Jėzus kalbėjo:

„Prašykite, ir gausite. Ieškokite, ir rasite. Belskite, ir jums bus atidaryta. Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma.

Argi atsiras jūsų tarpe žmogus, kuris savo vaikui, prašančiam duonos, duotų akmenį? Arba jeigu jis prašytų žuvies, nejaugi paduotų jam gyvatę? Taigi, jeigu jūs, būdami nelabi, vis dėlto mokate savo vaikams duoti gerų daiktų, tai juo labiau jūsų dangiškasis Tėvas duos gera tiems, kurie jų prašo.

Tad visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite; nes tai ir yra įstatymas ir Pranašai“.

Kiti skaitiniai: Est 14, 1. 3-5. 12-14; Ps 137, 1–3. 7–8

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Vitas Kaknevičius

,,Prašykite, ir jums bus duota“

Ši Evangelija yra apie Dievo geraširdiškumą. Joje sakoma: ,,Prašykite, ir jums bus duota“. Tačiau ne viskas priklauso tik nuo Dievo galios. Dar reikia ir supratimo, ar visa, ko žmogus prašo, yra svarbu ir reikalinga jam. Dažnai prisimenu vieno jaunuolio pasakojimą apie nuopuolius, kuriuos jam teko patirti, vos tik perkopusiam dvidešimtąjį gimtadienį. Atrodė, kad jau žemė slysta iš po kojų, kai pagaliau atėjo mintis kreiptis pagalbos į Dievą. ,,Ir įvyko stebuklas“, – sakė jaunas žmogus, pajutęs dvasinį sustiprėjimą.

Gali būti, kad labai ko nors trokštama, bet tai nėra veiksminga, tas, ko kartais labai tikimasi, gali net pražudyti. Todėl tik Dievo valioje yra nuspręsti, kaip reaguoti į žmogaus prašymą. Žymus rašytojas Bruno Ferrero rašo: ,,Kartais Dievas leidžia kam nors nukirsti šaką, kurios užsispyrusiai laikomės, kad suvoktume turį sparnus“. Tai išmintingi žodžiai. Pasvarstykime, ar mūsų kasdieniškuose gyvenimuose nepasitaiko panašių atvejų. Kartais prašoma neįmanomų dalykų, o kartais tiesiog laukiama ir tikimasi, kad Dievas pats viską padarys, žmogui nereikia nė piršto pajudinti.  

Negalima prašyti Dievo to, kas neįmanoma, kas gali būti pikta ar nedora, kai tokiu būdu įskaudintume kitą žmogų, pakenktume, gali būti, kad prašydami negalimų dalykų, galime pakenkti net ir sau, to neįtardami ar nenumanydami. Paprasčiausiai žmogus vadovaujasi savo emocijomis, greitu susižavėjimu ir puola daryti greitus sprendimus čia ir dabar. Kartais reikia gerai apgalvoti net ir prašymą, kuriuo bus kreipiamasi į Viešpatį. Tai yra svarbu. Dievas yra Tėvas, Jis žino, ką reikia daryti su savo vaikais, kaip jais teisingai rūpintis. Mato Evangelijoje pasakyta: ,,Argi atsiras iš jūsų žmogus, kuris savo vaikui, prašančiam duonos, duotų akmenį? (Mt 7, 9). Taigi, dangiškasis Tėvas tikrai elgsis išmintingai ir rūpestingai.

Kad Dievas išgirstų žmogaus skundą, prašymą, pagalbos šauksmą, tas žmogus turi girdėti ir balsą tų, kurie jo pagalbos šaukiasi. Todėl Mato Evangelijoje sakoma, kad ,,visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite“ (Mt 7, 12). Visuomenės silpnieji, savitai suvokiantys draugystę ir širdžių bendrystę, gali paveikti ir pakeisti stipriuosius, jei tik šie nori išgirsti iš apačios ateinantį balsą. Taigi, jeigu žmones vienys dvasinis artumas ir bendrystė, Dievas visada bus prie jų šalies ir girdės prašymus, nes jie bus nuoširdūs. Pasidalijusioje visuomenėje dvasingumas yra vienijanti gija, galinti jungti žmones. Dievas padės visiems tiems, kurie trokšta mylėti save, kad galėtų mylėti kitus.

Bernardinai.lt