Europos Sąjungos (ES) šalių gynybos ministrai trečiadienį Ispanijos Maljorkos saloje pradeda dviejų dienų susitikimą, kurio metu aptars tampresnius karinius ryšius.

Susitikimas Maljorkoje yra pirmoji proga ministrams apsvarstyti šį klausimą, kuris įtvirtintas Bendrijos reformas numačiusioje Lisabonos sutartyje.

Tačiau šis susitikimas, priešingai nei buvo prognozuojama, netaps savotišku kovos krikštu Catherine Ashton (Ketrin Ašton) - ES aukštajai įgaliotinei užsienio ir saugumo reikalams, kurios pareigybė taip pat buvo įkurta Lisabonos sutartimi.

C.Ashton nedalyvaus derybose gynybos klausimais, nes atstovaus Bendrijai naujojo Ukrainos prezidento inauguracijos ceremonijoje, pranešė jos atstovas spaudai.

Kai kurie susitikimo Maljorkos Palmoje dalyviai vylėsi išgirsti, kokie bus svarbiausi C.Ashton veiklos tikslai jai tapus pirmuoju asmeniu, kuriam buvo patikėtas aukščiausias užsienio ir gynybos politikos postas Bendrijoje.

"Sutarties dėka yra galimybė sustiprinti Europos gynybą, paversti ją labiau matoma", - sakė vienas Europos diplomatas.

Ispanija, kuri pirmąjį šių metų pusmetį pirmininkauja Bendrijai, Europos gynybos strategiją paskelbė vienu iš svarbiausių savo pirmininkavimo tikslų.

"Su Lisabonos sutartimi viską pradedame nuo pradžios", - sakė kitas Europos diplomatas, pageidavęs neskelbti savo pavardės.

Ilgai ir sunkiai brandintame dokumente numatyta galimybė grupei ES valstybių imtis bendrų veiksmų tam tikrame kariniame rajone nebūgštaujant, kad tokią misiją gali vetuoti kuri nors Bendrijos narė.

Vienintelė sąlyga tokiam "nuolatiniam struktūrizuotam bendradarbiavimui" - tam turi pritarti kvalifikuota ES narių dauguma.

Europos šalių gynybos ministrai trečiadienį taip pat aptars jau vykdomas ar dar tik planuojamas operacijas, visų pirma, misiją Kosove, veiksmus prieš Somalio piratus, Somalio policijos ir kariškių rengimą bei logistinę pagalbą žemės drebėjimo nuniokotam Haičiui.

Ketvirtadienį ministrai daugiausiai dėmesio skirs pačios Bendrijos institucinei raidai.

Kai kurios šalys, ypač Prancūzija, laikosi nuomonės, kad gynybos reikalai neturėtų būti pavesti kuriamai Europos diplomatinei tarnybai, kuriai vadovaus C.Ashton, ir derėtų išlaikyti jų specifiškumą.

Nepaisant C.Ashton vaidmens dėl svarbiausių iniciatyvų ir toliau spręs 27-ių Bendrijos valstybių sostinės.

Tačiau iš esmės pritariama tam, jog reikia stiprinti Europos gynybos pajėgumus.

Paryžius nurodė esąs pasirengęs parodyti pavyzdį, kuriuo turėtų tapti Prancūzijos ir Vokietijos saugumo politika, kuri galėtų būti "paneuropinės strategijos", kaip ją praėjusį mėnesį pavadino prancūzų užsienio reikalų ministras Bernard'as Kouchneras (Bernaras Kušneras), pirmtakė.

Italija prieš kurį laiką pasisakė už tai, kad būtų kuriama kažkas panašaus į europinę armiją.

Lisabonos sutartis atvėrė kelią tokiai galimybei, sako šios idėjos šalininkai. Tuo tarpu kai kurios valstybės, visų pirma Didžioji Britanija, tvirtina, jog dokumente aiškiai įvardijama, kad "Europos gynyba" yra NATO veiklos sritis

Vis dėlto šį mėnesį paskelbtoje britų vyriausybės ataskaitoje kalbama apie karinio bendradarbiavimo su Europa, visų pirma, Prancūzija, galimybę kaip priemonę sutaupyti biudžeto lėšų tokiu metu, kai smarkiai karpomos išlaidos visose srityse.

Pernai kovą įvykęs Prancūzijos sugrįžimas į NATO karines struktūras taip pat gali, kad ir kaip būtų keista, vėl pakurstyti debatus dėl Europos gynybos.

1998 metais Prancūzijos ir Didžiosiose Britanijos paskelbtoje Sen Malo deklaracijoje buvo raginama numatyti galimybę "veikti nepriklausomai". Tačiau ši iniciatyva buvo įšaldyta, kai 2003 metais tarp Europos valstybių kilo rimtų nesutarimų dėl Irako.

Po gegužę numatytų visuotinių rinkimų Britanijoje į valdžią gali grįžti konservatoriai, kurie yra kur kas didesni euroskeptikai nei dabartinė leiboristų vyriausybė ir labiau orientuoti į transatlantinį bendradarbiavimą.