2012 m. gegužės 25 d., penktadienis

Mykolas Drunga. Eurui skamba pavojaus varpai

2010-02-20
Rubrikose: Politika » Komentarai ir pokalbiai  Politika » Ekonomika 
Mykolas Drunga

Pastarosiomis dienomis susirūpinimas Europos Sąjungos ir kai kurių jos šalių narių bendrosios valiutos, euro, likimu persismelkė ir į Azijos laikraščius. Štai pasak Tokijo dienraščio „Yomiuri Shimbun“, „1999 m. gimęs euras labai greitai išaugo į vieną svarbiausiųjų pasaulio valiutų. Dabar jis atsidūrė prieš pirmąjį didelį iššūkį“.

Toliau laikraštis rašo, kad „krizė Graikijoje atskleidžia euro silpnąsias puses, kadangi pinigų sąjungos nares prie finansinės drausmės prilaiko tik gana laisvos taisyklės. Be to, krizė stabdo tolesnę Europos Sąjungos plėtrą, kuri pastaruoju metu leido prisijungti ir ekonomiškai silpnoms šalims.

Ne tik jau pažeistai Europos ekonomikai, bet ir visam pasaulio ūkiui būtų skausminga, jei Graikijos problemos ilgiau tęstųsi. Domino efekto reikia žūtbūt išvengti“.

Šanchajaus dienraštis „Jiefang Ribao“ būgštauja, kad „šiems metams prognozuojamas pasaulio ekonomikos atgijimas jokiu būdu negarantuotas. Didžiausias rizikos faktorius čia yra būtent skolų problema.   

Europą ji slegia gerokai sunkiau negu Ameriką – net 20 iš 27-ių Europos Sąjungos valstybių yra labai stipriai įsiskolinusios, Graikija čia tik akivaizdžiausias pavyzdys.

Jeigu krizė pasiektų ir pagrindines eurozonos šalis, euro stabilumas atsidurtų dideliame pavojuje“, – rašo Kinijos laikraštis.

Panašiai susirūpinęs ir Suomijos dienraštis „Vasabladet“. Pažymėjęs, jog „faktas, kad Graikija vedžiojo Europos Sąjungą už nosies, jau pakenkė eurui“, laikraštis klausia, „ar yra dar daugiau šalių, kurios apskaičiuodamos savo skolas pūtė miglas, ir jei taip, tai kiek jų?

Graikijos atveju Europos Sąjunga gerokai per ilgai buvo užsirišusi akis. Taip, dabar kai kas Europos Komisiją kritikuoja dėl jos griežtumo, bet ji juk kovoja tik už Europos Sąjungos išlikimą“.

Talino dienraštis „Eesti Päevaleht“ smarkiai kritikuoja pačius graikus:

„Graikai kaltę už savo šiuolaikinę būklę verčia tik kitiems – vyriausybei, oligarchams, bankams, amerikiečiams, vokiečiams. Šiandien eiliniai graikai streikuoja prieš mažinimus, anksčiau jie streikavo už didinimus. Kas norėjo didesnės algos ar pensijos, ėjo į gatves, daužė vitrinas, padeginėjo automobilius ir norai būdavo patenkinami“, - skundžiasi Talino laikraštis ir toliau graikų elgesiui priešpriešina Estijos laikyseną:

„Estija, reaguodama į ūkio krizę, sumažino biudžeto išlaidas, o Atėnai to nedarė. Ir graikai nesuprato, jog galiausiai jų algų ir pensijų padidėjimus finansavo kaip tik vokiečiai“.

Ne taip kritiškai į graikus žvelgia Milano dienraštis „Corriere della sera“. Anot jo, „jau yra pasiūlymų leisti Graikijai žengti savo keliu. O tai reiškia, kad Graikija neišlygina skolų ir atsisako euro. Juk Graikija yra maža, sakoma, todėl galima būti nelankstiems ir atsisakyti jai padėti.

Tačiau šioje strategijoje slypi rizika šalį izoliuoti. Tada į dėmesio centrą pakliūtų Ispanija. O ši, skirtingai nuo Graikijos, nėra mažos ekonomikos šalis, be to, Ispanijos bankai – tarp Europos didžiausiųjų“.

Atėnų dienraštis „Ekathimerini“ ragina savo tautiečius, ypač jaunimą, stiprinti savyje tam tikras dorybes. Jo nuomone, „Graikija turi pradėti kurti tikrą gerovę. Kas mano, kad augimas kyla iš ūkio skatinimo lėšų, kurias partijų kadrai išdalija savo draugeliams ir giminėms, mirtinai klysta.

Ko mums reikia, tai daugybės idėjų, iniciatyvos, drąsos. Tam, kad iš viso kas nors keistųsi, reikia visų pirma   teisingu keliu   nukreipti jaunimą, kuris vis dar per dažnai svajoja apie ilgalaikę šiltą vietelę viešojoje tarnyboje, nereikalaujančioje daug darbo“, – rašo Graikijos sostinės anglakalbis dienraštis.

Indijos sostinės Delio dienraštis „Hindustan Times“ teigia, jog   patys Atėnai sau išsikasė skolų duobę, iš kurios dabar turi išsikapstyti. „Jei Briuselis graikams mes gelbėjimosi ratą, Europos Sąjunga turi visų mokesčių mokėtojų labui akylai stebėti, kaip šalis nuo šiol tvarkys savo finansus.

Nes ilgainiui nukentės pasitikėjimas euru, jeigu valstybės galės pažeisti stabilumo taisykles ir nesulaukti jokių pasekmių.

O kita alternatyva – nesuteikti Graikijai jokios paramos – eurozonos šalį narę nuvarytų į valstybės bankrotą. Tai būtų dar sunkesnis smūgis eurui. Žodžiu, Europos sąjunga neturi tikro pasirinkimo“, – baigia Indijos sostinės laikraštis.

KOMENTARAI

Komentarai surikiuoti nuo seniausio iki naujausio (rodyti atvirkščiai)

Kazys 2010-02-22 10:49

Esu vienas iš nedaugelio Lietuvos piliečių kuris balsavo prieš ES. Esamos, o ateityje greičiausiai didėjančios Euro problemos iliustriuoja dvi priežastis kodėl. Pirmoji, didelė problema, yra kad ES sukuria du priedinius biurokratų sluoksnius. Vienas valstybių deleguoti biurokratai, antras pati Briuselio biurokratija. Tai brangus antstatas, jis ne gamina produktą, o jį eikvoja. Ne tik savo išlaikymui, bet ir savo sureikšminimui, o tai reiškia kad buvo, yra ir bus kuriamos vis naujos gyvenimą 'reguliuojančios' (skaityk varžančios) ES teisyklės. Antroji priežastis didesnė ir Graikijos pavizdys ją tiesioginiai iliustruoja. Būtent, atsiradimas priedinių biurokratinių sluoksnių skatina vieną iš pagrindinių žmogaus ir visuomenės silpnybių, būtent - vengti atsakomybės, kaltę už savo tingėjimą, godumą ir t.t.. permesti kitiems. Demokratija gali efektingai veikti TIK pakankamai mažuose junginiuose, tokiose kurie sugeba išlaikyti atsakomybės jausmą.

DarkCloud 2010-02-22 22:22

Geras Kazio komentaras. Patiko.

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (2)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Obama Nato viršūnių susitikime Čikagoje

Per šį viršūnių susitikimą ore tvyrojo svarbus klausimas: kaip 28 nares turinti Šiaurės Atlanto sutarties organizacija, iš pradžių sukurta dėl Šaltojo karo, prisitaikys prie pasaulio po 2014-ųjų?

Timothy Snyderis

Galite sakyti, kad Vakarai visiškai nesupranta apie Rytų Europą, ir didžia dalimi tai tiesa, nors jie ir supranta kai kuriuos dalykus, tokius kaip Holokaustas, kurį vadinu Rytų Europos įvykiu.

Kęstas Kirtiklis

Greiti diplomai kaip ir greitas maistas, kai pastarojo nevirškina – griebiesi piliulės. Kai pirmieji nelenda į galvą – griebiesi... dabar jau ausinių ir mikrofono. Arba kieno nors kito disertacijos.

Sarajevo apsiausties dvidešimtmečio minėjimas

Nuo Bosnijos karo pradžios prabėgo lygiai dvidešimt metų, bet laikas nepadėjo atsakyti į painius ir skausmingus klausimus: kodėl kaimynas atsigręžė prieš kaimyną?

Zygmunt Bauman

Tenka konstatuoti, kad turime realistiškai vertinti situaciją ir suprasti, jog kiekvienam režimui naujosios komunikacijos technologijos atveria vis geresnių galimybių skleisti savo propagandą ir pasiekti norimus taikinius per internetą.