2012 m. vasario 11 d., šeštadienis

„Freken Julija“: premjera be kaukių

2010-02-23
Rubrikose: Kultūra » Scenos menas 

Šį pavasarį dvidešimtmetį pasitinkantis Valstybinis Vilniaus mažasis teatras vasario 28 ir kovo 2 dieną kviečia į premjerą - Augusto Strindbergo „Freken Juliją". Spektaklį režisavo Rimo Tumino mokinys Artūras Areima, vaidina Mažojo teatro aktoriai Valda Bičkutė, Mantas Vaitiekūnas ir Ilona Kvietkutė. Spektaklio scenografiją ir kostiumus sukūrė Kotryna Daujotaitė, muziką - Faustas Latėnas.

Autobiografinių motyvų kupinoje „Freken Julijoje" (1888) Augustas Strindbergas įgyvendino moderniosios dramos ir teatro koncepciją. Pjesę pastatęs garsusis teatro reformatorius, režisierius natūralistas André Antoine´as savo dienoraštyje rašė: „Freken Julija" iš tiesų sukėlė didžiulę sensaciją. Viskas sujaudino publiką - siužetas, aplinka, pjesės, išsitenkančios viename vieninteliame veiksme, kompaktiškumas. Pusantros valandos vaidinimo medžiagos užtektų didelei vakarinei prancūziškai pjesei. Suprantama, buvo juokelių ir protestų, bet iš tikrųjų visi jautė, kad yra nepaprasto įvykio liudininkai". Pjesėje, kurią galima vadinti viena pirmųjų modernių tragedijų, dramaturgas ne tik geliančiai atvirai skrodžia XIX amžiaus pabaigos visuomenės normas, žmonių santykius, nuožmią vyro ir moters kovą bei prieštaravimų draskomų veikėjų tapatybę, bet ir įkūnija savo asmenines baimes, sukurdamas daugiaveidės Freken Julijos portretą.

Nors pjesė išaugusi iš XIX amžiaus pabaigos socialinio ir meninio konteksto, režisierius Artūras Areima nesistengia jos kaip nors dirbtinai aktualizuoti. Jaunam kūrėjui, beje, jau sėkmingai išbandžiusiam jėgas interpretuojant klasiką, čia svarbiausia amžina vyro ir moters santykių tema. „Man strindbergiškasis natūralizmas yra savitas žmogaus suvokimas. „Freken Julijoje" Strindbergas apnuogina dviejų žmonių - vyro ir moters - paslėptas dvasios gelmes. Priimta manyti, kad vyras ir moteris - dvi skirtingos stichijos - susiliedamos gali suformuoti visumą. Bet ar tikrai? Kai moteris vilioja vyrą, ji pasitelkia daugybę kaukių, o vyras, siekdamas įminti jos paslaptį, tas kaukes stengiasi nuplėšti. Kas slypi po tomis moters kaukėmis, mes ir stengiamės išsiaiškinti", - savo kūrybinį sumanymą atskleidžia Artūras Areima.

Freken Juliją vaidinanti Valda Bičkutė, kurios iniciatyva, beje, ir prasidėjo spektaklio repeticijos, sako šį darbą vertinanti kaip kūrybinį iššūkį, nes jai freken Julija - paslaptis. „Vaidinti personažą, visiškai nepanašų į save, kita vertus, yra net lengviau. Atstumas padeda geriau suvokti. O pačioje pjesėje man įdomi ne tik meilės, bet ir neapykantos tema, kaip toji neapykanta persiduoda iš kartos į kartą, kaip ji susargdina žmones. Julija gimė prieš savo motinos norą, todėl ji neranda vietos šitam pasauly. Atsikratyti ją slegiančia neapykanta, apsivalyti ji gali tik atsikračiusi savęs pačios, savo kūno. Tada ateina tikrasis apsivalymas, o kartu baigiasi ir giminės istorija", - teigia aktorė.

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kryžių kalnas

Tai šitas kalnas – lyg ženklas, priminimas visų tų suartų kelių ir takelių, kryžkelių, ties kuriomis buvo susitinkama ir išsiskiriama, dirbamais laukais paverstų vienkiemių ir išdraskytų sodžių.

skaityti

Vasaris – trumpas mėnuo, o jo savaitės – dar trumpesnės. Vis dėlto – kokios svarbesnės skiautės tiktų į dėlionę šiam savaitlaiškiui?

W.Szymborska

Kai Zakopanės „Astorijoje“ Wisławą Szymborską pasiekė žinia, kad jai paskirti Nobelio laurai, ji iškart sutriko: „Kurių galų ėmiau į rankas tą plunksną?“.

Kompozitorius Gediminas Gelgotas

Apie NI&Co atliekamą minimalistinę muziką, kompozitoriaus duoną ir kūrybinius ieškojimus pasakoja ansamblio įkūrėjas ir kompozitorius, dirigentas Gediminas Gelgotas.

Oskaras Koršunovas, „Išvarymas“

Vienoje esė Sigitas Parulskis Oskarą Koršunovą yra įvardijęs Lietuvos teatro Moze.
Viena vertus, tai ironiškas rašytojo gestas, lengvai krepštelintis per kartais nekuklius maestro pareiškimus tema „Mano teatras – vienintelis“.

Hansas Joachimas Morgenthau. Politika tarp valstybių: kova dėl galios ir taikos.

„Politika tarp valstybių“ – jau klasika tapęs autoriaus veikalas, kuriame pateikiama tarptautinių santykių teorija, pristatanti ir pagrindžianti realistinės valstybių politikos nuostatas.