas Jo laukia:" reikės kentėti, bus atmestas, nužudytas .... „Petras, kuris ką tik buvo išpažinęs, kad „Tu esi Dievo Mesijas", išgirdęs, kad Jėzui reikės kentėti, surinka: „Nieku gyvu, Viešpatie, tau neturi taip atsitikti.“ Jėzus atsisukęs subarė Petrą: „Eik iš mano akių, šėtone!" (Mt.16:22–23). Ar nepasitaiko, kad ir mes, būdami gana „religingi", bandome Dievui duoti nurodymus?
Toliau Jėzus duoda nurodymus visiems, paaiškindamas kaip Jį sekti. Trys keliai: išsižadėti savęs, nešti kasdien savo kryžių ir sekti Jį.
Išsižadėti savęs – tai su Šventosios Dvasios pagalba apvalyti savo širdį nuo nuodėmingų polinkių, garbės ieškojimo ir stengtis rodyti meilę ir padėti kitiems.
Nešti kasdien savo kryžių – tai ne tik priimti savo kentėjimus ir skausmą, bet neatsisakyti vargo ir sugaišto laiko padedant kitiems, kuriem bet kokia pagalba yra reikalinga. Mūsų pačių kryžius pasidaro lengvesnis, kai palyginame su kitų kryžiumi, kurie serga kokia nepagydoma liga ir kasdien kenčia skausmus. Kaip su tais, kurie kasdien badauja, arba nukentėjusiais Haičio per žemės drebėjimą?
Teseka manimi – tai sekti Jį, paklūstant Jo Žodžiui, kurį randame Šv. Rašte, praleisti laiko maldoje, dažnai (kasdien) patikrinti savo sąžinę.
Jėzus kviečia mus į naują gyvenimą, ne tik po mirties, bet čia ir dabar. Galime atsiduoti pražūtingiems troškimams ir vaikytis šio pasaulio dalykų, bet taip darydami rizikuojame prarasti Dievo mums paruoštą gyvenimą. Jei pajėgiame atsisakyti savęs ir savo gyvenimą atgręžti į Jėzų, Jis mus apdovanoja savuoju gyvenimu. Žiūrėkime į Nukryžiuotąjį, kad išsilaisvintume ir išgytume.
Bernardinai.lt
Evangelijos komentarų archyvas
Šventasis Raštas internete lietuviškai
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
Vėl ryškus pavyzdys, kad Dievo yra viskas nuspręsta iš anksto, o Petro laisvos valios "pasireiškimas" prilygintas šėtono kėslams. Tad nustokite jaudintis, kam skirtas kryžius, tas turės jį nešti, o kam skirta atsiduoti šio pasaulio troškimams, tas atsiduos...
Nemanau, jog čia gera praktika lengvinti savo kryžių lyginant jį su kitų, sergančių ir kenčiančių, sunkesniu kryžiumi.
Pritariu „gintaras1“, jei iš tiesų myli, tai nebereikia stengtis įrodinėti. Yra žmonių, šalia kurių jauti meilę, nors jie garsiai to nedeklaruoja. Abstrakčiai mylėti lengviausia, juk tada esi nepažeidžiamas: niekas neįskaudins, nepažemins, neatstums. O mylėti šalia esančius... reikalauja pastangų. Ši pamoka prasideda nuo meilės artimui. Dievo troškimas: „Mylimieji, mylėkime vieni kitus, nes meilė yra iš Dievo“(I Jono 4;7). Tas kuris mus sukūrė, žino ką mes galime šiandien ir kur mums dar augti. Manau, kad tikri dalykai ateina pamažu ;)
:) O kas sakė, kad gyventi ir mylėti yra lengva? Jėzus to niekada nesakė. Tik žadėjo, kad „Palaiminti jūs, vargdieniai, nes jūsų yra Dievo karalystė. Palaiminti, kurie dabar alkstate, nes būsite pasotinti. Palaiminti, kurie dabar verkiate, nes juoksitės..." Todėl „jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teneša kasdien savo kryžių ir teseka manimi. Kas nori išgelbėti savo gyvybę, praras ją, o kas pražudys dėl manęs savo gyvybę, tas ją išgelbės..." Tai reiškia, kiek Meilės turėsi savyje, tiek jos ir matysi aplink, tiek džiaugsies šio gyvenimo dovana,reiškia tiek būsi laimingas. Dievas nėra abstraktu. Jis yra mumyse, kitame. Ir tuose, ant kurių lyja tas pats lietus ir taip pat saulė šviečia.
O man gaila, kad vakarykščių komentarų neduoda bernardinai.lt paskaityti, norėtųsi manyti, kad dėl techninių nesklandumų. Bet tai jau kartojasi..
O man atrodo, kad reikia ne stengtis rodyti meilę, o mylėti, yra skirtumas. To meilės rodymo jau pilni kampai, o tikros meilės nė su žiburiu nerasi. Tikroji meilė yra mūsų širdyje ir ji prasideda nuo mums artimiausių žmonių. Abstrakčiai mylėti visą pasaulį - tai meilės parodija, tai tik tuščia teorija, meilė gali būti tik konkrečiam asmeniui.
Broliai kapucinai
Panašu, kad bernardinai.lt vykdo cenzūrą. Gerai suprantu, ką Jėzus kalba apie seniūnų ir kunigų Jo asmens atmetimą. Gerai Česlovas Kavaliauskas šiandien pasakė, maždaug, kad užkratas valdžia nuveda prie lovio. Jiems terūpi ne daugiau kaip šiltas užantis. Nepažodžiui.