Vasario 18 d. kino teatre „Pasaka“ rodomomis dokumentinių filmų premjeromis „Tibetiečių žinia: budizmas” ir „Tobulo mokytojo žodžiai“ prasideda pirmą kartą Lietuvoje rengiamas filmų apie budizmą festivalis „Budos kine“.

Festivalio programoje – 7 premjeros, debatai su filmo „Senovės Tibeto beieškant“ režisieriumi Thomu Schmidtu bei pažintinės paskaitos apie budizmą. Vilniuje festivalis vyks vasario 18- 24 d. kino teatruose „Pasaka“ ir „Skalvija“. Vėliau festivalis persikels į Kauną, Šiaulius, Panevėžį ir Klaipėdą.

Festivalį organizuoja Tibeto kultūrinio ir dvasinio palikimo išsaugojimu besirūpinanti asociacija „Tibeto kultūros namai“.

Kviečiame susipažinti su viena iš festivalio premjerų - Lesley Ann Patten dokumentiniu filmu - „Tobulo mokytojo žodžiai“.

Dokumentinio filmo „Tobulo mokytojo žodžiai“ siužetas iš pirmo žvilgsnio atrodytų visai paprastas. Jame sutinkame tris vakariečius, pasirengusius žengti dvasinio nušvitimo keliu. Jie jau seniai pasirengę priimti aukščiausią budizmo tiesą. Trūksta tik vieno – Mokytojo. O juk budizmas moko, kad be mokytojo pasiekti tikrojo nušvitimo neįmanoma.

Filmo žiūrovų laukia ilga, jaudinanti ir neįtikėtinų atradimų kupina kelionė nuo triukšmingų Niujorko ir Londono gatvių, nuo tūkstantinės minios gausmo pasaulio futbolo taurės varžybose Vokietijoje iki mistinės tylos ir kalnų karalystės – Butano.

Šioje kelionėje filmo herojus lydi ne tik viską matanti kameros akis, bet ir skvarbus vieno žinomiausių pasaulyje budizmo mokytojų - Dzongsaro Kjentses Rinpočės žvilgsnis. Mokytojo buvimą galime justi kiekvieną akimirką – net ir tuomet, kai šis mikliai išsisuka nuo bendravimo ar tiesiog paslaptingai dingsta - dienai, savaitei ar mėnesiui, visą tą laiką versdamas savo mokinius keisti ne tik planus, bet ir nusistovėjusius įpročius. Dzongsaras Kjentse, nuoširdžiai įsijautęs filmavimą ar futbolo varžybas, tuo pat metu skatina nepamiršti, jog visa tai - tik iliuzija, kurią atkakliai kuria mūsų pačių protas, moko juos įsigilinti į savo pačių lūkesčius bei troškimus ir suvokti, kad tik mūsų prote slypi bet kokio kentėjimo šaltinis.

Be žymiojo budizmo mokytojo Dzongsaro Kjentses ir jo mokinių filme sutiksime ir tikrų kino įžymybių. Vienas iš jų – garsusis italų režisierius Bernardas Bertoluccis, sukūręs tokius nepamirštamus filmus kaip „Paskutinis Tango Paryžiuje“, „Paskutinis Imperatorius“, „Konformistas“ , „Svajotojai“. 1993 metais kurdamas „Mažąjį Budą“ B. Bertoluccis prašė Dzongsaro Kjentses patarimų ir konsultacijų. Tai davė apibusę naudą: kino maestro įgijo galimybę giliai suvokto budizmo esmę, o budizmo mokytojas susipažino su kino pasauliu ir vėliau net pats ėmėsi kino režisieriaus darbo: 1999 metais jis sukūrė filmą „Išdykę vienuoliai“, o 2003 - aisiais kino juostą „Keliautojai ir Magai“. Šie filmai taip pat įtraukti į festivalio „Budos kine“ programą.

Dar vienas filmo veikėjas – Holivudo žvaigždė, kovos menų meistras ir praktikuojantis budistas Stevenas Seagalas. Neseniai šis garsus aktorius nustebino pasaulį, atskleisdamas, jog 1997 m. jis buvo atpažintas kaip Paljulo vienuolyno brangenybių saugotojo Čungdrago Dordžės reinkarnacija. „Vienas iš didžio mokytojo požymių yra tai, kad niekas iš tiesų negali žinoti kas jis - idiotas ar didis meistras“ - sako jis filmo žiūrovams.

Filme yra ir daugiau įdomių veikėjų. Vienas iš jų - Gesaras Mukpo, kuris sulaukęs trejų metų amžiaus buvo atpažintas kaip mokytojo Sečeno Kongtrulo Rinpočės atgimimas. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad Gesarą Mukpo labiau domina krepšinis ir sportiniai automobiliai, nors filme jis viešai skelbia parduodąs savo titulą E-bay aukcione už pradinę 25 000 dolerių kainą, iš tiesų šis žmogus yra tikrų tikriausias atsiskyrėlis.

Taigi, filmo žiūrovų laukia ne tik gilios budizmo mokytojo įžvalgos ir nepakartojami Butano karalystės vaizdai, bet ir daugybė susitikimų su žmonėmis, kurių kiekvienas atskleis vis naujus horizontus, atsiveriančius šioje neįtikėtinoje kelionėje savęs link.

Amerikoje gimusi, o dabar Naujosios Škotijos Halifakso mieste gyvenanti filmo prodiuserė ir režisierė Lesley Ann Patten budizmą praktikuoja jau 20 metų. Tiek pat laiko ji kuria ir televizijos bei kino filmus, jau spėjusius pelnyti tarptautinį pripažinimą. Pirmasis A. Patten kūrinys „Loyalties“ („Ištikimybė“) Amerikos Kino Instituto festivalyje nominuotas kaip vienas iš dešimties geriausių 2000 metų dokumentinių filmų bei laimėjo „Kanados apdovanojimą“. Už savo antrąjį filmą, „Voice Set Free“ („Išlaisvinantis balsas“) 2001 m. A. Patten pelnė „Gemini“ apdovanojimą geriausio režisieriaus darbo nominacijoje.