Andrius Navickas. „Bernardinai.lt“ jau šešeri metai – puspilnė ar pustuštė stiklinė?
Bičiuliai ir bendrakeleiviai,
2004 metų vasario 21 dieną dienraštis „Bernardinai.lt“ pradėjo savo kelionę. Tądien, siekdamas paaiškinti mūsų siekius, lūkesčius, viltis, rašiau, kad mes norime kitokios žiniasklaidos. Kokios?
„Padedančios įsižiūrėti į pasaulį, kuriame gyvename, sąžiningai atskleidžiančios spygliuotą tikrovę, o ne prekiaujančios nugrimuotais įvaizdžiais. Galbūt kartais grimas kurį laiką padeda atsikratyti rūpesčių, išmoningas įvaizdžio konstravimas leidžia pasijusti galingiems, bet išlaisvina tik tiesą, jei išdrįstame ją įauginti į savo gyvenimus. (...)
Daugelis šiuolaikinių žiniasklaidos priemonių yra susikūrusios „idealaus informacijos vartotojo“ sampratą, į kurią orientuojasi. „Idealus vartotojas“ – tai žmogus, paniręs į trumpalaikių malonumų srautą, nuolat trokštantis naujų, stiprių potyrių, nesaistomas vertybinių įsipareigojimų bei nesunkiai galintis keisti savo skonį ar įsitikinimus, paveiktas skelbiamos reklamos. Tokiam „idealiam vartotojui“ iš tiesų nebereikalinga sąžininga ir įvairiapusė informacija, jam daug jaukiau žiniasklaidos nugrimuotame pasaulyje, kuriame galima maitintis kitų sukramtytais produktais. Tačiau ar mes tikrai norime būti tokiais „vartotojais“?
Nei prieš šešerius metus, nei dabar nepuoselėju iliuzijos, jog paprasta pakeisti lietuviškos žiniasklaidos įpročius. Tuo labiau kad pirmiausia tenka keisti ne kitus, bet save. Nes didelė pagunda tapti dar viena „ideologine kuoka“, kuria pamokomi „blogiečiai“, užmerkiant akis į „geriečių“ ar „savųjų“ nuodėmes. „Bernardinai.lt“ susikūrė ne todėl, kad atsirado grupė žmonių, kurie išmintingesni, doresni ar gudresni už kitus. Anaiptol. Paprasčiausiai supratome, kad, užuot keikus tamsą, reikia uždegti žvakę.
Tai nėra paprasta. Galima nusvilti pirštus. Be to, uždegus žvakę netampa šviesu kaip saulėtą dieną. Maža to, žvakės šviesoje pradeda ryškėti ir tos negerovės, kurias slėpė tamsos skraistė. Kita vertus, pamatai ir bičiulių, bendrakeleivių veidus, įsitikini, kad nesi vienišas, jog yra daug žmonių, kuriems nepatinka, kad viešoji erdvė yra tapusi didele purvo vonia.
Taip, dauguma iš mūsų nėra profesionalūs žurnalistai. Tačiau, kai dega namas, eini ir gesini, o neklausi savęs – negi aš gaisrininkas? Tuo labiau, jei iš profesionalių gaisrininkų mašinų čiaupų srūva ne vanduo, bet degios dujos.
Jei būtume išmintingesni, drąsesni, labiau išprusę, dienraštis, manau, būtų geresnis. Prisipažįstu, neretai jaučiu graužatį, kad liko svarbių temų, į kurias nespėjome atkreipti dėmesio, kad yra žmonių, į kurių rūpesčius ir lūkesčius nesugebame įsiklausyti, kad mūsų skelbiamose tekstuose būna pykčio, asmeniškumų, kad kartais paskelbiame tekstų, kurių nevertėjo skelbti.... Tada žiūriu į „Bernardinai.lt“ kaip į pustuštę stiklinę ir svarstau – o gal išsikvėpėme, gal mūsų druska jau išsidvokė...
Būna ir labai džiugių akimirkų, kai įsitikini, kad dienraštis jau kažką pakeitė ir vis keičia, kai sutinki žmonių, kuriems labai svarbi galimybė skaityti „Bernardinai.lt“. Tada sau sakau, gal ir gerai, kad nesame žurnalistai, išmokyti į pasaulį žvelgti pro standartinius akinius. Po šešerių metų darbo žiniasklaidos srityje galiu tvirtai pasakyti, jog svarbiausia ne išmanyti „žaidimo taisykles", ne leidinio biudžeto ar redakcijos dydis, bet pagarba skaitytojui ir sąžiningas noras siekti tiesos, net jei ji nepatogi. Jei to nelieka, nelieka žiniasklaidos, tik kažkokie purvą ir vienadienius blizgučius gaminantys mechanizmai.
Esu ne kartą rašęs, kad žodis „krikščioniška“, kalbant apie žiniasklaidos priemonę, nereiškia privilegijos, papildomų teisių, veikiau tai sudėtingas įsipareigojimas ir kartu savo tapatybės paieška bei atskleidimas tiems, į kuriuos kreipiamės. Krikščionis nėra moralistas, bet liudytojas. Kartais šiame liudijime svarbūs ir žodžiai. Tačiau beviltiška didžiuosius pasirinkimus pakeisti deklaracijomis. Tikrieji atsakymai subręsta ne žodžiuose, sunoksta ne laikraščių puslapiuose, bet mūsų gyvenimuose. Unikaliuose ir kvapą gniaužiančiuose. Juk kiekvienas gyvenimas – tai atskira Dievo svajonė.
Žiniasklaida turi trokšti tiesos. Tačiau melas, jog tiesą galima pasisavinti kaip tam tikrą užkariautą teritoriją. Tiesa yra kelias, kuris mus keičia. Šiame kelyje labai svarbu išlaikyti atviras širdis ir sugebėjimą nustebti bei klausti. Šiame kelyje mums labai reikalingi pakeleiviai, į kuriuos galėtume atsiremti, su kuriais galėtume dalytis naštomis.
Tegaliu pakartoti tai, ką jau esu rašęs laiške skaitytojams:
„Išdrįsome kreiptis į Tave, skaitytojau, dienraščiu ne todėl, kad žinome daugiau, esame vertingesni, išmintingesni. „Bernardinai.lt“ atsirado dėl to, jog supratome – mes neturime teisės būti abejingais keleiviais, esame atsakingi už tai, kas vyksta aplinkui. Taip pat ir už žiniasklaidos erdvę. Ji turi padėti tapti jautresniems aplinkai, geriau įžvelgti pasaulio atspalvius, o ne būti tikrovės pakaitalu. „Bernardinai.lt“ atsirado ne suvokus tariamą žiniasklaidos visagalybę, bet veikiau jos trapumą. Tai, kad tiesa deklaracijų narvuose greitai apsitraukia pelėsiu, jog tiesa, meilė, bendrystė yra teoremos, kurias reikia įrodinėti kasdien.
Noriu Tau pasiguosti... Kai prasėdi visą dieną prie kompiuterio ekrano, informacijos srauto molį bandydamas paversti naujienomis ar komentarais, neišvengiamai apsigyveni keistoje tikrovėje. Naujienos, naujienos, naujienos... Rūšiuoju komentarus, mintyse ginčijuosi su jais ir bandau juos išdėlioti chronologiškai. Žodžiai, žodžiai... Taip dažnai jie nejungia, bet skiria. Ar tikrai visada jais norima prakalbinti kitą, o gal paprasčiausiai juos svaidome kaip akmenis?“
Šeštojo gimtadienio tikrai nebūtume sulaukę, jei ne Jūs, kurie ne tik skaitote, padrąsinate, bet ir paremiate dienraštį. Visos redakcijos vardu dėkoju, kad esate, kad galime keliauti kartu. Prieš šešerius metus neįsivaizdavau, kur drieksis dienraščio kelias. Tegalėjau svajoti, kad „Bernardinai.lt“ turės tokią gausią auditoriją. Tegalėjau svajoti, jog teks dirbti kartu su pačia nuostabiausia pasaulyje redakcija.
Kas mūsų laukia šioje kelionėje artimiausiu metu? Tikra kelionė tuo ir nuostabi, kad ji visada yra nuotykis. Jei pradėtume gilintis į visus sunkumus ir išbandymus, kurie laukia kelyje, veikiausiai liktume namuose ir nesiryžtume keliauti. Tačiau tereikia žengti pirmą žingsnį ir kelias įtraukia. Prieš keletą dienų kalbėjausi su bičiule, kuri rengia naują didžiulį žiniasklaidos projektą. Sakiau jai: „Jei neturi troškimo pakeisti pasaulį, neverta ir pradėti.“ Kalbėjau visai rimtai. Kol kas mes dar turime troškimą pakeisti pasaulį. Menkesnė misija mūsų netenkina. Viliuosi, kad Jūsų – taip pat. Tad keliaukime ir toliau kartu.
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
Sveikinu. Tokios žiniasklaidos troškulys kamavo seniai. Džiaugiuosi, kad jus atradau. Dabar "geriu" jus nuolat, kada turiu galimybę. Tik gaila, kad ilgam nutyla kai kurie jau pamėgti autoriai. Tik jūsų dėka dar išlaikau tikėjimą, kad ne visi žurnalistai nuperkami. Gyvuokite ,stiprėkite ir nenuvilkite. Tegul ta žvakė dega... O mes jus skaitysime ir palaikysime.
Tiesiog nuoširdžiai sveikinu Bernardinai.lt darbuotojus su Andriumi Navicku priešakyje. Džiugu, kad esate. Linkiu ištvermės ir daug Dievo palaimų. Kiekvieną dieną nors trumpam peržvelgiu Jūsų straipsnius ir būtinai perskaitau Evengelijos komentarus. Jeigu galima, noriu paprašyti, kad drąsiau pasisakytumėte už Krikščioniškas vertybes ir prieš abortus, autanaziją, alkoholį, narkotikus, seksualines mažumas.....
Nuoširdžiai sveikinu Bernardinus su sukaktimi. Tai vcisgi KITOKS portalas negu visi kiti, kažkuo švaresnis ir demokratiškesnis. Bet jis išliks tokiu, jei mes negailėsime jam ir pastabų. Pvz., reiktų atidesnio dėmesio savo autoriams, nes dažnai siunčiami str. "dingstya" - nei atviet, nei priviet... Naujasis portalo vartiantas irgi nepatogus, kažkoks padrikas, sudėtingas, tad atbaido skaitytojus. Ir t.t. ir pan. Bet iš esmės šios pastabos neužgožia esmės: Bernardinų veikla skaidresnė, nuoširdesnė, o tai retenybė šių dienų žiniasklaidoje...
net bernardinu gimtadienio proga nepraleista galimybe pakalbeti apie save juozai.d....aj aj vanitas vanitatis :)
Drįstu tvirtinti, kad Bernardinai.lt portalas skiriasi nuo kitų žiniasklaidos priemonių ne tik vidine kultūra, bet ir tolerancija įvairiems požiūriams. Neabejoju, kad ne visi atsiųsti straipsniai p. Andriui Navickui prie širdies, bet jis jų nemeta į šiukšlių dėžę, o spausdina leisdamas patiems skaitytojams juos vertinti. Portale nerasime tik tų straipsnių, kurie parašyti turgaus kalba. Nerasime ir tokių straipsnių, kuriuose, nesuprasdami, kad daro tik žalą savo leidiniui, puolami ir įžeidinėjami asmenys, o ne jų siūlymai ar idėjos. Bernardinai.lt tikrai yra portalas, arena, jei norite, kurioje rungiasi idėjos, o ne žmonių asmeninės savybės. Nuoširdžiai sveikinu visą kolektyvą, linkiu ir toliau būti aukštos kultūros švyturiu, kuris nušviečia kelius į tiesą ir pats jos ieško.
Netikiu tais lankomumo reitingais, vien tai kad supermama mažesnio reitingo negu leo rytas, rodo kažkokią manipuliaciją. Bet kita vertus net jei lankosi tie 7 procentai, tai bernardinų skaitytojai jau yra šiokia tokia jėga, nes šiaip tie e-puslapiai veikia kaip soc. tinklai, kuriasi juos mėgstančių bendruomenės. Tą pravartu visada atsiminti, kad bernardinų lankytojai turi tapt savotiška bendruomene, tada bus labai gerai. Jau dabar yra taip, mano nuomonei įtakos turi Liudvikas, Tomas, visad paskaitau, ką jie galvoja tuo ar kitu klausimu. Tad jau formuojasi bendruomenė, nedidelė, bet galinti tapt jėga dėl tvirto stuburo. Sėkmės.
Juozai Tikrai niekada negirdėjau, kad kas sakytų, kad Tamsta mėtai perlus kiaulėms. Pirmiausia, labai nedaug tų perlų Lietuvoje yra ir juos labai sunku išgauti. Yra žmonių, kurie įsitikinę, kad iš jų lūpų krinta tik perlai. Tačiau tai jau didybės manijos išraiška, kuri paprastai liūdnai baigiasi. Kita vertus, bent mes, dirbantys Bernardinai.lt, nei vieno žmogaus niekada nelaikėme ir nelaikome kiaule. Mes gerbiame visus savo skaitytojus ir visus žmones, nepaisant to, ką jie galvoja apie mus. Dar keli dalykai. Siūlau Juozai rimčiau pastudijuoti Gemius Audience metodiką ir galbūt atrasi sau netikėtų dalykų. Nes statistika, kurią bando interpretuoti tie, kurie menkai ją supranta, tampa labai kreivu veidrodžiu. Taip pat ir tokie pareiškimai, kad bernardinai.lt gavo iš SRTRF tokią ir tokią sumą pinigų. Jei Juozai norėtum būti tikslus, tai matytum, kad Bernardinai.lt įgyvendina kultūros projektą, kuriam gavo paramą, Taip pat leidžia žurnalą "Kelionė su Bernardinai.lt", kurio dalį spausdinimo išlaidų dengia čia įgyvendinamas projektas "laisvė ir atsakomybė", kurį remia SRTRF, Pabaigai, noriu palinkėti, kad Tikiu.lt nevirstų Paskalos.lt
Tokiais moraliniais, skaidrios ziniasklaidos principais, kaip kad bernardinai.lt, turetu dirbti dauguma ziniasklaidos priemoniu. Siuo metu praktiskai visa musu ziniasklaida, gal isskyrus viena kita atveji (kuris vistiek yra mazai perkamas, klausomas, ziurimas) visai nebesilaiko jokiu moraliniu, bendrazmogiskuju normu, viska suveda i reitingus. Todel LT ziniasklaida nebeatlieka pagrindinio uzdavinio - objektyviai, nesaliskai ir ivairiapusiskai informuoti visuomene. Vietoj to matome is anksto angazuota turini, uzsakomaja medziaga, asmeniniu saskaitu suvedinejima ir t.t. Todel kyla klausimas - ka daryt? vienas atsakymu - bernardinai principus diegti visoje ziniasklaidoje - ikurti tokia televizija, laikrasti, radijo stoti (ne butinai bernardiniska, ne butinai katalikiska, bet morales, o ne pelno ir reitingu principais besivadovaujancia). Aisku, tam reikia lesu ir is pradziu sunku butu su auditorija. Bet kadangi zmones jau pradeda atskirti, kas yra "purvasklaida", o kas profesionali ir objektyvi, morali ziniasklaida, ilgainiui manau butu galima tiketis geru rezultatu.



















































Gera,kai randi ir minciai ,ir dvasiai atliepiancia oaze.Dvasines stiprybes ir drasos isliekant savimi. Ir Dangus tenepavargs laiminti jusu darbu,o ir jums rasanciuju. Su gimtadieniu!