2012 m. vasario 12 d., sekmadienis

Stabdo darbus Aušros Vartų koplyčioje

2010-02-24
Rubrikose: Kultūra » Architektūra ir kultūros paveldas 
Aušros Vartai Vilniuje

Kultūros paveldo departamentas Vilniaus Aušros Vartų koplyčioje sustabdė „savavališkai vykdomus remonto darbus“, nes nustatė daug teisės aktų pažeidimų.

Įstatymas numato, kad šiame kultūros paminkle galėjo būti vykdomi tik restauracijos darbai.

Lrt.lt susisiekė su darbus vykdžiusios bendrovės „Archinova“ atstovu Ilja Makarovu, tačiau jis atsisakė komentuoti.

Skubos tvarka Kultūros paveldo departamento specialistai mėgina nustatyti paminklui padarytą žalą. Tam sudaroma speciali komisija.

Pasak Kultūros paveldo departamento direktorės, atliekant koridoriaus ir laiptinės, vedančios į koplyčią, sutvarkymo darbus buvo naikinamos vertingosios savybės.

Buvo išmontuotos senosios medinės durys, pažeistos 1932 m. autentiškos keraminės plytelės, išmontuoti senieji ranktūriai, ant buvusių XIX a. vidurio teracinių laiptų užklota granitą imituojanti medžiaga (o dalis senųjų laiptų visai demontuoti).

Pažeidžiant sienų autentiškumą esą planuojama koridoriaus sienų šonų apatinę dalį aptaisyti granitinio akmens plytelėmis.

Leidimas Aušros Vartų koplyčios tvarkybos darbams, pasak Kultūros paveldo departamento vadovės, darbus vykdančiai bendrovei buvo išduotas 2009 m. gruodžio 23 d.

Pirmadienį ir antradienį tvarkomajame objekte apsilankę paveldosaugininkai įvertino, kad ne viskas istoriniame kultūros paveldo objekte atlikta taip, kaip buvo suderinta.

„Vilniaus arkivyskupijos kurija kreipėsi su pojekto vadovu A. Gvildžiu [bendrovės „Archinova“ vadovas – lrt.lt] į KPD Vilniaus teritorinį padalinį prašydami išduoti leidimą. Prieš tai buvo parengtas laikinasis apsaugos reglamentas. Tačiau vakar ir šiandien mūsų darbuotojai patikrino objektą ir paaiškėjo, kad ne visi numatyti darbai atlikti taip, kaip buvo suderinta su Kultūros paveldo departamentu“, – pabrėžė Kultūros paveldo departamento vadovė Diana Varnaitė.

Ji bendrovės atliktus darbus Aušrų Vartų koplyčioje pavadino „euroremontu“.

„Šiandien matome, kad tokiame reikšmingame objekte vyksta darbai, kuriuos šiandien, deja, labiau galime pavadinti „euroremontu“. Jau ir tai, kas padaryta, padaryta ne taip, kaip buvo suderinta. Dėl to nuspręsta darbus stabdyti.

Kartu bus vertinama, ar tai, kas buvo leista padaryti, gali būti daroma tokiame objekte.

Gaila, kad tai vyksta ypatingai svarbiame objekte. Bandysime išreikalauti, kad būtų atitaisyta tai, kas gali būti atitaisyta“, – lrt.lt sakė D. Varnaitė.  

Monika Kutkaitytė

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (1)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kryžių kalnas

Tai šitas kalnas – lyg ženklas, priminimas visų tų suartų kelių ir takelių, kryžkelių, ties kuriomis buvo susitinkama ir išsiskiriama, dirbamais laukais paverstų vienkiemių ir išdraskytų sodžių.

skaityti

Vasaris – trumpas mėnuo, o jo savaitės – dar trumpesnės. Vis dėlto – kokios svarbesnės skiautės tiktų į dėlionę šiam savaitlaiškiui?

W.Szymborska

Kai Zakopanės „Astorijoje“ Wisławą Szymborską pasiekė žinia, kad jai paskirti Nobelio laurai, ji iškart sutriko: „Kurių galų ėmiau į rankas tą plunksną?“.

Kompozitorius Gediminas Gelgotas

Apie NI&Co atliekamą minimalistinę muziką, kompozitoriaus duoną ir kūrybinius ieškojimus pasakoja ansamblio įkūrėjas ir kompozitorius, dirigentas Gediminas Gelgotas.

Oskaras Koršunovas, „Išvarymas“

Vienoje esė Sigitas Parulskis Oskarą Koršunovą yra įvardijęs Lietuvos teatro Moze.
Viena vertus, tai ironiškas rašytojo gestas, lengvai krepštelintis per kartais nekuklius maestro pareiškimus tema „Mano teatras – vienintelis“.

Gina iViliūnienė, Raimondas Urbakavičius. Vilniaus šventovės

Šioje knygoje surinktos visų Vilniaus šventovių istorijos – ilgas ir vos prasidėjusias. Tiek fotografijomis, tiek pasakojimais mėgint atkurti šventovių likimus, pasekti legendas...