Kinija ir Tibetas: politika be dialogo
Ketvirtadienį JAV prezidentas Barackas Obama susitiko su Tibeto dvasiniu lyderiu Dalai Lama ir išreiškė paramą Tibeto unikalaus religinio, kultūrinio ir kalbinio identiteto išsaugojimui, taip pat tibetiečių žmogaus teisių apsaugą Kinijos Liaudies Respublikoje.
Nors Kinijos atstovai, Tibeto kraštą laikantys savo regionu, šiam susitikimui ir prieštaravo, o politologai įžvelgė naują grėsmę JAV ir Kinijos dvišaliams santykiams, ilgai planuotas susitikimas įvyko. Tačiau ar jis ką nors keičia?
Ką reiškia B. Obamos ir Dalai Lamos susitikimas?
Pasak politologo Kęstučio Girniaus, šis Amerikos prezidento B. Obamos ir Dalai Lamos susitikimas nėra išskirtinis atvejis JAV užsienio politikoje, mat prieš tai ne vienas prezidentas buvo susitikęs su Tibeto tautos dvasiniu lyderiu.
„2009 metų pabaigoje prieš keliaudamas į Kiniją B. Obama sąmoningai atsisakė susitikimo su Dalai Lama nenorėdamas sugadinti numatyto vizito ir net leido jiems sudaryti savo vizito Kinijoje dienotvarkę. Tačiau po susitikimo su Dalai Lama aiškėja, kad Amerika reiškia susirūpinimą Tibeto situacija ir neketina Kinijai leisti nurodinėti, kaip JAV privalo elgtis vienu ar kitu klausimu“, - teigė politologas.
Tarptautinės teisės ekspertas, teisininkas Dainius Žalimas vertindamas šį susitikimą pabrėžė, kad tokiais veiksmais JAV demonstruoja demokratinius principus, kuriais siekiama visus konfliktus, jei tik įmanoma, spręsti taikiu būdu.
„Džiugu, kad ne vien ekonominiai ir pragmatiniai išskaičiavimai lemia Amerikos užsienio politiką. Kita vertus, nemanau, kad dėl šio susitikimo Amerikos ir Kinijos santykiai taptų šaltesni nei yra šiuo metu“, – sakė teisininkas.
Pasak D. Žalimo, šiandien tibetiečiams, kaip etninei ir kalbinei grupei, kyla pavojus išnykti, o tai jau ne vienos tautos, bet pasaulio reikalas. Todėl B. Obamos išreikšta parama Dalai Lamai palaikant jo taikų kelią dialogui su Kinija yra itin svarbus veiksnys.
Kaip Kinija supranta dialogą?
Kiekvieną kartą Tibeto dvasiniam lyderiui Dalai Lamai susitinkant su kurios nors valstybės vadovu Kinija reiškia savo griežtą protestą ir net gąsdina, jog toks sutikimas gali pakenkti dvišaliams Kinijos bei tos valstybės santykiams.
Ne išimtis buvo ir šis Dalai Lamos bei Amerikos prezidento susitikimas.
Kinijos URM jau penktadienį pareiškė, kad JAV prezidento B. Obamos susitikimas su Tibeto dvasiniu lyderiu Dalai Lama „rimtai pakenkė“ Kinijos ir Jungtinių Valstijų santykiams.
Pasak K. Girniaus, iš Kinijos pareiškimų tampa akivaizdu, kad pastaruoju metu ši šalis itin pabrėžia savo savarankiškumą ir nori būti laikoma didele galybe, tačiau jos kalbėjimo tonas – per griežtas.
„Tai ne pirmas Kinijos ir Amerikos ginčas. Neseniai Kinija užsipuolė Jungtines Valstijas dėl Taivaniui parduodamų ginklų. Tačiau iki šiol visi nesutarimai tarp valstybių buvo išsprendžiami be didelių nuostolių abiem pusėms“, - teigė K. Girnius.
Pasak politologo, Kinijai nenaudinga nutraukti bendradarbiavimą su Amerika. „Tai, kad Amerika prekes perka iš Kinijos yra kur kas svarbiau pačiai Kinijai, tad kalbėjimas apie žalą tarpusavio santykiams kol kas vertintinas tik kaip savo kategoriškos nuomonės reiškimas“, – sakė K. Girnius.
Teisininko D. Žalimo teigimu, Kinijos reakcija į B. Obamos ir Dalai Lamos susitikimą yra įprastas totalitarinių valstybių kalbėjimo tonas.
„Kinijos reakcija tik parodo, kad ši šalis dar nepriaugo prie pažangių ir taikių konfliktų sprendimų būdų. Kinai politizuoja Tibeto problemą ir tai neveda į konstuktyvų dialogą“, – teigė D. Žalimas
Apie Tibetą ir mus
Šią savaitę, po metus trukusių vilkinimų, Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų komiteto posėdyje buvo pritarta iniciatyvai Užupyje įkurti Tibeto vardo skverą. Artimiausiu metu šis klausimas dar turėtų būti svarstomas Vilniaus miesto tarybos Miesto plėtros komitete ir jam pritarus pateiktas svarstyti Vilniaus miesto tarybai.
Penktadienį po susitikimo su Kinijos ambasadoriumi Tong Mingtao premjeras Andrius Kubilius teigė nematąs trukdžių Tibeto skvero atsiradimui Vilniuje. Sostinės meras Vilius Navickas jau anksčiau yra pareiškęs, kad Tibeto skveras netrukdytų savivaldybės planams.
Pasak politologo K. Girniaus, svarbu, kad Lietuva turėtų savo aiškią poziciją Tibeto klausimu ir jos laikytųsi.
„Tiek Amerika, tiek Europos Sąjungos valstybės gerbia Dalai Lama ir pripažįsta Tibeto unikalumą išreikšdami susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties Kinijoje, ypač Tibeto tautos atžvilgiu. Todėl skverelio atsiradimas Vilniuje – tai žingsnis į unikalios Tibeto kultūros saugojimą ir puoselėjimą“, – sakė politologas.
Tibeto skvero iniciatyvą Užupyje jau parėmė UNESCO komisija Lietuvoje, tarparlamentinė grupė ryšiams su Tibetu, Tibeto kultūros fondas, Jurgos Ivanauskaitės kūrybos paveldo centras, Užupio bendruomenė, Lietuvos Sąjūdis.
Parengė Gediminas Kajėnas
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
"Tarptautinės teisės ekspertas, teisininkas Dainius Žalimas vertindamas šį susitikimą pabrėžė, kad tokiais veiksmais JAV demonstruoja demokratinius principus"
O kokius principus demonstruoja JAV pripažindamą Kinijos žemių vientisumą ir suverenumą?
JAV demonstruoja viską iš eilės ir t.y. veidmainystė.

















































Oi nederėtų Lietuvai kišti į Kinijos reikalus. Ar dar nepasimokėm su savo kvailu lindimu prie Gruzijos ir Ukrainos? Aišku, kad reikia dalyvauti tarptautinėje politikoje, bet viskas turi būti grįsta mūsų interesais, o ne fantazijomis. Lietuvos užsienio politika šiuo metu turėtų būti nukreipta š bendradarbiavimo intensyvinimą su Skandinavijos šalimis, o ne Tibeto ir Kinijos reikalų "sprendimą".
Apskritai, kas per aparatai taip entuziastingai kalbantys apie Tibeto "laisvę"? Tibete iki ateinant PLA 1950 vyravo feodalinė santvarka... beveik VERGOVĖ! Realybė ta, kad žmogaus teisių padėtis (kad ir kaip "propagandiškai" tai nuskambėtų) po Kinijos "okupacijos" ten ženkliai pagerėjo. Vėlgi, tokį teiginį darau ne vadovaudamasis trumpomis ir karštomis emocijomis, o kasdieninės žmonių gyvenimo situacijos.
Apskritai kvaila "aiškinti" tolimų valstybių reikalus ir politiką apie tas šalis nieko nežinant. Pradžioje vertėtų pasidomėti tų kraštų istorija, ten vyravusia valstybių politine santvarka ir tarpvalstybinius santykius. Sakyti, kad Kinijoje pažeidinėjamos žmogaus teisės yra maždaug tas pats, kas sakyti, kad mėnulyje ufonautai dažnai viršyja leistina 90km/h greitį... pasiskaitykime knygų, pakeliaukime, pakalbėkime su vietos žmonėmis ir TIK TADA bandykime formuoti savo nuomonę. Juokas ima matant Dalai Lamą per BBC visam pasauliui aiškinantį, kaip smarkiai jis palaiko demokratiją ir žmogaus teises... WHAT? Give me a break... kur buvo visos tos "vertybės", kai tibeto ūkininkai serfai vergavo vietos dvarponiams iki ten atsirandant Pekino valdžiai? Jokiu būdu neproteguoju kurios nors pusės, bet tiesiog siūlau į tokius dalykus žvelgti su atviresniu požiūriu ir mažiau išanktinio nusistatymo bei kietakaktiškumo.