Karl Rahner SJ. Paskutiniai septyni Jėzaus žodžiai (I)
 |
Pirmasis žodis
„Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro“ (Lk 23, 34)
Tu kybai ant kryžiaus. Jie tave prikalė. Nuo šio tarp dangaus ir žemės pastatyto stulpo tu nenužengsi. Žaizdos dega tavo kūne. Erškėčių vainikas žeidžia tavo galvą. Tavo akys pasruvusios krauju. Tavo rankų ir kojų žaizdos – tai įkaitintu geležiniu virbu persmeigti sąnariai. Tavo siela – tai skausmo, liūdesio ir nevilties jūra.
Po kryžiumi stovi tie, kurie visa tai padarė. Jie nesitraukia į šalį, kad bent leistų vienam ramiai numirti. Jie stovi čia. Jie juokiasi. Jie manosi turį teisę, ir tavo būsena yra akivaizdžiausias įrodymas, kad tai, ką jie padarė, yra švenčiausio teisingumo įvykdymas, tarnavimas Dievui, ir tuo jie gali didžiuotis. Ir todėl jie juokiasi, tyčiojasi ir koneveikia.
Neviltis dėl tokios piktadarybės tave žeidžia žiauriau už bet kokį kūnišką skausmą. Ar yra žmonių, kurie pajėgtų pasipriešinti tokiai niekšybei? Ar tarp tavęs ir jų yra dar kas nors bendra? Argi žmogus gali kitą taip iki mirties kankinti? Ar galima melu, niekšybe, išdavyste, veidmainiavimu ir klasta kitą kankinti iki mirties ir kartu klijuotis teisiojo etiketę, nutaisyti nekaltą veidą ir nešališko teisėjo pozą? Ir Dievas leidžia, kad tai vyktų jo pasaulyje? Priešai juokiasi, ir ši pajuoka turi teisę guviai ir pergalingai įsibrauti į Dievo pasaulį? O Viešpatie, mūsų širdis sudužtų, atsitrenkusi į įsiutusią neviltį. Mes prakeiktume priešus, o kartu ir Dievą. Mes sukauktume, trokšdami dar nors kartą sugniaužti į kumštį ant vinies baisiai ištemptą ranką.
Tačiau tu sakai: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro.“ Tu esi nesuvokiamas, Jėzau. Kur tavo iškankintoje ir skausmų sudarkytoje sieloje dar yra vietos pražysti šiems žodžiams? Tu esi nesuvokiamas. Tu myli savo priešus. Tu rekomenduoji juos savo Tėvui. Tu meldiesi už juos. O Viešpatie, jei nebūtų niekšiška sakyti: „Tu pateisini juos pačiu neįtikėtiniausiu būdu, koks tik gali būti, – tarsi jie nežinojo.“
Tačiau jie viską žinojo. Jie tik norėjo visko nežinoti! Nes tai, ko norima nežinoti, iš tikrųjų tamsiuose širdies užkaboriuose yra žinoma. Tačiau to nekenčiama, todėl neleidžiama iškilti į sąmonės šviesą. Ir tu sakai jie nežino, ką daro. Vieno jie iš tikrųjų nežinojo – tavo meilės jiems, nes ją pažinti gali tik tas, kuris pats tave myli. Nes tik meilei atsiveria suvokimas apie dovanotą meilę.
Atleidžiantį savo neperprantamos meilės žodį pasakyk ir mano nuodėmėms. Ir mane užtark Tėvui: „Atleisk jam, nes jis nežino, ką padarė.“ Nors aš ir žinojau. Viską. Tik ne tavo meilę.
Leisk man apie tavo pirmąjį žodį ant kryžiaus galvoti ir tada, kai aš išsiblaškęs „Tėve mūsų“ maldoje tvirtinu, jog atleidžiu savo kaltininkams. O mano Dieve, ant meilės kryžiaus – aš nežinau, ar kas nors man iš tikrųjų yra nusikaltęs, kad galėčiau atleisti. Tačiau vis tiek man reikia tavo galios, kad iš širdies atleisčiau tiems, kurie mano išdidumą ir savimeilę laiko priešais.
Karl Rahner SJ. Iš knygos Gebete des Lebens,
Herder Freiburg, Basel, Wien, 1993
Iš vokiečių kalbos išvertė Vidmantas Šimkūnas SJ
Žurnalas „Kelionė su Bernardinai.lt“
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
anti-teistui ir seksui-jus ką iš delfio išvarė, kad savo mėšlinas mintis perkėlėte čia? Nu taip žinau, aš toks durnius, tikintis žydų pasakomis, o jūs tokie modernūs cinikai puikiai žinote kam kaip skauda, kur ką ir kaip pro kokį galą kas ką padarė. Juk žmogus tik mėsos gabalas, jame nėra nieko švento, dvasiško, viską galima išmėsinėti ir pateikti savo iškrypėliškas išvadas.
Stasiuli, paskaityk KGB protokola paskutiniu Lietuvos partizanu tardymo. Pamatysi, kad Jezus atsipirko palyginti labai lengva mirtimi. Taip pat paziurek paveiksliukus viduramziu, vaizduojancius inkvizicija. Su tuom visu palyginus, jezus mire dar labai grazia ir 'neskausminga' mirtimi. Prikalimas prie kryziaus, nors ir be abejones kankinantis, buvo daugiau show elementas, parodyt kitiems. O ka KGB rusiuose darydavo slaptai, arba inkvizitoriai - cia jau kita 'klase', suprojektuota isimtinai kankinimui. Skirta isgauti tariama tiesa, arba irodyti neirodomus dalykus. Jezaus mirtis - absoliuciai niekuo neunikali ir neisskirtine. Nes istorijoje buta tukstanciai zmoniu, mire daug baisesne mirtimi, ir taip pat pasirinke kancios kelia del savo idealu, nepasidave. Jezus juk net 'nemire', zinojo, kad teveli galinga turi, kuris juo pasirupins ;) dievo sunus juk turejo suprast, kad taip sau neisnyks, ar ne?:) o vat vyriskai sedint kankinimo kameroj ir zinant, kad jokio tevelio nera - va tada visai kitos kancios yra. Jezaus kancia lyginant su tuom - nieko verta.
„Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro.“ Gal kokiam sado-mazo tai yra "gilu" (loreta1), "grazu" (Jore), "didinga" (renygm) "pasirasyta sirdim" (mundis) ar tiesiaja zarna (mano). Kokiam sveikai mastanciam zmogui nukryziavimas yra "gilus", o psichopato-nomado kliedesiai yra "reiksmingi"? Tokie "gilus" pasisakymai yra slikstoki.
P.S. Emanue ll' koks tau analinis ar oralinis labiau prie sirdies? Jei tu cia jau i pranasus ar popiezius taikai.
O as tai jus visus myliu, ir tuos, kurie nekencia krikscionbes ir mano Viespaties. Ateikite ir atiduosiu viska del Jo, jums :)
:) juk kokie katinai ar ruoniai Dievo nekūrė... O gal jie sukūrė mus? Ir kaip čia gaunas, kad žmogui to Dievo prireikė. Tik nesakykit, kad jau tam jog kitus žmones valdytų - juk Jūs nesate toks jai ir kvailas, kad tikėtumėte tokiu laikinu ir visiškai nepatikimu motyvu. Juk kai tamstos kišenėje trūksta pinigų, esate valdomas kur kas efektyviau, nei su Dievu. Jus net galima priversti vergauti ir tam jokio Dievo nereikia...
Povilai, tada imkite jei toks gudrus ir pasakykit, kas sukūrė tą Dievo Kūrėją - žmogų. Nes lyg ir neužbaigta gaunas tamstos mintis. Dievas turi kūrėją o vat žmogus kaip koks labatriasas... Nechorošo. :)
Arnoldai, inkvizicija sukurta žmogaus. Sutinku su Jums 100%. Krikščionybė iš dievo, o dievas, tai juk irgi sukurtas žmogaus.
Na, o kam teko nuodugniau susipažinti su "nukryžiavimo technologija" tas negalės nepripažinti, kad tai yra ne tiek kankinimo priemonė (kankinimas suponuoja gyvo žmogaus išlikimą), o kankinančios mirties būdas, kai kiekvienas įkvėpimas sukelia nepakeliamas kančias ir tu žinai, kad taip artini savo paties mirtį. Jei tektų rinktis - neabejodamas pasirinkčiau mirti ant laužo. Tai daug greičiau ir mažiau skausminga. Gal čia vienam arogantiškam ponaičiui mirtis ant kryžiaus būtų priimtinesnė. Tada jis tikrai kvailas.
Iki Kristaus nukryžiavimo Krikščionybės kaip tokios nebuvo. Anot kai kurių "klestėjo" Meilė žmogui, mat Krikščionybė ją sunaikino. Keistai sumąstyta - matyt iš ddidelės "meilės" žmogui kalė Kristų ant Kryžiaus? Na galit taip manyti, bet ar iš didelės meilės žmogui kalė kitus ir masiškai? Kitas nušneka, būk tai inkviziciniai kankinimai ten skaudesni ar įmantresni. Visų pirmą jau senai yra aišku, kad Krikščionybė ir Inkvizicija - skirtingo plano reiškiniai. Krikščionybė gimė iš Dievo, o vat inkviziciją sugalvojo savaip krikščionybę sutraktavę žmonės. Juk niekas nekliudė antrojo pasaulinio karo metais persirengti priešo uniforma ir skersti žmonės priešo vardu. Taip ir su inkvizicija - ydingas tai laikotarpis, kai į aukščiausias krikščionybės hierachijos gretas ir jų pavaldinius prasibrovė tie, kurie mažai ką bendro turėjo su Kristumi. O Kristaus mirtis ant Kryžiaus - didingiausias įvykis istorijoje, pakeitęs visą jos eigą. Pagalvokite vien apie tai, kad jis buvo nubustas pačia didžiausia ir gėdingiausia bausme (na juk ne krikščionys, o tada vadinasi jau skeptikų stovyklos žmones tai padarė) už tai, kad niekada neturėjo jokios nuodėmės už ką būtų galima bausti. Net sunkias inkvizicijos kančias kenčiantis žmogus negalėjo ištarti, kad yra absoliučiai nekaltas. Kaip tik todėl čia verta galvoti, ne tiek apie fizines kančias - žiūrėk kitas pirštą įsipjovęs apalpsta, o apie dvasines. Žinoma, aš puikiai suprantu, kad norint suprasti dvasines kančias (o dvasia yra Dievo duota - pabandykit įrodyti kitą jos kilmę, - nepavyks), reikia tą dvasią pripažinti esant savyje. Turėtų būti labai nepatogi situacija bet kuriam skeptikui, nors aš jų net tokiais neturiu galimybės pavadinti. Skeptikas matantis tik juoda yra tiesiog aklas žmogus ir tiek, joks jis ne skeptikas. Linkiu pagalvoti.
Broliai kapucinai
UFO, ironija - aukščiausia nuoširdumo forma :)