Lietuvos kino teatruose pagaliau susipynė „Numylėtieji kaulai“ – kone dvejus metus lauktas fantastiškosios trilogijos „Žiedų valdovas“ ir nuotykių trilerio „King Kongas“ režisieriaus Peterio Jacksono naujausias filmas. Iš jo buvo akivaizdžiai per daug tikimasi, todėl po pirmųjų seansų pasigirdo gausybė pasipiktinusių balsų ir nusivylimais perpildytų recenzijų. Tačiau jose neobjektyviai kabinėjamasi prie antraeilių dalykų ir užsimerkiama prieš kūrinio stiprybes. „Numylėtuosius kaulus“ geriausia žiūrėti be išankstinių lūkesčių, nelyginti su kitokio sukirpimo magiška kelione į Viduržemį ir prisiminti ankstyvosios Peterio Jacksono karjeros filmus („Rojaus būtybės“ su tuomet dar niekam nežinoma Kate Winslet, „Gąsdintojai“, „Numirę gimę“), kurių Lietuvoje oficialiai niekas nerodė. Visi, kas juos pamatė ir sugebėjo nepamiršti, dabar nepuola formuluoti teiginių, kad „Numylėtieji kaulai“ yra pats netikėčiausias Peterio Jacksono filmas.

Režisierius iš tiesų įdomiai supina net keturis nesuderinamus žanrus (šeimyninę melodramą, nerealią specialiųjų efektų fantaziją, siaubo dramą ir kriminalinį trilerį), meistriškai kontroliuoja ritmą ir kuria stingdančią įtampą, kuri priverčia krūptelti, išsigąsti, pašokti iš savo vietos ir rimtai skatina širdį plakti sparčiau. Galbūt finaliniame pusvalandyje jis perdaug užsižaidžia nebūtinais sulėtinimais ir vis neskuba nubausti blogojo kaltininko, bet kartu neleidžia nekenčiamiausiam iškrypėliui pasprukti. Nežymius nesklandumus Peteris Jacksonas kompensuoja vėl demonstruodamas, kad jo nenuspėjama fantazija ir laki vaizduotė neturi jokių ribų. Spalvingasis Rojus pavirsta filme magiška ir miela svajonių šalimi, kurioje nėra vietos blogiui, pykčiui ir prastai nuotaikai. „Numylėtuosius kaulus“ verta pamatyti vien tik dėl šių stebuklingų epizodų.

Nuostabiai nufilmuoti pomirtinio pasaulio momentai primena 1999 m. rodytą fantaziją „Kur nuneša sapnai“, kurioje Robinas Williamsas blaškėsi tarp Rojaus ir Pragaro. Abu filmai panašūs stilistiškai ir vizualiai, bet skiriasi išliejamomis emocijomis. „Kai nuneša sapnai“ sentimentaliai žaidė žiūrovo jausmais ir dirbtinai provokavo šluostytis ašaras, o „Numylėtieji kaulai“ principingai atsisako liūdesio propagandos ir sentimentalios melancholijos, o stipriau akcentuoja optimizmą, meilę, viltį ir ragina džiaugtis gyvenimu, kad ir koks sunkus jis būtų.

Peteris Jacksonas teisingai ir taikliai pasirinko visus aktorius, nors iš pradžių strateginės dėlionės kėlė abejones ir provokavo skandalus. Vos prasidėjus intensyvioms repeticijoms režisierius suprato, kad pagrindiniam vaidmeniui pakviestas Ryanas Goslingas yra per jaunas gedinčio tėvo vaidmeniui. Nedėkingą situaciją jis dar mėgino gelbėti aktoriaus veidą sendinančiu makiažu ir kūno formas padidinančiais specialiais kostiumais, bet tuomet 26-erių metų aktorius nufilmuotoje bandomojoje medžiagoje atrodė neįtikinamai ir nesiderino prie dešimčia metų vyresnės partnerės Rachel Weisz.

„Oskaru" pagerbta britų aktorė ir jos kolega Markas Wahlbergas gavo išklausyti karčiausios kritikos. Mažai kas atkreipė dėmesį, kad jų trumpi vaidmenys yra nepilni ir iškarpyti dėl komerciniams repertuarams priimtinesnės trukmės. Kai Peteris Jacksonas sumontuos ilgesnę filmo versiją ir išleis galutinį režisieriaus variantą, tai Rachel Weisz ir Markas Wahlbergas spindės visai kitokiomis spalvomis ir gaus progą reabilituotis. Dabartinėje versijoje jiems neužtenka laiko pasireikšti, tad nenuostabu, kad jie lieka šešėlyje ir neįsimena taip pat gerai, kaip perspektyvioji Saoirse Ronan ir iškrypėliškiausią vaidmenį karjeroje sukūręs Stanley Tucci. Kalbama, kad romantinėse komedijose reputaciją užsitvirtinęs aktorius („Ir Velnias dėvi Prada“, „Julie ir Julia“, „Tai nutiko Manhetene“) ilgiausiai dvejojo ir buvo apsisprendęs atsisakyti pasiūlymo (jis nemėgsta žiūrėti filmų, kuriuose kas nors blogo nutinka vaikams), bet po to persigalvojo ir neprašovė pro šalį.

Neatpažįstamai pasikeitęs Stanley Tucci už nemalonų, nepatogų ir beprotiškai tobulai atliktą pedofilo-sadisto vaidmenį gavo „Oskaro“ ir „Auksinio gaublio“ nominacijas. Vietos finaliniame aktorių penketuke nusipelnė ir neišsemiamu talentu stebinanti airė Saoirse Ronan, kuri šiltai, sąžiningai, atvirai vaidina brutaliai nužudytą ir išprievartautą 14-metę moksleivę, stebinčią gedinčią šeimos, mylimojo vaikino ir negailestingojo žudiko gyvenimus iš ypatingos grožio stotelėje tarp Rojaus ir Žemės. Ji buvo nominuota už debiutą 2008 m. dramoje „Atpirkimas“, o šiemet nukentėjo dėl Amerikos kino meno ir mokslo akademijos narių keisto sumanymo pašlovinti Sandrą Bullock.

„Numylėtieji kaulai“ kino juostoje ir populiarioje rašytojos Alice Sebold knygoje stipriai skiriasi. Filmo scenarijų rašiusi „Žiedų valdovo“ trijulė – Peteris Jacksonas su žmona Fran Walsh ir šeimos drauge Philippa Boyens - nesistengė daryti ekranizacijos pažodžiui ir daugelį autorės idėjų interpretuoja laisvamaniškai. Pirmiausiai jie eliminavo visą žiaurumą ir paliko smurtą už kadro, tad knygoje detaliai aprašytą išprievartavimą tenka įsivaizduoti. Žmogaus sielos šviesumą šlovinančiame filme nebeliko jokių užuominų apie sekso jėgą ir pirmąją meilę pajautusių paauglių aistringus malonumus prieš pat didžiąją tragediją, kai knygoje nevengiama pabrėžti, kam reikalingi kūnai Žemės gyventojams.

Šiek tiek keista, kad merginų seksualumą drąsiai ir gražiai rodęs „Rojaus būtybėse“ režisierius šį kartą išliko savotiškai kuklus arba tiesiog pasidavė Holivudo studijos spaudimui ir dėl komerciškai naudingesnio šeimyninio reitingo pasirinko saugesnį filmo variantą, kuriame žymiai daugiau ekraninio laiko skiriama dvejoms kontrastingoms intrigoms - ar pavyks sielvarte paskendusiam mylinčiam tėvui atkeršyti už dukters mirtį ir ar kaimyniniame name delikačiai užsislaptinęs žudikas bus nubaustas? Tokie radikalūs nesutapimai ir ganėtinai ilgas montažo procesas („Numylėtieji kaulai“ pagal pradinį sumanymą turėjo debiutuoti 2008 m. vėlyvą rudenį, bet nukėlė premjerą 9 mėnesiams) sufleruoja, kad kitokia režisieriaus versija kada nors tikrai atsiras DVD lentynose.

2002 m. išleista Alice Sebold knyga apie jautrų ir komišką požiūrį į mirtį pirmiausiai patraukė Fran Walsh ir Philippos Boyens dėmesį, kai Peteris Jacksonas tik užbaiginėjo nuotykių epo „Žiedų valdovas: dvi tvirtovės“ montažą. Per kitus trejus metus Naujoje Zelandijoje gyvenančią šeimą papildė Garis, Trevoras, Muza, Nevilas, Brentas, Lysanderis (garsusis režisierius ir jo gyvenimo partnerė kiekvienam 2004 m. iškovotam „Oskarui“ sugalvojo po konkretų vardą), o įspūdingai atgaivintas „King Kongas“ viso pasaulio kino teatruose treptelėjo 550 mln. JAV dolerių pajamas. Tik tada Peteris, Fran ir Philippa pradėjo adaptuoti „Numylėtuosius kaulus“, o šiandien skuba pasidalinti per ketverius metus atlikto darbo rezultatais. Jei tik turėsite progą, tai neišsigąskite 2 val. 15 min. trukmės ir neatsisakykite privilegijos pamatyti vizualų, jautrų, aštriai įtemptą ir visuomet aktualų kiną, kuris nė trupučio neprailgsta ir neatsibosta.