Leonidas Donskis. Tibetas ir mūsų moralinės dilemos
 |
Tibetas yra tapęs keistos politinės ir moralinės įtampos šaltiniu. Niekas turbūt nebetiki, kad ši šalis artimesnėje ateityje gali ištrūkti iš Kinijos pančių ir tapti nepriklausoma – nors niekas nežino, kas laukia Kinijos, kuri nėra „normali“ valstybė ir yra veikiau, kaip ją pavadino neseniai miręs iškilus kinų kilmės JAV politologas Lucianas W. Pye’us, civilizacija, apsimetusi nacionaline valstybe.
Sykiu visi jaučia, kad Tibeto paaukojimas ir nieko nedarymas, kad bent išliktų šios šalies unikali senovinė kultūra, reikštų viso pasaulio moralinį pralaimėjimą. Civilizuota politika galutinai nusileistų kumščio teisei, kuri šiandien kuo puikiausiai moka prisistatyti kalbėdama ne tiek karinės, kiek ekonominės galios kalba. Tiesą sakant, Tibeto problema yra nebe paties Tibeto, o pasaulio tautų ir politikų sąžinės bei sąmoningumo problema. Ji leidžia kelti daugybę opių tarptautinių santykių ir tarptautinės teisės klausimų, tokių, kaip antai:
- Kiek laiko turi tęstis buvusios nepriklausomos ir suverenios šalies okupacija, kad ji taptų naujai pripažintu politikos ir teisės faktu, t.y. kad ji būtų sėkmingai užmiršta ir naujai legitimuota kaip savarankiškai nebeegzistuojanti ir viso labo tik tęsianti savo simbolinę gyvastį didesnės galybės viduje?
- Kaip turi keistis buvusi totalitarinė valstybė, tokia kaip Kinija ar Rusija, ir dabar dar išlaikiusi nemažai totalitarizmo elementų, kad pasaulis nustotų ją traktuoti kaip grėsmę sau ir smurto bei prievartos šaltinį?
- Ar naujajam pripažinimui ir akių užmerkimui į smurtinę politiką pakanka rinkos ekonomikos, sykiu naujų rinkų atvėrimo pasauliui ir atpažįstamos politinės retorikos, ar vis dėlto reikalaujama bent simbolinės tokios valstybės demokratizacijos?
- Ar ekonominė galia ir technologinis pajėgumas mūsų pasaulyje tapo licencija daryti ką nori savo šalies viduje, tarptautinėms ir vidaus nevyriausybinėms organizacijoms bei žmogaus teisių priežiūros institutams tik bejėgiškai stebint tokių šalių de facto įsivyravimą pasaulyje?
- Ar žmogaus teisės taps tuo lemtingu kriterijumi ar net pačia neutraliausia ir vienintele iš tikrųjų pasauline ideologija, kurios dėka valstybių neturinčias ar jas jau praradusias tautas, imperinių jėgų sąmoningai paverstas etninėmis mažumomis, bent kažkiek gins civilizuotos institucijos ir tarptautinė opinija?
Žinoma, klausimų sąrašą galima tęsti. Prieš dvidešimt metų Lietuvoje mes buvome įsitikinę, kad kas jau kas, o mes tai visada suprasime laisvės taikiai siekiančias, politinį terorizmą kaip kovos metodą atmetančias ir nesmurtiniais metodais savo orumą ginančias nevalstybines tautas, tokias kaip Krymo totoriai ar Tibeto žmonės.
Šiandien viskas gerokai pasikeitė. Kinijos galia ir prestižas vis labiau primena mums mūsų pačių ekonominius interesus ir stipriai koreguoja visą mūsų politinės klasės elgseną bei retoriką. Ne paskutinėje vietoje ir viltis, kad Kinijos galia anksčiau ar vėliau iš esmės pakeis Rusijos geopolitiką ir visą strategiją, natūraliai pastūmėdama ją arčiau JAV ir ES. Todėl, atvirai kalbant, Tibeto laisvės byla tampa vis labiau marginalizuotu reikalu, saugiai nustumtu į didžiosios politikos pakraščius. Sąžinės nuraminimui pakanka susitikti su Dalai Lama, po to būti Kinijos išbartiems ir teigti, jog Kinija neabejotinai keičiasi į gerąją pusę.
Bet juk prieš dvidešimt metų mes patys beldėmės į galingų šalių ir jų politikų sąžinę. Mes kartojome, kad didelės šalys yra pernelyg susirūpinusios savo galia, kad išgirstų mažųjų tautų balsą ir jų siekį išsaugoti savo kalbas bei kultūras, o jei įmanoma – ir politinę laisvę bei nepriklausomybę. Ir buvome teisūs. Pakanka prisiminti, kad Lietuvos nepriklausomybę pirmoji pripažino mažytė ir politinės bei karinės galios požiūriu niekam nesvarbi ir nepavojinga Islandija.
Nežinau, ar islandų politikai tomis akimirkomis prisiminė įstabius Baltijos regiono mąstytojo Johanno Gottfriedo von Herderio žodžius, bet jie tobulai apgynė Herderio principą, skelbiantį, kad „lygiai kaip islandai nėra antrarūšiai danai, taip ir vokiečiai nėra antrarūšiai prancūzai“ – visi turi teisę į unikalią savastį, nes nėra aukštesnių ar žemesnių kultūrų. Unikalūs ir nelygstamos vertės ne tik pavieniai individai – tokios yra ir bendruomenės bei jų kultūros.
Šiandien mus visiškai pagrįstai piktina Prancūzija, vardan ekonominės naudos parduodanti Rusijai puolamąją ginkluotę – karinius laivus „Mistral“, kuriais Baltijos jūroje kuo puikiausiai galima atakuoti Prancūzijos NATO sąjungininkes ir ES partneres Baltijos šalis. Lygiai kaip mus teisėtai piktina skandalingas Vokietijos elgesys dujotiekio „Nordstream“ atveju ir visos Europos politinės klasės „šrioderizacija“.
Todėl svarbu mums patiems nepradėti Tibeto atžvilgiu elgtis taip, kaip su Lietuva ilgai elgėsi arba ir dabar mėgina elgtis galingosios Vakarų Europos šalys. Žinoma, nebeįmanoma mūsų lyginti – mes esame pasaulio politikos faktas ir, skirtingai nuo Tibeto, tarptautinių santykių subjektas, o ne objektas. Bet kalba net ne apie Tibetą, o apie politinę ir moralinę logiką, kuri rodo, kur gravituoja vakarietiškos šalys.
Pastaruoju metu man net Europos Parlamente teko išgirsti tokio Kinijos teisinimo ir Tibeto menkinimo, po kurio nuoširdžiai pradėjau linkėti Lietuvai ir jos politikams niekada nepriartėti prie logikos, kuri slypi mano minėtuose pasisakymuose. Vienas žymus Belgijos politikas diskusijų metu visiškai rimtai prabilo apie tai, kad nežinia, ar dar verta gailėtis buvusios teokratinės valstybės, t.y. Tibeto, kuri Kinijos sudėtyje kaip tik gauna šansą įgyti daugiau modernumo ir pažangos.
Įdomu, ar dideles persų, Šiaurės Afrikos ir kitų musulmonų šalių mažumas turinčios Vakarų Europos valstybės panašius išminties krislus viešai siūlytų kalbant apie teokratinę Irano valstybę ar islamistines šalis? Klausimas retorinis – žinoma, kad ne. Budistinė Tibeto kultūra yra veikiausiai pati tolerantiškiausia pasaulyje ir fatvų už savo tikėjimo įžeidimą niekam nesiūlys. Be to, Tibetą gan saugu įžeidinėti, nes jis yra politiškai bejėgis.
Tad Tibetas atveria kitą tikrovę – Kiniją, kurią kaip naująją galybę priima Vakarai. Tikiu, kad Kinijos kompartija šiandien veikia kaip neokonfucianistinės vadybininkų klasės elitas, o ne kaip doktrininė ir ideokratinė komunistų partija, svajojanti apie permanentinę pasaulinę revoliuciją. Iš ortodoksinio komunizmo pozicijų žvelgiant, niekas taip nediskreditavo ir neišdavė komunizmo idealų kaip Kinija, pripažinusi privačią nuosavybę, rinką ir kapitalizmą.
Neabejoju, kad Kinija padarė milžinišką pažangą modernizuodama savo valstybės sąrangą ir valdymo sistemą. Žinau, kad jos mokslas ir universitetai tampa rimtu JAV ir Europos konkurentu. Bet sykiu gaunu informaciją apie nuolatines represijas, kurių kompartija griebiasi prieš disidentus ir laisvesnius žurnalistus. Nori praturtėti – pirmyn, daryk verslą. Bet tik nelįsk į politiką ir nekalbėk ko nereikia – kažkur netoliese visa tai matyta ir girdėta, ar ne?
Kinija tampa iššūkiu Vakarams – net ne apnuogintos jėgos, o kertinio civilizacinio principo požiūriu. Autoritarinis kapitalizmas, ginantis turto ir galios be laisvės idėją, yra didžiausias ir turbūt egzistencinis pavojus visai Europos vertybių sistemai. Jei Rusijos, Kinijos ir Singapūro modelis taps rimta civilizacine alternatyva Vakarų idėjai, kaip laisvės ir gerovės junginio formulei, didžioji pasaulio dalis, iki šiol taip ir nepažinusi politinės laisvės, neturės jokių rimtų siekiamybių sekti Europos ir JAV keliu ar laikyti jų taką į gerovę vieninteliu teisingu.
Juk niekas nežino, kuriuo keliu suks Pietų Amerika ir didelė Azijos dalis. Ypač kai išsipildė viena iš modernybės pranašysčių – ekonominė galia emancipavosi ir atsiskyrė nuo politinės galios, o daugeliu atveju ir pranoko ją. Politinė laisvė darosi nereikalinga ekonominei laisvei – tai Adamo Smitho ir Davido Ricardo laikais dar buvo neįsivaizduojama, o dabar tai yra didelės pasaulio dalies socialinė tikrovė.
Kita Tibeto pamoka – net makabriškas religijos ir tikėjimo bendrijų (tokių, kaip Falun Gong) persekiojimas nesukelia sukrečiančio poveikio ir noro iš pagrindų atmesti Kinijos veikimo metodus, užuot tenkinusis pabarimu ir uoliu dalyvavimu jos organizuojamuose forumuose. Vieša paslaptis, kad ES politikai dalyvauja Kinijos kompartijos Centro komiteto organizuojamuose renginiuose ir nemato tame nieko šokiruojančio.
O jei tiesa yra ir tai, kad, kaip savo knygoje „Kruvinas derlius: Falun Gongo žudymas dėl jų organų“ (Bloody Harvest: The Killing of Falun Gong for Their Organs. Woodstock, ON, Canada: Seraphim Editions, 2009) įrodinėja žymūs Kanados teisininkai ir žmogaus teisių gynėjai Davidas Matas ir Davidas Kilgouras (beje, mano pažįstamas Kilgouras šitą atviru tekstu paskelbė Europos Parlamente), Kinijos kompartija organų transplantacijos centruose kruopščiai tikrina persekiojamo religinio judėjimo narių kraują ir sveikatos būklę tam, kad juos nužudžiusi po to parduotų jų vidaus organus, tada galima teigti, kad mes tyliai susitaikėme su nacizmo elementais ir nacių ideologijos (tokios kaip nevertingos gyvybės idėjos) paveldu politikoje valstybių, kurios laikomos ateities valstybėmis. Kartoju – jei tai tiesa. Faktų daug, bet iki galo šie baisūs dalykai dar nėra įrodyti.
Kad ir kaip būtų, Tibetas – tai mažasis herojus, kurio vardo bijo gigantiška ir brutali jėga. Lygiai kaip prieš dvidešimt metų didžiulė, brutali ir žmonijai nusikaltusi valstybė bijojo ir nekentė mažytės Lietuvos vardo. Prisiminkime Tibetą ir tęskime bent simbolinį pasipriešinimą prieš lėtą jo naikinimą.
Ne tik dėl Tibeto, bet ir dėl pačių savęs. Ypač jei dar tikime ateitimi, kurioje laisvė nebus paaukota ekonominei galiai.
www.donskis.lt
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
palaikau Donskį ir kraupstu nuo Teliuko pozicijos. negraži pono Teliuko strategija: praleisti Kinijai nepatogius faktus ir į pirmą vietą iškelti trivialybes: jei kokiame nors Tailande ar Zambijoje vietiniams nerūpi žmogaus teisės ir visi tik žiūri kinų dolerių, tai ir mes, europiečiai, nustokim ginti žmogaus teises. užsimerkim prieš faktus, kad Tibete kaip ir visoje KLR varžoma žodžio laisvė, kalinami disidentai, žudomi politiniai kaliniai (pvz uigūrai maištininkai). juk nieko tokio, kad kinai okupantai Tibete sugriovė tūkstančius vienuolynų ir šventyklų, nužudė dešimtis tūkstančių vienuolių, nuniokojo gamtą, atkėlė milijonus kolonistų. kasmet iš "klestinčio" nefeodalinio Tibeto į Indiją per kalnus pabėga 2-3 tūkstančiai tibetiečių. turistai iš Europos nufilmavo, kaip kinai pasieniečiai savo malonumui šaudo per kalnus vorele į Indijos pusę einančius tibetiečius kaip kokius žvėris. parodė tai prieš porą metų daugelis Vakarų televizijų. ir ką? ir nieko. nes pas mus vis daugiau tokių amoralių teliukų.
to Brennus
na šiaip nesu stiprus realpolitik šalininkas, nors reikia sutikti, kad būtenmt tai veda pasaulį į priekį, o ne vertybės. Nežinau, ar tai gerai ar blogai. Tuo vadovaujasi tiek JAV, tiek visi kiti.
Šiaip, aš labiau siūlau pabandyti suvokti Kinijos vertybių ir požiūrio schemą, užuot bandžius pritaikyti "one size fits all" principą. Mūsų Vakarietiškos vertybės ten niekada neveikė ir niekada neveiks. Reikia tai suvokti ir būtent tokioje šviesoje bandyti spręsti problemas. Kitaip tiesiog nieko neišeis.
Viename straipsnyje Donskis krenta kryžiumi už Ušacką, kuris privertė seimą pakeisti nuomonę dėl tibeto(žr nuorodą). O kitame gaili to pačio Tibeto.
Dabar įdomu ar galime čia apibendrinti. Abu šie straipsniai naudingi US, inteligentas nekurtų tokios dviprasmybės. Nors gal ir teisingai TomasV. pasakė, tikriems intelektualams politikoje nedera.. O kas jau politikoje, tai klausimas ar jie intelektualai.
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=22266291&com=1
"Tibetas – tai mažasis herojus, kurio vardo bijo gigantiška ir brutali jėga". Ši brutali jėga bijo ne tik "Tibeto – mažojo herojaus" bet ir tokių šviesių žmonių kaip Leonidas Donskis, kuris išsakydamas šviesią ir objektyvią poziciją sulaukė Kinijos Liaudies Respublikos atstovų dėmesio.
gerb. Teliukas pasirodė puikus oponentas L. Donskiui :) Deja, turbūt nesuklysiu pasakęs, kad Teliukas yra stiprus Realpolitik šalininkas. Bet pamėginkite pagalvoti apie žmones, eilinius žmones, kurie ten gyvena. Nejau jie nenori laisvės? Negi neprotestuoja prieš Kinijos valdžią? Negi nesiskundžia priverstine asimiliacija, kultūros naikinimu, priverstinėm deportacijom? Neprimena Lietuvos sovietmečiu? Bet kam čia rūpi tie eiliniai tibetiečiai (ar lietuviai). Nieko, atenšim jiems „šviesų, modernų rytojų“! Prikelsim iš viduramžių tamsybių! Jiem kelią amžinai rodys didžioji kinų (rusų) tauta! Kažkur girdėta? Net labai. Ir liūdna skaityti apie visokias „modernizacijas“ ir „teokratijos baisumus iki 1950m.“ LDK turbūt irgi neperlabiausiai gerbė žmogaus teises. Ir nematau čia jokių didelių kultūrinių, politinių tradicijų skirtumo. Tik žinoma, visada patogiau matyti karinę ir ekonominę galią, nei žmones. O gaila...
Gerniu, jus ponas Donski (manau, esate vienas švieiausių žmonių ant Lietuvos šiuo metu), bet mane kiek stebina jūsų noras reikšti savo nuomonę apie tokias jautrias ir nekonkrečias temas lyg tai būtų kažkokia faktinė medžiaga. Deja deja, tibeto diskusijose labai daug kas yra "subject to an argument" arba "needs verification"... na kaip Wikipedijoje rašoma, dėl šventos ramybės.
_Tibetas yra tapęs keistos politinės ir moralinės įtampos šaltiniu._
Šaltiniu Tibetas tapęs tik tiek, kiek jis tokiu padarytas sensacionalistinės Vakarų žiniasklaidos ir jų satelitų (įskaitant Lietuvą). Nesakau, kad tai nenormalu ar kad blogai, bet taip yra. Azijoje į Tibetą nėra žiūrima taip pat, kaip Vakaruose. Taigi, gal teisingiau būtų sakyti, kad "Tibetas yra tapęs gęstančių ir nuo pasaulio scenos pamažu žemyn žengiančių VAKARŲ kompleksų išraiška". nesinori ir man to pripažinti, bet taip, deja, yra. Šunys loja, o karavanas eina.
_Sykiu visi jaučia, kad Tibeto paaukojimas ir nieko nedarymas, kad bent išliktų šios šalies unikali senovinė kultūra, reikštų viso pasaulio moralinį pralaimėjimą. _
Viso? O gal tik Vakarų? Leonidai, pats nuoširdžiai atsakykite sau į šį klausimą. Vakarų (prie jų, beje, iš principo reiktų priskirti ir rusiją... na kad nepagalvotumet, kad esu eilinis penktakolonis "rusoliubas"/paksininkas/runkelys, tikrai ne) moralė nėra lygu pasaulio moralei. Kokia moralė vyrauja Indijoje? Tailande (beje, labiausiai budistinėje pasaulio visuomenėje), Indonezijoje. Ar tai jau nebe pasaulis? Šiandien, gal ir "ne" (na jie vis dar skurdūs ir neįtakingi), bet rytoj jie bus turtingi ir galingi. Jie tikrai nesivadovaus tais pačiais kriterijais ir principais, kaip Vakarai. Siūlau užmesti akį į M.Jacques knygoje pateiktas diagramas apie įvairių Azijos šalių gyventojų apklausas dėl jų požiūrio į Kiniją. Realybė ta, kad Azijai jau ŠIANDIEN Vakarai rūpi mažiau, nei Kinija. Ir juo labiau ten niekam nerūpi kažkokia Vakarų... oi, atsiprašau "pasaulio" moralė.
_Kiek laiko turi tęstis buvusios nepriklausomos ir suverenios šalies okupacija, kad ji taptų naujai pripažintu politikos ir teisės faktu_
Oi, oi, oi... Netikėjau, kad kažkas, kas, šiaip jau, yra vienas labiausiai ginčytinų ir interpretuojamų istorijos mokslo subjektų staiga tapo neginčyjamu faktu :). Čia ir esmė, kad Tibetas praktiškai niekada nebuvo nepriklausoma valstybė. Ar bent jau ne tokia forma, kaip tai veikė Europoje (tiek prieš, tiek ir po tautinio pakilimo ir tautinių valstybių susikūrimo). Tibetas bemaž 800 metų, geriausiu atveju, buvo tai, ką vadina Kinijos "tributary state", nors kinai interpretuoja dar kitaip (jie, aišku, sako, kad Tibetas apskritai buvo Kinijos dalis, kas, be abejo, yra šiek tiek perdėta). Kaip bebūtų, Tibeto vadinimas buvusia "suverenia ir neprillausoma" šalimi, geriausiu atveju, sukels tik bet kurio Azijos istoriko šypseną :)
_- Ar naujajam pripažinimui ir akių užmerkimui į smurtinę politiką pakanka rinkos ekonomikos, sykiu naujų rinkų atvėrimo pasauliui ir atpažįstamos politinės retorikos, ar vis dėlto reikalaujama bent simbolinės tokios valstybės demokratizacijos? _
Apie kokią smurtinę politiką kalbame? Apie tą, kuri buvo iki 1950 (t.y. praktiškai feodalinė baudžiava), ar masinius parduvių daužymus Lhasoje? Tiesa, BBC ir CNN apie tai nerodė, nes reikėjo rodyti ir "informuoti", kaip PLA ir CCP naikina ir muša vargšus tibetiečius. Ech ta "laisva" žniasklaida. Ok, ok, nesiruošiu čia užstoti CCP politikos, kuri, be abejo, pasižymi kietu kumščiu, bet, kita vertus, siūlyčiau matyti abi puses, o ne tik vienos pusės propagandą. Internes ir Google Translate tam tikrai pasitarnaus. Nepatinka Oficialioji KLR pozicija? kodėl nepaskaičius Tailando ar Singapūro žiniasklaidos? O gal Japonijos?
Tikrai keista matyti tokius tokio rimto dalyko supaprastinimus ir suprimityvinimus iš jūsų, gerbiamas, L.Donski.
_- Ar žmogaus teisės taps tuo lemtingu kriterijumi ar net pačia neutraliausia ir vienintele iš tikrųjų pasauline ideologija, kurios dėka valstybių neturinčias ar jas jau praradusias tautas, imperinių jėgų sąmoningai paverstas etninėmis mažumomis, bent kažkiek gins civilizuotos institucijos ir tarptautinė opinija? _
Kokia "tarptautinė" opinija? Kokios "institucijos"? Kokios "teisės"? Tos, kurias sukūrė Vakarai? Fair enough. Bet ar tikrai Vakarai sukūrė tokią sistemą tik todėl, akd jie mieli, gražūs ir pūkuoti? O gal tiesiog todėl, kad kaip tik tuo metu buvo savo jėgos epogėjuje ir naudojo savo jėgą igyvendinti sau palankią politiką? Kaži, ką ten veikia JAV karinės bazės Japonijoje, P.Korėjojė? Taisykles kuria tie, kas yra galingiausi. Šiuo metu tai JAV ir Vakarai. Po maždaug 30 metų tai bus Kinija. Ar tada reikš, kad mes visi turėsime priimti kinietišką komunizmą kaip politinės sistemos etaloną? Na juk tai bus "universali" vertybė, ar ne? Mano supratimu, reiktų išsivaduoti iš savo siauros pasaulėžiūros ir suvokti paskutinių kelių šimtų metų pasaulio istoriją ir, svarbiausia, ateitį.
Beje, Vakarietiškos galios hegemonija skaičiuoja tik 200 metus ir ji tęsis dar kokius 20-30. Kinija turi kur kas senesnes valstybingumo tradicijas, kaip ir kur kas senesnę ir stabilesnę kultūrą, ant kurios pamato kuriasi ir modenrioji Kinija. Labai svarbu tai suvokti ir neapsimesti, kad visos esminės vertybės buvo sukurtos po Prancūzų revoliucijos ar JAV susikūrimo. Europa dar gyveno urvuose, kai Kinijabuvo pažangi ir sofistiška civilizacija, kuri nenutrūkstamai išgyveno iki šių dienų. Prikaišioti kinams savo "vertybes" yra tas pats, kaip bandyti drambliu išaiškinti, kad jis turėtų gyventi šuns būdoje, nes taip geriau.
_Bet juk prieš dvidešimt metų mes patys beldėmės į galingų šalių ir jų politikų sąžinę. _
_Todėl svarbu mums patiems nepradėti Tibeto atžvilgiu elgtis taip, kaip su Lietuva ilgai elgėsi arba ir dabar mėgina elgtis galingosios Vakarų Europos šalys. _
Tik nereikia lyginti Tibeto su Lietuva. Tai bene primityviausia ir kvailiausia klišė, kokią galima sugalvoti. Tai visiškai skirtingi atvejai su visiškai skirtingais istoriniais kontekstais ir juos lyginti yra tas pats, kaip lyginti obuolius su apelsinais. Lietuva tapo nepriklausoma Europos kontekste, kuomet Tibeto istorija vystėsi Kinijos kontekste. Totaliai skirtingos sistemos, kultūros ir visas įmanomas kontekstas. Ką čia dar galima lyginti? Aišku, galima lyginti akmenį su sraigtasparniu, bet kas iš to?
_ Vienas žymus Belgijos politikas diskusijų metu visiškai rimtai prabilo apie tai, kad nežinia, ar dar verta gailėtis buvusios teokratinės valstybės, t.y. Tibeto, kuri Kinijos sudėtyje kaip tik gauna šansą įgyti daugiau modernumo ir pažangos. _
Ir jis yra visiškai teisus. Tibetas visada (ar bent jau paskutinius 800 or so metų) buvo skurdi ir atsilikusi kultūra. Taip, iki ten įžengiant PLA, ten buvo teokratinė baudžiauninkinė santvarka, kurią nutraukė KLR valdžia. Tai yra FAKTAS... beje, vienas nedaugelio objektyvių faktų šioje temoje. Juoką kelia, kaip Dalai Lama aiškina BBC kaip jis myli demokratiją ir žmogaus teises... tik kažko nepaaiškina, ar jis kalba apie Tibetą iki 1950, ar po. Ta prasme, come on, ideologija idealogijomis,bet realybė yra tokia ir pyk nepykęs, bet to ignoruoti nereiktų.
_ Budistinė Tibeto kultūra yra veikiausiai pati tolerantiškiausia pasaulyje ir fatvų už savo tikėjimo įžeidimą niekam nesiūlys. Be to, Tibetą gan saugu įžeidinėti, nes jis yra politiškai bejėgis. _
Teisingas pastebėjimas. Duok tieve visoms religijoms tokios ramybės ir tolerancijos. Tik va man kilo klajusimas, kodėl mes, Vakariečiai, taip smarkiai "giname" Tibetą, budistinę kultūrą, kai kitiems budistams ant jo, kaip čia pasakius, nusispjauti...? Labai gerai pamenu 2008 Balandį, kai Londone ir Paryžiuje grupės vandalų (kitaip jų nepavadinsi, sorry) bandė užgesinti olimpinį deglą... tuo metu buvau ir gyvai stebėjau to paties deglo nešimą Bankoke... ne tik administracinėje, bet ir kultūrinėje bei dvasinėje Tailando sostinėje... šalyje, kur budizmas įsišaknijęs į visas įmanomas gyvenimo sritis ir kur per 95proc. žmonių yra religingi budistai, pradedant bankų viršininkais, baigiant barų mergaitėmis (t.y. kekšėmis). Mane iš tiesų sužavėjo ir netgi kiek sugraudino toks žmonių atsidavimas savo religijai. Bankoke beveik NIEKAS neprotestavo prieš Kiniją. Nebuvo ten ir plakatų, reiškiančių "paramą" Tibetui. Buvo kažkoks vienas turistas iš, berods, JAV, kuris apkvaitęs nuo alkoholio kažką nereiškiai skandavo. Kas tai? Ar brolių budistų neparama ir nepagarba savo religijos broliams Tibete? O gal tiesiog sveikas protas ir sugebėjimas skirti politinę propagandą nuo kitų dalykų?
Kaip bebūtų, siūlyčiau tiesiog pabandyti suvokti, kas yra Kinija. Tam reiktų padėti į šalį visus savo prerekvizitinius įsitikinimus, vertybes ir moralę ir pabandyti viską piešti ant tuščio popieriaus lapo. Tikiu, kad būdamas išmintingas žmogus, sugebėsite tai padaryti. Na, o jeigu ne, tiesiog pabūkim korektiški ir sakykim, kad "musų nuomonė šiuo klausimu išsiskyrė".
P.S. stipriai rekomentuoju užmesti akį į naujausią M.Jacques'o knygą. Mano manymu, vienas nedaugelio akademikų, tikrai suprantančių, KAS yra Kinija ir koks tos šalies požiūris į pasaulį.
Xie xie ir PEACE
Kazkas atsitiko Donskiui. Galbut yra taip, kad begant laikui jo rasymas tampa vis labiau ikyriai formuojantis skaitytojo nuomone ir vis maziau intelektinis... Kai dingsta asmuo, o lieka tik zinios ir uzduotis..."Niekas turbūt nebetiki, kad ši šalis artimesnėje ateityje gali ištrūkti iš Kinijos pančių ir tapti nepriklausoma" - kodel jis taip sako, neaisku...
to Teliukas
Tai, sakote, realpolitik yra progresas, kas reiškia maždaug „karas - varomoji žmonijos jėga“? Manau, turėtumėte žinoti, kad tai fašistinis požiūris, ant kurio laikėsi didžioji dalis nacių ideologijos. Niekaip negaliu pateisinti tokios nuomonės...