Valstybės kontrolės atliktas atsinaujinančių energijos išteklių auditas rodo, kad Lietuva turi visas galimybes iki 2020 metų iš jų gauti 20 proc. energijos, kaip reikalauja Europos Komisija. Tai sudarytų sąlygas turėti pigesnę elektrą ir šilumą, padidinti šalies energetinį nepriklausomumą. „Tačiau pasiekti numatytą tikslą trukdo tai, kad atsinaujinančių energijos išteklių nesugebama panaudoti kompleksiškai ir, kaip toje pasakėčioje – vežimą ne tempiame, o tampome į skirtingas šalis“, – teigia valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Viktoras Švedas.

Auditoriai atkreipė dėmesį, kad nepasitvirtino daugelis 2007 m. priimtos Nacionalinės energetikos strategijos prognozių. Praėjusiais metais iškastinis kuras brango daug greičiau, nei buvo prognozuota, iki 2015 metų nebus pradėta eksploatuoti nauja atominė elektrinė, šalies aukštos įtampos elektros tinklai iki 2012 metų nebus sujungti su Skandinavijos šalių ir Lenkijos tinklais. Tačiau Nacionalinė energetikos strategija nebuvo atnaujinta, įvertinant pasikeitusias šalies vidaus ir išorės aplinkybes.

Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimu grindžiama Lietuvos energetika galėtų būti veiksminga priemonė ne tik siekiant ypač svarbaus šaliai tikslo – užtikrinti energetinę nepriklausomybę, bet ir sprendžiant aplinkos apsaugos problemas, nes tam pakanka Lietuvoje esančių šių išteklių rūšių ir jų kiekio. Šalyje yra tokių atsinaujinančių energijos išteklių, kurių neturi kaimyninės šalys, pavyzdžiui, geoterminė energija, kurią būtų galima panaudoti elektrai gaminti. Pagal biomasės potencialą, tenkantį vienam gyventojui, Europos Sąjungoje Lietuva užima antrąją vietą, o pagal tinkamą gaminti biodegalus – pirmąją vietą. Taigi, Lietuva turi pakankamai atsinaujinančių energijos išteklių rezervų, kad galėtų ne tik įvykdyti savo įsipareigojimus, bet ir juos viršyti, taip padidindama šalies energetinį saugumą. Auditorių nuomone, šios galimybės gali būti neišnaudotos arba išnaudotos neefektyviai, jei nebus užtikrintas kompleksinis šių išteklių rezervų naudojimas, apimantis ne tik energijos gamybą, bet ir jos tiekimą bei vartojimą.

Valstybiniai auditoriai nurodė atvejus, kai atsinaujinantys energijos šaltiniai naudojami neracionaliai. Pavyzdžiui, Klaipėdoje šilumos poreikiui vasarą užtikrinti dabar pakaktų geoterminės jėgainės pagamintos energijos, naudojant geoterminį vandenį ir gamtines dujas. Tačiau šiame mieste jau pradėtas įgyvendinti dar vienos šilumą gaminsiančios komunalinių atliekų deginimo jėgainės statybos projektas. Vasarą abi šios jėgainės pagamins perteklinės energijos, nes dėl technologinių darbo ypatumų jų stabdyti negalima. Tuo tarpu komunalinių atliekų deginimo energija galėtų būti panaudota geoterminėje jėgainėje, pakeičiant dalį joje naudojamų gamtinių dujų.

Auditoriai konstatavo, kad būtina užtikrinti vėjo ir saulės jėgainėse pagamintos energijos balansavimą ir rezervavimą. Pažymėta, jog šiuo metu projektuojamos jungtys su kitų šalių energetinėmis sistemomis ne visai pritaikytos tokiam tikslui. Tam, kad vėjo energija galėtų pakeisti kuo didesnę iškastinio kuro energijos dalį, elektrai rezervuoti ir balansuoti turėtų būti naudojama kuo daugiau atsinaujinančių energijos išteklių. Šias funkcijas galėtų vykdyti hidroakumuliacinės, hidroelektrinės ir biodujų elektrinės.

Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, neorientuoti į „žaliosios“ energijos gamybos plėtrą, todėl gali būti nepasiekti pagrindiniai šių išteklių naudojimu grindžiamos energetikos plėtros tikslai: mažinti klimato kaitą, didinti šalies energetinį saugumą, mažinant šalies priklausomybę nuo iškastinio kuro importo.

Šalyje rapsams ir grūdinėms kultūroms auginti, perdirbti ir transportuoti naudojama ir iškastinio kuro energija. Dėl to didėja importuojamų energetinių išteklių poreikis, į atmosferą išmetama daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, didėja degalų kainos. Todėl auditoriai abejoja, ar biodyzeliną galima vadinti „žaliuoju“ kuru. Biodegalų gamintojai neišnaudoja turimų gamybinių pajėgumų, tačiau Lietuvos vartotojai negali biodegalų naudoti daugiau, nes transporto priemonės nepritaikytos naudoti kurą, turintį daugiau kaip 5 procentus biodegalų.

Valstybinių auditorių nuomone, Lietuvoje kol kas nesukurta subalansuota ir stabili atsinaujinančių energetikos išteklių plėtros skatinimo sistema, todėl šiuos išteklius negalima maksimaliai ir racionaliai panaudoti energijos gamybai, suderinti energijos gamintojų ir vartotojų interesus.

Audito ataskaitoje pateiktos rekomendacijos, kuriomis siekiama, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos plėtoti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą: pakoreguoti Nacionalinę energetikos strategiją ir kai kuriuos šią sritį reglamentuojančius teisės aktus, patobulinti šių išteklių naudojimo skatinimo sistemą, padidinti gaminamos energijos „žaliąją“ dalį.

Valstybės kontrolės inf.