2012 m. vasario 12 d., sekmadienis

M. Pavičiaus romanas „Chazarų žodynas“

2010-02-22
Rubrikose: Kultūra » Knygų lentyna 

Miloradas Pavičius. Chazarų žodynas: romanas. Iš serbų kalbos vertė Laima Masytė. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010. – 360 p.

Šiuolaikinis serbų rašytojas Miloradas Pavičius (1929-2009) – daugelio labai originalių romanų, dramų, mokslinių monografijų, poezijos bei apsakymų rinkinių autorius, Europos, JAV ir Brazilijos ekspertų kelis kartus rekomenduotas Nobelio premijai, Serbijos mokslo ir meno akademijos narys.

Pavičių kritikai vadina „ryškiausiu mūsų amžiaus romanistu“, vienu įtakingiausių šiuolaikinės pasaulinės literatūros kūrėjų. Rašytojo, metusio iššūkį tradiciniam skaitymo būdui, romanai išsiskiria ypatingu intelektualumu, jie pelnytai gretinami su didžiųjų Lotynų Amerikos rašytojų –J. L. Borgeso ir G. Garcia'os Marquezo kūryba.

Jo proza stebina didžiule erudicija ir aprėpia neregėtą Rytų Europos regiono kultūrinių kontekstų bei klodų įvairovę. Romanas „Chazarų žodynas“ – pats garsiausias talentingojo serbo kūrinys, pelnęs jam pasaulinį pripažinimą. Knygoje pasakojama apie chazarų tautą, turėjusią savitus papročius ir įdomią istoriją. Kūrinyje meistriškai supinami išgalvoti dalykai ir realūs faktai, lakią fantaziją papildo realistinis vaizdavimas, filosofinės metaforos siejamos su konkrečiomis istorinėmis detalėmis. Žodyno (žinyno) forma yra įspūdingas kūrybinis radinys, kaip ir sprendimas parašyti krikščionišką, musulmonišką ir hebrajišką žodyno versijas.

Lietuviškai jau publikuota Pavičiaus apysaka „Žuvies odos skrybėlė“ („Metai", 2002, Nr. 11), romanas„Vidinė vėjo pusė“ (2006) ir paskutinis romanas„Antras kūnas" (2007).

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kryžių kalnas

Tai šitas kalnas – lyg ženklas, priminimas visų tų suartų kelių ir takelių, kryžkelių, ties kuriomis buvo susitinkama ir išsiskiriama, dirbamais laukais paverstų vienkiemių ir išdraskytų sodžių.

skaityti

Vasaris – trumpas mėnuo, o jo savaitės – dar trumpesnės. Vis dėlto – kokios svarbesnės skiautės tiktų į dėlionę šiam savaitlaiškiui?

W.Szymborska

Kai Zakopanės „Astorijoje“ Wisławą Szymborską pasiekė žinia, kad jai paskirti Nobelio laurai, ji iškart sutriko: „Kurių galų ėmiau į rankas tą plunksną?“.

Kompozitorius Gediminas Gelgotas

Apie NI&Co atliekamą minimalistinę muziką, kompozitoriaus duoną ir kūrybinius ieškojimus pasakoja ansamblio įkūrėjas ir kompozitorius, dirigentas Gediminas Gelgotas.

Oskaras Koršunovas, „Išvarymas“

Vienoje esė Sigitas Parulskis Oskarą Koršunovą yra įvardijęs Lietuvos teatro Moze.
Viena vertus, tai ironiškas rašytojo gestas, lengvai krepštelintis per kartais nekuklius maestro pareiškimus tema „Mano teatras – vienintelis“.

Michailas Epšteinas „Tėvystė“

Jaudinamai atvirai atskleidžiama asmeninė patirtis, pateikiama filosofinė tėvystės reflekcija, įžvalgos, peržengiančios individualios būties ribas ir dvelkiančios universalumu.