Mt 9, 14–15 „Argi gali vestuvininkai gedėti, kol jų tarpe yra jaunikis?“
Prie Jėzaus priėjo Jono mokiniai ir paklausė: „Kodėl mes ir fariziejai pasninkaujame, o tavo mokiniai nepasninkauja?“
Jėzus atsakė: „Argi gali vestuvininkai gedėti, kol jų tarpe yra jaunikis? Ateis diena, kai jaunikis bus atskirtas nuo jų, ir tada jie pasninkaus“.
Kiti skaitiniai: Iz 58, 1-9a; Ps 50, 3–6. 18–19
Evangelijos skaitinį komentuoja Vincas Kolyčius
Jono Krikštytojo mokiniai klausia Jėzaus, kodėl Jo mokiniai nepasninkauja. Jėzus atsako, kad vestuvininkai nepasninkauja, kol su jais yra jaunikis. Tais laikais vestuvės tęsdavosi visą savaitę, visi puotaudavo ir apie pasninką niekas negalvojo. Turbūt Jono mokiniai suprato, kas tas Jaunikis..
Senojo Testamento laikais pasninkas buvo atgailos už nuodėmes ženklas, arba maldavimas Dievo suteikti kokią nors malonę. Dažnai pasninkas tebūdavo tik išorinės apeigos, stokojančios vidinio nusiteikimo. Tokį pasninkavimą Dievas per pranašą Izaiją pasmerkė. Skaitykime šios dienos pirmąjį skaitinį: Štai pasninkas, kokio aš noriu: nuimti neteisėtai uždėtus pančius, duoti laisvę pavergtiesiems, dalytis su alkstančiu savo duona, priglausti pastogėn vargšą ir benamį, aprengti, ką pamačius nuogą, neatsukti nugaros saviesiems". (Iz. 58, 6–7).
Pasninkas ir malda yra galingas ginklas su mūsų priešu, velniu. Jėzus tai atskleidė, aiškindamas, kodėl mokiniai negalėjo išvaryti piktosios dvasios iš berniuko (Mk.9, 29). Dievui patinkantis pasninkas apima pasninką nuo mūsų sužeistos prigimties. Negalvokime vien tik apie susilaikymą nuo maisto, nors tas irgi reikalinga, bet šią gavėnią stenkimės pasninkauti nuo:
Pykčio, rodant daugiau meilės savo artimui.
Kito žmogaus teisimo ir smerkimo, nes nežinome, kas dedasi to žmogaus širdyje.
Nusivylimo, nes Jėzus turi kitokių planų, kurie kartais nesutinka su mūsų norais.
Nuolatinio skundimosi, prisimenant momentus, kada išgyvenome Jėzaus teikiamą džiaugsmą.
Širdies kietumo, atleidžiant kitiems, kurie yra mus užgavę ar įskaudinę. Ir pagaliau nuo išleidimo per daug pinigų, mažinti nebūtinius pirkinius, atiduoti tuos pinigus labdaringiems tikslams, sušelpiant tuos, kuriems reikia mūsų pagalbos.
Jeigu bent gavėnios metu išgyvensime šiuos pasninkus, jie mus paženklins, kad esame krikščionys.
Bernardinai.lt
Evangelijos komentarų archyvas
Šventasis Raštas internete lietuviškai
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
Šiandien pirmajame skaitinyje Viešpats Izaijui sako: „Šauk visa gerkle, neperstok! Teskardi tavo balsas tarytum trimitas! Prikišk mano tautai jos nusikaltimus, Jokūbo namiškiams jų nuodėmes. Diena iš dienos jie ieško manęs, norėdami mano kelius sužinoti. LYG BŪTŲ TAUTA, KURI VYKDO TEISUMĄ IR NEATSISAKO DIEVO TEISYNO, jie iš manęs reikalauja sprendimo ir nori, kad Dievas prie jų priartėtų: 'Kodėl mes pasninkaujame, o tu nematai to? Kodėl atgailaujame, o tu to nepastebi?'"
Šiandien Jėzus atsakė: ‚Ateis diena, KAI JAUNIKIS BUS ATSKIRTAS NUO JŲ, ir tada jie pasninkaus‘.
Ką tai reiškia mums? Ar pasninkas, kurio Dievas nenori (nulenktų galvų pasninkas) nėra ženklas, kad mes PATYS ATSISKYRĖME nuo Jaunikio, nes ATSISAKĖME JO PASKELBTO TEISYNO?
Juk dėl veidmainystės: Mt 23,1.9: ‚anuomet Jėzus kreipėsi į minią ir į savo mokinius: “Ir nė vieno iš savųjų nevadinkite tėvu, nes turite vienintelį Tėvą danguje“.‘ O mes šiandien ir vakar ir daug kartų per Mišias meldėmės: ‚duok, Jėzau, Šventajam Tėvui ko jam trūksta.‘
Tokiu būdu, net Dievui įsikūnijus, MES NETAPOME TAUTA, KURI VYKDO TEISUMĄ, nes vienintelis teisumas pareina nuo Šviesybių Tėvo per Jo Sūnų Kristų Jėzų. Kurio mes nepriėmėme. Todėl ir pasninkaujame pasninku, kuris Dievui nepriimtinas. Nedarome teisybės, kurią Jėzus paskelbė. Kadangi Jo nepriėmėme, tai ir negavome Šventosios Dvasios. Todėl, anot Pauliaus, mes darome blogį, kurio nenorime ir nedarome gėrio, kurio trokštame. O tai kūno, o ne dvasios darbai. Taigi, pasiliekame kūniški.
Tiesiog matematiškas komentaras. Susilaikymas nuo maisto svarbus kūnui, jo lengvumui – tuomet ir mintys praskaidrėja. Dulke buvai, dulke pavirsi. Bet dabar mes ne dulkės. Mums duota laisva valia. Laisva valia pasnikauti nuo nuodėmės.
“Kiekvienas tegul aukoja, kaip yra širdyje nutaręs, ne gailėdamas ar tarsi verčiamas, nes Dievas myli linksmą davėją”(2 Kor 9-7). Taip parašyta Šventajam rašte.
Labai dėkingas Vincui Kolyčiui už komentarus. Labai aiškūs, konkretūs ir tiesiai į širdį. Taip pat labai dėkingas už leidinį "Žodis tarp mūsų". Jau kelinti metai kiekvieną rytą skaitau. Labai džiaugiuosi, kad toks Žmogus yra. Te laimina Jį Dievas.
Pasninkas, gedėti, atgaila- šiais žodžiais šiandien į mus kreipiasi Aukščiausiasis. Gedėti- gailėtis, liūdėti, prisiminti... Ko gailėtis, ko gedėti? Kad esame dulkės, dulkės ir liksime? Kenčiančios dulkės, mylinčios dulkės, nuodėmingos dulkės... Kaip šitame "susimažinime" atrasti džiaugsmą, neužgraužiant savęs? Tik, kol yra jaunikis, o jis būtent dabar ir yra su mumis, tarp mūsų, mes turime švęsti Jo buvimą tarpe mūsų, mumyse....Taip šiandien žvelgiu.
Broliai kapucinai
Stengiuos nepraleisti Jūsų komentarų gerb.Vincai Kolyčiau. Padeda keliauti kasdienybeje. Ačiū, telaimina Jus Dievas.