Žmonėms gausiai susirinkus, Jėzus pradėjo kalbėti: „Ši karta yra bloga karta. Ji reikalauja ženklo, tačiau jai nebus duota jokio kito ženklo, kaip tik Jonos ženklas. Kaip Jona buvo ženklas nineviečiams, taip Žmogaus Sūnus bus šitai kartai.

Pietų šalies karalienė teismo dieną prisikels kartu su šios kartos žmonėmis ir juos pasmerks. Nes ji atkeliavo nuo žemės pakraščių pasiklausyti Saliamono išminties, o štai čia daugiau, negu Saliamonas.

Ninevės gyventojai stos teisme drauge su šia karta ir ją pasmerks, nes jie atsivertė, išgirdę Jonos pamokslus, o štai čia daugiau, negu Jona“.

Kiti skaitiniai: Jon 3, 1–10; Ps 50, 3–4. 12–13. 18–19

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Vitas Kaknevičius

Kristus yra ženklas

Pirmosios Evangelijos eilutės liūdnos, nes sakoma, kad ši karta yra pikta - ,,ji reikalauja ženklo“. Tai verčia mąstyti apie žmogaus vidinio pasaulio pokyčius, gyvenimo prasmės suvokimą ir amžinybės įvertinimą. Tas, kuris dorai priima Dievo įstatymus ir jų laikosi, nesibaimina dėl savo būsimo kito gyvenimo – jis dorai atlieka pareigas, jaučia atsakomybę Dievui už tai, kad jis yra žmogus, sukurtas pagal didžiąją Kūrėjo paslaptį. Deja, visuomenėje pasigirsta vis dažniau ir daugiau balsų apie tai, kad reikia ženklo. Jėzus sako, jog Jis yra ženklas savo kartai taip, kaip Jona buvo ženklas Ninevei. Apskritai Evangelijoje sakoma, kad Jėzus davė ar parodė ženklą. Kas tai yra? Galima teigti, kad tai yra užuomina žmonėms apie tai, kaip reikia tam tikrose situacijose pasielgti: išmintingai, padoriai, žmogiškai. Visuomet svarbu galvoti apie Dievo pagalbą, patarimus, negalima nuo Jo nusigręžti, nes likęs vienas žmogus jaučiasi ne tik labai vienišas, bet ir savotiškas paklydėlis savo kelyje.

Iš Biblijos dauguma prisimena pasakojimą apie Joną. Tai nebuvo šventasis. Dievas jį pašaukė eiti į Ninevę, didelį pagonių miestą, ir skelbti atsivertimą. Jona prieštaravo savo misijai, nes jis manė, kad tuos, kurie girtauja per naktis, laisvabūdiškai gyvena, reikia nubausti, nepasigailėti nei senų, nei vaikų, net ir gyvulių, kurie priklauso tiems žmonėms – nineviečiams. Bėgdamas nuo Dievo iš tiesų jis nesugeba problemos išspręsti savo naudai: kelionėje jį užklumpa audra, Joną praryja žuvis, kurios pilve praleidžia tris dienas. Bet trečią dieną ta žuvis jį išspjauna jūros pakrantėje. Tai yra ženklai, kuriais siekiama grąžinti prie tikėjimo. Dievas viską mato, girdi, bet leidžia ir pačiam žmogui pajusti, kad jis turi elgtis kitaip, privalo suprasti savo didelio netikėjimo pasekmes.

Duodamas ženklą Dievas įspėja, kad dar yra laiko klaidoms pataisyti, Jis perspėja dėl galimų didelių nesėkmių ateityje. Iššvaistęs savo gyvenimo dienas veltui prie didžiojo slenksčio žmogus pasijunta bejėgis. Jeigu svarstytume filosofiškai, jis netenka fizinių jėgų, sveikatos, bet dvasinės jėgos kaip tik stiprėja, jo siela pildosi gailesčio, prabunda sąžinė, pamažu stiprėja savęs pažinimas. Garsus kompozitorius Liudvigas van Bethovenas apkurto, kai buvo dvidešimt šešerių metų, jis puolė į neviltį, norėjo užbaigti gyvenimą, testamente atsirado skaudūs, kupini nuoskaudos dėl savo lemties žodžiai: „… noriu sučiupti likimą už gerklės, visai palaužti manęs jam nepavyks.“ Tačiau Dievo ženklai buvo stipresni, leidę didžiajam kompozitoriui suvokti, kad jo gyvenimas yra muzika. Nors vėliau jis labai sunkiai sirgo ir kentėjo, bet dvasiškai išliko stiprus.

Biblijoje rašoma, kad nineviečiai atsivertė, jie įtikėjo Dievo žodžiu. Jona laikė save teisiuoju ir tuos, kurie nusidėjo Dievui, smerkė. Visa tai buvo labai seniai, deja, šiais laikais visuomenėje labai gaji neapykanta tiems, kurie, atrodo, elgiasi ne taip, kaip reikėtų. Bėda yra ta, kad žmonės išdrįsta save priskirti šventiesiems, bet pamiršta savo nuodėmes, silpnumus, pamiršta ir tai, kad Dievo Sūnus buvo  nužudytas vien dėl to, kad netikėta Jo misijos šventumu, Jo stebuklais. Jėzus kalbėjo ženklais, beje, visame Šventajame Rašte kalbama palyginimais. Juos tegali suprasti tie, kurie klausosi. Taigi, Luko Evangelijoje pasakyti žodžiai: ,,Štai čia daugiau negu Jona“. Tai Dievo Sūnaus ženklai, jie prasmingi, jų reikia klausytis, juos įsidėmėti, nes artėja Didžiojo Teismo diena, kai reikės atsiskaityti už savo darbus žemėje. Jėzus sako, jog Jis yra ženklas savo kartai taip, kaip Jona buvo ženklas Ninevei, kaip Saliamonas dėl savo išminties tapo ženklu Pietų šalies karalienei. Jėzus barė savo amžininkus už tai, kad jie, pažindami Raštą, žinodami Dievo pažadus, užsispiria savo netikėjime.

Šių laikų visuomenėje dėl netikėjimo plinta daug dvasinių ligų: tėvai konfliktuoja su savo vaikais, irsta šeimos, skursta vaikai, į nežinomybės takus vis dažniau patenka jauni žmonės. Kristus yra tas ženklas, kuris įspėja visus, kurie mano esą teisūs. Tik Dievas nuspręs, kas teisus, o kas suklydo, o mes turime nešti Dievo gailestingumą ir meilę į savo ir kitų gyvenimus. Vienas kelias, vedantis į šviesą, yra Kristus. Jis yra teisingumo ženklas.

Bernardinai.lt