Pastarosiomis dienomis susirūpinimas Europos Sąjungos ir kai kurių jos šalių narių bendrosios valiutos, euro, likimu persismelkė ir į Azijos laikraščius. Štai pasak Tokijo dienraščio „Yomiuri Shimbun“, „1999 m. gimęs euras labai greitai išaugo į vieną svarbiausiųjų pasaulio valiutų. Dabar jis atsidūrė prieš pirmąjį didelį iššūkį“.

Toliau laikraštis rašo, kad „krizė Graikijoje atskleidžia euro silpnąsias puses, kadangi pinigų sąjungos nares prie finansinės drausmės prilaiko tik gana laisvos taisyklės. Be to, krizė stabdo tolesnę Europos Sąjungos plėtrą, kuri pastaruoju metu leido prisijungti ir ekonomiškai silpnoms šalims.

Ne tik jau pažeistai Europos ekonomikai, bet ir visam pasaulio ūkiui būtų skausminga, jei Graikijos problemos ilgiau tęstųsi. Domino efekto reikia žūtbūt išvengti“.

Šanchajaus dienraštis „Jiefang Ribao“ būgštauja, kad „šiems metams prognozuojamas pasaulio ekonomikos atgijimas jokiu būdu negarantuotas. Didžiausias rizikos faktorius čia yra būtent skolų problema.   

Europą ji slegia gerokai sunkiau negu Ameriką – net 20 iš 27-ių Europos Sąjungos valstybių yra labai stipriai įsiskolinusios, Graikija čia tik akivaizdžiausias pavyzdys.

Jeigu krizė pasiektų ir pagrindines eurozonos šalis, euro stabilumas atsidurtų dideliame pavojuje“, – rašo Kinijos laikraštis.

Panašiai susirūpinęs ir Suomijos dienraštis „Vasabladet“. Pažymėjęs, jog „faktas, kad Graikija vedžiojo Europos Sąjungą už nosies, jau pakenkė eurui“, laikraštis klausia, „ar yra dar daugiau šalių, kurios apskaičiuodamos savo skolas pūtė miglas, ir jei taip, tai kiek jų?

Graikijos atveju Europos Sąjunga gerokai per ilgai buvo užsirišusi akis. Taip, dabar kai kas Europos Komisiją kritikuoja dėl jos griežtumo, bet ji juk kovoja tik už Europos Sąjungos išlikimą“.

Talino dienraštis „Eesti Päevaleht“ smarkiai kritikuoja pačius graikus:

„Graikai kaltę už savo šiuolaikinę būklę verčia tik kitiems – vyriausybei, oligarchams, bankams, amerikiečiams, vokiečiams. Šiandien eiliniai graikai streikuoja prieš mažinimus, anksčiau jie streikavo už didinimus. Kas norėjo didesnės algos ar pensijos, ėjo į gatves, daužė vitrinas, padeginėjo automobilius ir norai būdavo patenkinami“, - skundžiasi Talino laikraštis ir toliau graikų elgesiui priešpriešina Estijos laikyseną:

„Estija, reaguodama į ūkio krizę, sumažino biudžeto išlaidas, o Atėnai to nedarė. Ir graikai nesuprato, jog galiausiai jų algų ir pensijų padidėjimus finansavo kaip tik vokiečiai“.

Ne taip kritiškai į graikus žvelgia Milano dienraštis „Corriere della sera“. Anot jo, „jau yra pasiūlymų leisti Graikijai žengti savo keliu. O tai reiškia, kad Graikija neišlygina skolų ir atsisako euro. Juk Graikija yra maža, sakoma, todėl galima būti nelankstiems ir atsisakyti jai padėti.

Tačiau šioje strategijoje slypi rizika šalį izoliuoti. Tada į dėmesio centrą pakliūtų Ispanija. O ši, skirtingai nuo Graikijos, nėra mažos ekonomikos šalis, be to, Ispanijos bankai – tarp Europos didžiausiųjų“.

Atėnų dienraštis „Ekathimerini“ ragina savo tautiečius, ypač jaunimą, stiprinti savyje tam tikras dorybes. Jo nuomone, „Graikija turi pradėti kurti tikrą gerovę. Kas mano, kad augimas kyla iš ūkio skatinimo lėšų, kurias partijų kadrai išdalija savo draugeliams ir giminėms, mirtinai klysta.

Ko mums reikia, tai daugybės idėjų, iniciatyvos, drąsos. Tam, kad iš viso kas nors keistųsi, reikia visų pirma   teisingu keliu   nukreipti jaunimą, kuris vis dar per dažnai svajoja apie ilgalaikę šiltą vietelę viešojoje tarnyboje, nereikalaujančioje daug darbo“, – rašo Graikijos sostinės anglakalbis dienraštis.

Indijos sostinės Delio dienraštis „Hindustan Times“ teigia, jog   patys Atėnai sau išsikasė skolų duobę, iš kurios dabar turi išsikapstyti. „Jei Briuselis graikams mes gelbėjimosi ratą, Europos Sąjunga turi visų mokesčių mokėtojų labui akylai stebėti, kaip šalis nuo šiol tvarkys savo finansus.

Nes ilgainiui nukentės pasitikėjimas euru, jeigu valstybės galės pažeisti stabilumo taisykles ir nesulaukti jokių pasekmių.

O kita alternatyva – nesuteikti Graikijai jokios paramos – eurozonos šalį narę nuvarytų į valstybės bankrotą. Tai būtų dar sunkesnis smūgis eurui. Žodžiu, Europos sąjunga neturi tikro pasirinkimo“, – baigia Indijos sostinės laikraštis.