Urbanizuoto žmogaus gyvenimas mieste iš esmės yra nykus. Senoliai sako, kad egzistencija „ant akmens“ yra gana sunkus dalykas. Sutinku, tačiau yra ir tam tikrų „prašviesėjimų“, kai atsiradęs vienoje ar kitoje specifinėje miesto vietoje nustėrsti: čia gyvenimo vijos susipynusios kitaip, laikas kitoks ir patys žmonės kitokie. Kai pirmą kartą su dukra įžengiau į Kauno apskrities viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyrių, aiškiai suvokiau, kad anksčiau ar vėliau čia gims pokalbis.

Su bibliotekininke Jadvyga Staugaitiene bendravo Valdas Kilpys

Beveik pusę metų su dukra lankomės Kauno apskrities viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje ir spėjome pajusti tą sunkiai nusakomą nuotaiką, kuri tvyro čia. Atrodo, kad dirba puikus kolektyvas...

Vaikų literatūros skyrius skaitytojams duris atvėrė 1965 metais. Su mūsų skyriumi užaugo ne viena skaitytojų karta. Per keturis dešimtmečius ne kartą keitė savo veidą: keitėsi patalpos, fondai, darbuotojai, aptarnavimo metodai ir kt. Šiuo metu skyriuje dirba 4 kvalifikuotos bibliotekininkės. Viena darbuotoja turi pedagogo kvalifikaciją.

Tikiuosi, kad mūsų kolektyvas, fondai, aplinka pateisina Jūsų, skaitytojų, lūkesčius. Būtent Jūsų, o ypač mažųjų, nuomonė, mums, čia dirbantiesiems, yra svarbi ir kartu įpareigojanti.

Kiek metų Jūs pati čia trūsiate? Kokios priežastys pastūmėjo tapti bibliotekininke?

Vaikų literatūros skyriuje dirbu daugiau nei 20 metų ir tuo džiaugiuosi. Būtent vaikai skatina pasitempti, įpareigoja mokytis, ir ne tik... Na, o priežastys? Priežastys labai paprastos: knyga lydėjo nuo vaikystės. Mėgau klausytis mamos sekamų pasakų, dainuojamų lopšinių, lankytis kaimo bibliotekoje. Vėliau, lankantis bibliotekoje, kurioje dabar pati dirbu (tuo metu K. Donelaičio g. 8 buvo įsikūrę visi skyriai), buvau sužavėta darbuotoju, kuris vedė ekskursiją: jo kalba, žiniomis, mokėjimu bendrauti... ir užburti! Gal tuokart ir buvo pasėtas grūdas?

Gal galite nors apytiksliai pasidalyti skaitytojų statistika: kiek vidutiniškai ateina jų kasdien? Kiek viso yra užsiregistravusių?

Skyriuje skaito ikimokyklinio amžiaus vaikai, I-IX klasių moksleiviai ir tie skaitytojai, kuriuos domina vaikų literatūra arba jie yra neabejingi vaikų literatūrai. Pernai skyriuje užregistruota 2,7 tūkst. skaitytojų. Palyginti su ankstesniais metais, daugiau užregistravome ikimokyklinio amžiaus vaikų bei suaugusių skaitytojų, ir tai mus džiugina. Manau, kad tam įtakos turi bendradarbiavimas su ikimokyklinio amžiaus įstaigomis, mokyklomis (skyriaus reklama) bei tėvų pastangos ir noras padėti vaikui pažinti pasaulį, užimti laisvalaikį (knyga – vienas iš tokių būdų).

Daug tai ar mažai?

Manau, kad nemažai. Kiekvienas vaikas, būsimasis skaitytojas bibliotekoje ir mūsų skyriuje yra laukiamas!

Dirbate čia jau keliasdešimt metų, tad puikiai jaučiate dabarties jaunųjų skaitytojų nuotaikas, skaitymo madas. Kas ir kaip pasikeitė šioje srityje? Kokios apskritai dabar yra vaikų literatūros tendencijos? Prieš kelerius metus prasidėjęs vaikų literatūros renesansas tebesitęsia?

Prieš kelis dešimtmečius buvo populiari nuotykinė, fantastinė literatūra, knygos apie indėnus, apie gamtą ir gyvūnus, apie žymius žmones, pasaulio kultūras ir, žinoma, pasakos (ypač H. K. Anderseno, brolių Grimų).

Buvo žinomos ir skaitomos autorių J. Avyžiaus, K. Sajos, P. Cvirkos, V. Petkevičiaus, J. Baltušio, A. Zurbos, A. Volkovo, N. Nosovo, A. Diumos, T. M. Rido, Dž. Londono, S. Lemo, A. Bulyčiovo, Strugackių, Dž. F. Kuperio, L. Henrich-Velskpof, K. Majaus...

Tuo metu ypač populiarios buvo knygų serijos: Prano Mašioto knygynėlis, Noriu žinoti, Pasaulio pasakos, Nuotykiniai užsienio rašytojų kūriniai, Drąsiųjų keliai, Zenitas, Siluetai, Horizontai.

Dabar esame pasauliui matomi, mokomės. Knyga tapo komercine preke. Kūrėsi naujos leidyklos, ieškoma naujų autorių, verčiama iš originalių kalbų... Lietuva tapo Tarptautinės vaikų ir jaunimo knygos asociacijos nare (IBBY Lietuvos skyrius), pradėtas leisti žurnalas Rubinaitis. Į skaitymą atkreipia dėmesį Seimas ir Vyriausybė, 2008-ieji paskelbiami Skaitymo metais, vyksta įvairūs renginiai, vykdomi įvairūs projektai, susiję su skaitymu ir knyga. Renkamos Metų knygos, skaitomiausių knygų penketukai, vyksta knygų mugės... Pradedama akcentuoti šeimos svarba ankstyvajam ugdymui.

Manau, kad visais laikais vaikai ir paaugliai ieško geros knygos, kurioje ryškūs veikėjų paveikslai, dinamiškas siužetas, emocionalus pasakojimas, graži kalba  knygos, kuri mokytų, lavintų... ir užburtų. Mažieji skaitytojai pageidauja  ir jiems tai yra svarbu – gražiai iliustruotų knygų.

Pastaraisiais metais sulaukėme paveikslėlių knygelių, geros paauglių literatūros. Norėčiau paminėti skaitomas serijas, pvz., 10+, H. K. Anderseno premijos laureatai, Beveik suaugę, Po vienu stogu, Išpažintys, Mokinio skaitiniai, Pradinuko biblioteka, 33 eilėraščiai, Pasaulio pasakos.

Ir dabar yra populiari fantastinė literatūra: paaugliai noriai skaito serijos Pasaulinės fantastikos Aukso fondas knygas, S. Kingo kūrinius. Vis dar mėgstamos knygos, kuriose išreiškiami stiprūs jausmai, yra komiškų situacijų (pvz., tokie autoriai: Š. Brontė, Džeromas K. Džeromas, Z. Lencas, J. Hašekas) arba juose atsispindi paaugliams svarbūs klausimai, mokyklos gyvenimas (pvz., Dž. Selindžerio knygos).

Mažesnieji skaitytojai neabejingi pasakoms, nuotykiams ir, žinoma, komiksams. Norėčiau pasidžiaugti tėvais, kurie yra neabejingi vaikų literatūrai, domisi ką skaito vaikai (vaikams). Tėvai noriai skolinasi ir skaito vaikams tokias paveikslėlių knygeles, kaip: Petsono tortas, Bėk, Zenta! Raudonas kamuolys  arba spėjo įvertinti B. Poter mažąsias knygeles.

Jaunesnieji skaitytojai pageidauja V. V. Landsbergio, G. Adomaitytės, S. Poškaus, A. Karosaitės, R. Skučaitės, A. Kasparavičiaus, G. Morkūno, V. Račicko, A. Lindgren, O. Proislerio ir kt. knygų. Vyresniems mūsų skaitytojams patinka M. Burgeso, M. Cabot, J. K. Rowling, H. Ulrich, L. Renison ir kt. knygos.

Pasikeitė ir skaitymo įpročiai: darbo dienomis (mokslo metais) skyriuje apsilanko vidutiniškai 80 lankytojų, vasaros mėnesiais sulaukiame iki 150 lankytojų. Būtent, vasara mūsų skyriuje  pagyvėjimas. Na, o šeštadienius mes vadiname ,,tėvų ir vaikų diena“. Anot mažojo skaitytojo Rapolo, čia galima ateiti ne tik paskolinti knygų ar žurnalų, bet čia tiesiog gera pabūti. Taigi, vaikai skaito įvairią literatūrą savo malonumui arba mokytojo nurodytą.

Kaip vertinate vis populiarėjantį internetą? Ar jis „nekiša kojos“ vaiko skaitymo įpročiams?

Mano nuomone, knyga ir internetas gyvena greta. Jeigu šeimoje yra įprotis skaityti, jei vertinama knyga, skaitoma ir bendraujama, manau, toks vaikas bus neabejingas knygai ir skaitymui. O internetas bus tik papildoma priemonė paieškai, bendravimui.

Beje, peržiūrėjau Vaikų literatūros skyriaus informaciją internete: kiek ten visko! Sakykite, ar ši informacija pasiekia adresatą? Galbūt norint, kad vaikai labiau skaitytų, reikėtų aktyvinti veiklą virtualioje erdvėje?

Šiuo metu kaip tik yra kuriama internetinė Vaikų literatūros skyriaus svetainė. Joje bus pateikiama vaikams aktuali informacija, nuorodos. Veiks forumas, kuriame bus galima bendrauti, ieškoti bendraminčių, atsakymų į rūpimus klausimus, siūlyti naujas veiklas bei dalyvauti skyriaus projektuose.

Kol kas bibliotekos tinklalapyje www.kvb.lt yra pateikiama bendra informacija apie skyrių, tokia kaip darbo laikas, pagrindinės paslaugos, literatūros apžvalga ir pan. Daugiau informacijos skaitytojai gali gauti užsisakę skyriaus naujienlaiškį arba apsilankę bibliotekos tinklaraščio http://blogas.kvb.lt/ rubrikoje Vaikams.

Lietuvių ir užsienio autoriai — kas daugiau skaitoma?

Turiu pripažinti, kad skaitomi daugiau užsienio autorių kūriniai.

O pasakos? Ar jos vis dar „ant bangos“?

Sunkiai įsivaizduoju vaiką, užaugusį be pasakos. Ar galite įsivaizduoti vaiką be intelektualių, be galo subtilių, graudžių ir vaiko sielą pasiekiančių, jaudinančių ir brandinančių H. K. Anderseno pasakų, be šmaikščių ir dainingų P. Cvirkos ar pamokomų J. Avyžiaus pasakų, be prasmingų V. Žilinskaitės tekstų?

Visais laikais jos buvo skaitomos. Gal anksčiau buvo tvirtesnės tradicijos sekti pasakas. Net negalėčiau išskirti, kas svarbiau – lietuvių ar užsienio rašytojų sukurtos, ar liaudies pasakos.

Pasakos – tai neišsenkantis šaltinis, iš kurio visais laikais semiamės stiprybės, jos augina ir moko mus.

Turite tiek praktikos šioje srityje, tad ar pačiai kartais nekyla ūpas sėsti ir kokią knygiukę parašyti?

Yra atvejų, kai mokytojas, bibliotekininkas rašė ar išleido knygas, pvz., Pr. Mašiotas, O. Proisleris, A. Schmidt, V. Myron.

Vaikiškai pafantazuokime: įsivaizduokite, kad tampate įtakinga klerke, atsakinga už vaikų literatūros (ir jos skaitymo) populiarinimą. Ką pirmiausia keistumėte?

Norėčiau valstybės palankesnio požiūrio į šeimą, kultūrą.