Prie Jėzaus priėjo Jono mokiniai ir paklausė: „Kodėl mes ir fariziejai pasninkaujame, o tavo mokiniai nepasninkauja?“

Jėzus atsakė: „Argi gali vestuvininkai gedėti, kol jų tarpe yra jaunikis? Ateis diena, kai jaunikis bus atskirtas nuo jų, ir tada jie pasninkaus“.

Kiti skaitiniai: Iz 58, 1-9a; Ps 50, 3–6. 18–19


Evangelijos skaitinį komentuoja Vincas Kolyčius

Jono Krikštytojo mokiniai klausia Jėzaus, kodėl Jo mokiniai nepasninkauja. Jėzus atsako, kad vestuvininkai nepasninkauja, kol su jais yra jaunikis. Tais laikais vestuvės tęsdavosi visą savaitę, visi puotaudavo ir apie pasninką niekas negalvojo.  Turbūt Jono mokiniai suprato, kas tas Jaunikis..

Senojo Testamento laikais pasninkas buvo atgailos už nuodėmes ženklas, arba maldavimas Dievo suteikti kokią nors malonę. Dažnai pasninkas  tebūdavo tik išorinės apeigos, stokojančios vidinio nusiteikimo. Tokį pasninkavimą Dievas per pranašą Izaiją pasmerkė. Skaitykime šios dienos pirmąjį skaitinį: Štai pasninkas, kokio aš noriu: nuimti neteisėtai uždėtus pančius, duoti laisvę pavergtiesiems, dalytis su alkstančiu savo duona, priglausti pastogėn vargšą ir benamį, aprengti, ką pamačius nuogą, neatsukti nugaros saviesiems".  (Iz. 58, 6–7).

Pasninkas ir malda yra galingas ginklas su mūsų priešu, velniu. Jėzus tai atskleidė, aiškindamas, kodėl mokiniai negalėjo išvaryti piktosios dvasios iš berniuko  (Mk.9, 29). Dievui patinkantis pasninkas apima pasninką nuo mūsų sužeistos prigimties. Negalvokime vien tik apie susilaikymą nuo maisto, nors tas irgi reikalinga, bet šią gavėnią  stenkimės pasninkauti nuo:

Pykčio, rodant daugiau meilės savo artimui.

Kito žmogaus teisimo ir smerkimo, nes nežinome, kas dedasi to žmogaus širdyje.

Nusivylimo, nes Jėzus turi kitokių planų, kurie kartais nesutinka su mūsų norais.

Nuolatinio skundimosi, prisimenant momentus, kada išgyvenome Jėzaus teikiamą džiaugsmą.

Širdies kietumo, atleidžiant kitiems, kurie yra mus užgavę ar įskaudinę. Ir pagaliau nuo išleidimo per daug pinigų, mažinti nebūtinius pirkinius, atiduoti tuos pinigus labdaringiems tikslams, sušelpiant tuos, kuriems reikia mūsų pagalbos.

Jeigu bent gavėnios metu išgyvensime šiuos pasninkus, jie mus paženklins, kad esame krikščionys.

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai