Sekmadienio vakarą didelis būrys jaunimo susirinko į jau tradicija tapusį renginį „Valentino diena kitaip“. Džiugu, kad Kauno arkivyskupijos salė tiesiog plyšo, nesutalpino visų norinčiųjų dalyvauti šiame renginyje. „Jei gali, meilės duok!“ – taip pavadintas renginys šiemet išsiskyrė ir organizatorių gausa: į jį kvietė, vienaip ar kitaip padėjo organizuoti visas būrys įstaigų, organizacijų, tarp kurių galima paminėti Kauno arkivyskupijos jaunimo centrą, Kauno arkivyskupijos kuriją, Pranciškoniškojo jaunimo tarnybą, Kauno kunigų seminariją, Šeimos centrą, Jono Pauliaus II piligrimų centrą, Kauno akademinės sielovados komandą.

Kasmet šiam renginiui ieškoma naujų veidų ir naujų formų, tačiau po truputį atsiranda ir tam tikros tradicijos, kaip antai organizatorių rankomis keptas obuolių pyragas, kuriuo ir šiemet buvo vaišinami visi susirinkusieji. Džiugu, jog šiais metais į programą įsiliejo pranciškoniškojo jaunimo atstovai. Dera paminėti tai, jog susirinkę į metinį susirinkimą Kaune, daugiau nei septyniasdešimt žmonių sekmadienio popietę išėjo į vadinamąsias misijas – įvairiose Kauno miesto vietose skelbė Gerąją Naujieną, nepamiršdami jaunų žmonių pakviesti į renginį. Matyt, pastangos nenuėjo veltui – Valentino dieną švęsti kitaip susirinko arti tūkstančio žmonių.

Renginys prasidėjo pranciškoniškojo jaunimo parodyta drama „Meilės elgetavimas“. Pagrindinis veikėjas ieškojo meilės, tačiau jos negalėjo duoti nei geras įvaizdis, nei naudos siekimas, nei šiandien, deja, populiari meilė su sąlyga. Iš tiesų žmogus pavargsta nuo visko: nevilties, neišsipildžiusių svajonių, ledinės širdies. Visi šie dėmenys apibūdina ne ką kita, kaip tik neįgalią meilę, kurios apraiškų visuomenėje tenka matyti vis daugiau.

Atsakyti į klausimą: kas yra tikroji meilė ir kaip ją atpažinti? – buvo pagrindinė vakaro tema. Brolis Paulius Vaineikis OFM pakilo į sceną, rankose laikydamas degančią žvakę. Kalbėdamas susirinkusiesiems, jis klausė: ar šiandien žmogus išdrįsta bent prašyti tikrosios meilės? Nes tikroji meilė netelpa į standartus. Iš tiesų kiekvienas žmogus sukurtas meilei ir iš Meilės, nes prie kiekvieno prisilietė Dievo rankos. Dievo, kuris, kaip sako apaštalas Jonas, yra Meilė. Todėl kiekvienas žmogus, pasak brolio Pauliaus, yra pašauktas meilei. O mylime iš tiesų tik duodami, nes duodami – gauname. Tokia yra tikrosios meilės paslaptis. Tobulas dovanojimo pavyzdys, kaip sakė kunigas Paulius, yra Jėzus Kristus – tas, kuris save dovanojo dėl kiekvieno žmogaus.

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, sveikindamas susirinkusiuosius, prisiminė seserį vienuolę Adą Urbonaitę, kuri sunkiais priespaudos metais dalijo ir skleidė Kristaus meilę, perrašinėdama katalikiškas knygas, rūpindamasi leidinio jaunimui „Rūpintojėlis“ leidyba. Per savo gyvenimą sesuo perrašė apie penkis šimtus įvairių knygų. Arkivyskupas pažymėjo, jog tikra meilė yra nuoširdus dalijimasis. Tai meilė be trūkumų, kuri neįskaudina, neapiplėšia, bet praturtina. Ganytojas linkėjo išmokti iš širdies dovanoti- pajusti tikrą, nuoširdų dalijimosi džiaugsmą.

Vėliau pranciškoniškasis jaunimas pristatė savo organizaciją, kurios skyriai yra įsikūrę Vilniuje, Kaune, Kretingoje, Klaipėdoje ir Telšiuose. Pagrindinis šios organizacijos tikslas – bendradarbiauti, keliauti kartu pašaukimo keliu. Iš tiesų šiandien labai svarbu nesibijoti ištiesti ranką tam, kuris šalia, nes dalijimosi meilė galima tik tarp kelių žmonių. Tik taip ji pranoksta visus laikinus jausmus.

Vakarą papuošė Vilniaus Bernardinų bažnyčios jaunimo grupė „Apaštalai“, atlikusi keletą šlovinimo giesmių.

Renginio pabaigoje arkivyskupas Sigitas Tamkevičius organizatoriams ir visiems dalyviams suteikė palaiminimą.